Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1216-311/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
1-1216-311/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00170-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
J. D.
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1216-311/2014Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00170-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; 1.2.4.8.3; 1.1.7.2.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Kaziui Skėrui,gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nukentėjusiajai J. D.,kaltinamajam R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, našlys, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, reg. Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V. 2014-02-04 apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plūsdamas necenzūriniais žodžiais šeimos narį – sugyventinę J. D., metė tuščią degtinės butelį jai į galvą, dėl ko padaryta muštinė žaizdelė kaktoje, pjautinės žaizdelės kaktos dešinėje, kairėje plaštakoje, taip smurtaudamas J. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytos LR BK 140 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis R. V. 2014-02-13 apie 14.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė vieną kartą delnu per veidą savo šeimos nariui - sugyventinei J. D., taip mušdamas sukėlė J. D. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. D. gyvena kartu 9 metai. (duomenys neskelbtini). J. apsigyvenus vedė bendrą ūkų, pinigus naudojo bendrai, pirko bendrus baldus, automobilius. Santykiai su J. buvo visokie, kaip kiekvienoje šeimoje, bet tokių aplinkybių, kaip smurtas nebuvo. Paskutiniu metu, t.y. nuo 2013 m. spalio mėn., nebedirba, nes buvo atleistas dėl etatų mažinimo. Yra užsiregistravęs kaip ieškantis darbo Darbo biržoje. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja saikingai, dažniausiai per išeigines. 2014-02-04 apie 13 val. sugrįžo iš kirpyklos į namus. Buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Į namus parsinešė dar buteliuką alaus. Namuose buvo tik sugyventinė. Sugrįžęs namuose atsidarė alaus buteliuką, išgėrė, po to nuėjo į tualetą. Tuo metu J. paėmė nuo grindų butelį ir išpylė į virtuvės kriauklę. Tuščią butelį padėjo ant virtuvinės spintelės. Jis supyko ant J., kad ji išpylė gėrimą, paėmė tą patį tuščią butelį ir metė į J.. Kiek žino, pataikė jai į galvą. J. pradėjo bėgti kraujas kažkur palei antakį ir ji iš buto išėjo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė.

Taip pat kaltinamasis R. V. parodė, kad 2014-02-13 apie 14 val. jis sugrįžo iš draugo namų pas save į namus, buvo išgėręs, tačiau aplinkoje orientavosi. Namuose buvo visi vaikai, sugyventinė J.. J. buvo virtuvėje. Ji pradėjo ant jo rėkti dėl išgėrimų. Jo kantrybė trūko ir tada jis su dešine ranka jai sudavė vieną kartą per veidą. J. nuo smūgio nenukrito.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad su savo sugyventiniu R. V. gyvena apie 9 metus. Vedė bendrą buitį. 2013 m. rugsėjo mėnesį R. V. neteko darbo ir jų santykiai pašlijo, nes jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį. Būdamas neblaivus be jokios priežasties ją keikdavo. Fizinio smurto nenaudodavo. 2014-02-04 apie 13 val. R. grįžo namo iš kirpyklos būdamas neblaivus ir parsinešė butelį degtinės. Pamačiusi, kad jis kambaryje pradėjo gerti degtinę, paėmė butelį, degtinę išpylė ir nuėjo į virtuvę. R. atėjo paskui ją ir tuščiu buteliu nuo degtinės metė tiesiai jai į kaktą. Iš galvos pradėjo bėgti kraujas, labai išsigando ir šaukdama išbėgo į laiptinę. Išgirdusi kaimynė iškvietė policiją.

2014-02-13 apie 09.30 val. R. V. išėjo iš namų ir girtavo. Į namus grįžo apie 14.40 val. Tik įėjęs į namus R. V. įėjo į svetainę ir pradėjo ant jos šaukti, be priežasties sudavė delnu jai per veidą, į dešinę veido pusę. Tokių sugyventinio veiksmų ji labai išsigando, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuomet namuose buvo ir sugyventinio sūnus E. V.. R. V. liovėsi smurtauti, tik dėl to, kad jo sūnus E. V. tėvą atstūmė ir ją paragino kviesti policijos pareigūnus, kas ir buvo padaryta. Nuo šio suduoto smūgio jokių žymių neliko, todėl į medikus nesikreipė.

