- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2-209-892/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04338-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės vystymo grupė“
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas, Vytas Večerinskas
- Kategorijos
- 2.3.2.10Savininko teisių apsauga
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Vytui Večerinskui, Rimantui Daugėlai
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės vystymo grupė“ ieškinį atsakovei I. K. dėl pripažinimo teisės vykdyti gyvenamojo namo naują statybą be atsakovės sutikimo, tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti teisę vykdyti dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, (duomenys neskelbtini), naują statybą pagal UAB “Pievų takas” 2015 metais parengtą projektą be atsakovės sutikimo bei priteisti bylinėjimo išlaidas (b.l.63-64).
Šalies argumentai
Pradiniame ieškinyje (b.l.3-5) ieškovas nurodė, kad šalys yra kaimyninių žemės sklypų savininkai, atsakovas 2006-2007 metais savo žemės sklype pardavimui pastatė 86 procentų baigtumo dviejų butų namą. Butų nenupirkus, siekdamas namo butus padaryti patrauklesnius pirkėjams ieškovas nusprendė statinį rekonstruoti iš dviejų butų su garažais į du butus su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Pagal projektavimo ir inžinierinių paslaugų sutartį UAB “Pievų takas” parengė statinio rekonstravimo projektą ir pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kartu su šiuo prašymu ieškovas turi pateikti gretimo sklypo savininkų sutikimus dėl neišlaikyto atstumo iki sklypo ribos pagal STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkto reikalavimus. 2015-11-03 ieškovas kreipėsi į atsakovę sutikimo, tačiau jo negavo. Teigė, kad ieškovo numatyta rekonstrukcija nenumato jokio namo išorės duomenų, tai yra aukščio, ilgio ir ploto pakeitimų, kuriems esant keistųsi atstumas iki atsakovės turimo žemės sklypo, rekonstrukcijai yra susijusi tik su vidinių buto patalpų pertvarkymu iš garažo į kūrybines dirbtuves, kurios savo esme jokio poveikio aplinkai ar gretimo sklypo savininkams nedaro, todėl ieškovų pateiktas bei įgyvendinamas projektas nepažeis atsakovės teisų, nepakeis jos gyvenimo ar veiklos sąlygų.
Patikslintame ieškinyje (b.l.63-64) ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas tikslinamas atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus nurodytą statinio statybos rūšį – nauja statyba. Teigė, kad atliekamus darbus vertino kaip rekonstrukciją, nes statinys pastatytas ir inventorizuotas jo 86 procentų baigtumas, atliekant darbus ieškovas pakeitė dalį konstrukcijų, tai pagrindžia pateikiamo projekto duomenys. Nurodė, kad reikalavimo patikslinimas atitinka UAB “Pievų takas” 2015 metais parengto projekto “Dvibučio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužio k., (duomenys neskelbtini) statybos projekto įrengiant kūrybines dirbtuves iki 50 procentų“ pakeitimus bei nepažeidžia reikalavimo tikslo pripažinti ieškovo teisę įteisinti savavališką statybą pagal tinkamai parengtą statybos projektą, kuriam pritarė trys iš keturių žemės savininkų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas atstovai prašymą palaikė, rašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2006-2007 metais buvo gauti statybos leidimai viso kvartalo statybai, ieškovo ir atsakovės kotedžai sujungti ugniasiene, namai stovi skirtinguose sklypuose. Teigė, kad ieškovas, vykdęs savavališką statybą turi teisę pašalinti statybos padarinius arba juos įteisinti, šiuo metu statybos darbai yra baigti. Atsakovė butą įsigijo 2014-09-03, tai yra po savavališkos statybos akto surašymo, matė, kad pastatyti namai sublokuoti. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas ir įrodyta, kad jos teisė yra pažeista. Nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga, atsakovė neteikė jokių įrodymų, specialių išvadų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo įvardijami rekonstrukcijos darbai neatitinka teisės aktais nustatytų statybos darbų pobūdžio, jie turi būti laikomi tebesitęsiančia naujo statinio statyba. Kadangi ieškovas, nebaigęs statyti namo nusprendė iš esmės pakeisti jo sprendinius, jis turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Vykdydamas naują statybą arčiau nei 3 metrai iki atsakovei priklausančio žemės klypo bei gyvenamojo buto dalies, jis turi gauti atsakovės sutikimą. Teigė, kad tokio sutikimo gavimas yra atsakovės subjektinė teisė, kurios teismas negali įpareigoti atsisakyti, teismų praktikoje konstatuota, kad normos, nustatančios minimalius atstumus nuo pastatų iki kaimyninių sklypų yra imperatyvaus pobūdžio ir turi viešuosius tikslus, teisės aktuose nenumatyta, kad šie atstumai gali būti keičiami teismo sprendimu. Atsakovės atsisakymas duoti tokį sutikimą neprivalo būti motyvuojamas ir statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas statybos pobūdį keičia nuolat, nesilaiko patvirtinto projekto bei įstatyme nustatytos pareigos laikytis tokio elgesio, kad nedarytų kitiems žalos, neužtikrino esminių statinio mechanizmo atsparumo ir pastovumo reikalavimų, neaišku, kaip ieškovo norimi sprendinių pakeitimai įtakos gyvenimo kokybę (b.l. 58-61).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pagal atliktų darbų pobūdį (dirbtuvių įrengimas) galima manyti, jog ateityje ieškovui priklausančiame dvibučiame name gali būti įrengti keturi butai, nes mažai tikėtina, jog butai su kūrybinėmis dirbtuvėmis ne mieste, bet rajone turėtų paklausą. Teigė, kad statytojo teisė negali būti suabsoliutinta.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimai kyla iš privataus ginčo, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus statinio statybai ir rekonstrukcijai yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, pagal 1 dalies 5 punktą net tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktus nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiais dokumentais yra laikomi šių sklypų ar valdytojų savininkų sutikimai. 2006-10-03 administracija buvo išdavusi ieškovui statybos leidimą Nr.0645 gyvenamojo namo statybai, nes techniniame projekte buvo ieškovo kaip žemės sklypo unikalus Nr.4400-04-03-6082 savininko sutikimas dėl atstumo nuo pastato iki sklypo ribos sumažinimo, pasikeitus žemės savininkui siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijai privalu gauti naują savininko sutikimą, tai buvo nurodyta Administracijos 2015-04-13 išduotuose specialiuose architektūros reikalavimuose Nr.SAR -319, todėl Administracija negalės išduoti ieškovui statybą leidžiančio dokumento nesant atsakovės sutikimo (b.l. 44-45).
Žemesnės instancijos teismas
Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei 2014-09-03 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 10-11), atsakovė minėtame sklype turi butą (adresas Vilniaus rajonas, Avižienių sen., Gilužių k. (duomenys neskelbtini), b.l.12-13). Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu Vilniaus rajone Avižienių sen. Gilužių kaime, (duomenys neskelbtini) bei jame esantys du butai - (duomenys neskelbtini) i(duomenys neskelbtini) r 80-2, kiekvienas pagal VĮ Registrų centras duomenis turintis apie 233 kv.m. bendro proto, 168 kv.m. naudingo ploto, garažų plotas 55 kv.m., jų būklė – nebaigtas statyti, baigtumas – 86 procentai (b.l. 14-18). Ieškovas minėtus butus statė turėdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus statybos 2006-07-13 išduotą statybos leidimą Nr. 0645, kuriame nurodyta statybos rūšis – statyba, statybos objektas – gyvenamasis namas, statinio kategorija – neypatingas, bendras plotas 468,10 kv.m, naudingas (negyvenamų statinių pagrindinis) plotas – 458,44 kv.m., aukštų skaičius 2, statinio aukštis 5,76 m., gyvenamojo namo gyvenamasis plotas 176,10 kv.m., butų skaičius 2 vnt. (b.l. 49-50). Taigi, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra gretimų sklypų savininkės, jų turimi butai yra sujungti ugniasiene.
Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcija) 2014-07-01 rašto matyti, kad 2014-07-01 išnagrinėjus atsakovės tėvo K. K. pranešimą ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gilužių kaime, Avižienių sen., Vilniaus rajone (vėliau bylos duomenimis adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) statybos pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ieškovui surašytame 2014-07-01 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140701-00111 Inspekcija konstatavo, jog pakeista projekte nurodyta Statinio ar jo dalių paskirtis – Gyvenamasis namas, kurio paskirtis yra gyvenamoji dviejų butų (dviejų butų pastatai) atliekant laikančių konstrukcijų ir jų išdėstymo pakeitimus (pertvarkymą), nurodytus SPA, pakeičia pastato paskirtį ir vietoje dviejų butų namo sukuria keturių butų namą, tai yra gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų pastatai) pastatą; Statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto – SPA priede nurodyta, kad situacijos schemoje pažymėti atlikti darbai, t.y. 1) A tipo name iškirsta anga langui, B tipo name pradėta kirsti anga langui; 2) įrengti (A ir B tipo name) gelžbetoniniai laiptai, iškirstos angos perdangose; 3) išmūrytos sienos garažų vartų angose, įrengti langai su durimis; 4) įrengti gelžbetoniniai laiptai išėjimui į kiemą iš A ir B tipo namų; pažeista Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 ir 93 dalis. Inspekcijos 2014-07-01 privalomuoju nurodymu ieškovas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas) statinio dalis, ir, jei būtina sutvarkyti statybvietę, vykdyti gretimo namo statybos darbus nenukrypstant nuo 2006 metais parengto statinio projekto ir pagal jį išduoto 2006-07-13 statybos leidimo Nr. 0645, sprendinių, tai yra nekeisti statinio paskirties, atstatyti statinio laikančias konstrukcijas (angos sienose, angos perdangose) ir pašalinti naujai įrengtus gelžbetoninius