Šiuo metu ji su sugyventiniu R. V. susitaikė, jam atleido, prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, jiems susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. V. parodė, kad R. V. yra jo tėvas. Parodė. kad mamai mirus po kažkiek laiko pas juos apsigyveno J. D.. Ji turi nepilnametį sūnų. Atsikraustė su sūnumi. Ji buvo ir yra tėčio R. V. sugyventinė. Šeimos ūkį jie vedė bendrai. Beveik visą šį laiką tėtį išlaikydavo materialiai J. D.. Jis pats dirbo mažai ir trumpai. Gyvendamas su J. pastoviai girtavo. J. ir tėčio tarpusavio santykiai buvo blogi. Tėčiui būnant girtam ar išgėrusiems pasireikšdavo pykčio, agresijos priepuoliai prieš J. ir visus kitus, prieš J. sūnų. Jį J. užaugino nuo 11 metų. Dar dabar J. jam padeda finansiškai.2013-02-04 jis buvo pas savo draugę ir savo namuose nebuvo, tuo laikotarpiu gyveno trumpam pas ją. Kažkurią dieną parašė J. sūnui žinutę paklausdamas apie situaciją namuose. Jis parašė, kad buvo namuose policija, dėl to, kad girtas tėvas mamai prakirto antakį. Tuomet jis sugrįžo į namus. Namuose rado J.. Ji buvo viena, tėvas areštinėje. J. buvo išsigandusi, susinervinusi, šoko būsenoje, jos antakis buvo užklijuotas. Paklausė dėl ko viskas įvyko. J. sakė, kad tėvui davė pinigų apsikirpti, jis apsikirpo, nusipirko degtinės butelį ir grįžo į namus. Namuose ji supykusi išpylė butelį į kriauklę, tada jis ją apžodžiavo, paėmė tą butelį ir į ją metė. Tada dar sakė, kad nuėjo ji pas kaimynę, kad iš antakio bėgo kraujas, kad iškvietė policiją. Po to policija jį išvežė (b.l. 35-36 ).

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. V. parodė, kad 2013-02-13 jis buvo namuose. Ryte tėvas R. V. išėjo iš namų ir girtuokliavo. Jis liko namuose su J.. Po kiek laiko tėvas grįžo į namus girtas. Pradėjo kibti, priekaištauti J., kad kreipėsi į policiją. Jis buvo savo kambaryje. Staiga atėjo pas jį J. ir pasakė, kad tėvas girtas ją iškeikė, apstumdė ir su ranka trenkė jai per veidą, vėl reikalavo pinigų, sakė, kad jo bijo, kad nebūtų dar blogiau. Tada jis išėjo iš kambario ir nuėjo prie tėvo. Jam sakė, kad ramintųsi. Tėvas sakė, kad nieko nedarė, tuomet nutarėme kviesti policiją. Tai buvo antras kartas, kai prieš J. buvo panaudotas fizinis smurtas.. Atvykusi policija tėvą išsivežė ir buvo paleistas vasario mėn. 15 d. Jis į namus sugrįžo vasario mėn. 16 d. Namuose buvo tėvas, girtas miegojo, J. ir jos sūnaus nebuvo. Pasidomėjęs sužinojo, kad J. laikinai apsigyvenusi kitur. Tėvas toliau girtavo, išeidavo ryte, grįždavo vakare (b.l. 35-36).

Iš 2014-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G295/14(02) matyti, kad J. D. padaryta muštinė žaizdelė kaktoje, pjautinės žaizdelės kaktos dešinėje, kairėje plaštakoje. Muštinė žaizdelė kaktoje padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pjautinės žaizdelės kaktos dešinėje, kairėje plaštakoje padarytos aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (b.l. 16).

Iš J. D. 2014-02-04 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-02-04 apie 13 val. sugyventinis R. V. būdamas girtas namuose jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (b.l. 1).

Iš J. D. 2014-02-13 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-02-13 apie 14.40 val. sugyventinis R. V. būdamas girtas namuose jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (b.l. 3).

Iš Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolų Nr. 4646, Nr. 4688 matyti, kad 2014-02-04 14.15 val. R. V. nustatytas girtumas 3,12 promilių (b.l. 49), 2014-02-13 15.16 val. R. V. nustatytas girtumas 5,48 promilių (b.l. 59).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo R. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, smurtaudamas prieš šeimos narį-sugyventinę J. D., t.y. vieną kartą paleisdamas į jos galvą butelį, antrą kartą-suduodamas ranka per veidą, taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei skausmą.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nukentėjusioji J. D. nurodė, kad kaltinamasis R. V. 2014-02-04 konflikto metu metė jai į galvą tuščią degtinės butelį, dėl ko ji buvo sužalota, o 2014-02-13 sudavė jai ranka per veidą, dėl ko jai buvo sukeltas skausmas. Tas pačias aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis R. V., todėl abejoti nukentėjusiosios parodymais teismui nėra pagrindo.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu. Nukentėjusioji J. D. neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino, nurodė, kad apgailestauja dėl tokio savo elgesio, tačiau, kaip matyti iš jo elgesio teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis blogą savo elgesį vertino tik deklaratyviai, formaliai, nurodydamas, kad nereikia nukentėjusiosios ir klausti apie bylos nutraukimą-viskas ir taip aišku, t.y. turėdamas išankstinę nuostatą, kad nukentėjusioji J. D. negali ant jo pykti.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju kaltinamojo R. V. sūnaus E. V. parodymus, kad jo tėvas R. V. dažnai girtauja, dėl to namie smurtauja, girtam ar išgėrusiam pasireikšdavo pykčio, agresijos priepuoliai prieš nukentėjusiąją J. D. ir visus kitus. Nors ir ne kartą buvo R. V. siūlyta gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šis gydytis atsisako, savo galimos ligos nepripažįsta.

Pagal teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų LR BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl LR BK 38 str. taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-298/2007).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis R. V. anksčiau neteistas, kaltu prisipažino, turtinė žala nepadaryta, tačiau jo atsainus požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad jau padarius 2014-02-04 nusikaltimą, po savaitės jis pakartotinai panaudojo smurtą prieš šeimos narį, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, jis supras savo elgesio neteisėtumą, daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų, numatytų LR BK 38 str. 1 d., atleisti kaltinamąjį R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismas daro išvadą, kad dėl LR BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytos sąlygos (yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų) nebuvimas yra visų tuo klausimu reikšmingų bylos aplinkybių vertinimo rezultatas.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, negalima R. V. taikyti LR BK 38 str. 1 d. nuostatų, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis R. V. kaltas ir baustinas

LR BK 55 str. įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. V. skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. V. padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), į jo kaltės formą–nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka ( b.l. 87-89), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( b.l. 93), priklausomybės ligų centre neregistruotas ( b.l. 91), nedirba, todėl sprendžia, kad kaltinamajam R. V. gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. jam skirtinas laisvės apribojimas LR BK 140 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 140 str. 2 d. (2014-02-04 epizodas)- laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir baigti visą gydymo kursą,

pagal LR BK 140 str. 2 d. (2014-02-13 epizodas)-laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir baigti visą gydymo kursą.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir baigti visą gydymo kursą.

Į R. V. paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikotarpius, prabūtus jį sulaikius LR BPK 140 str. tvarka bei suėmus nuo 2014-02-04 13.50 val., iki 2014-02-06 11.30 val. (t.y. 2 paras), nuo 2014-02-13 15.10 val. iki 2014-02-15 06.40 val. (t.y. 2 paras), nuo 2014-02-19 iki 2014-03-19 (t.y. 28 paras).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parinktą kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti ir iš teismo salės nedelsiant paleisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas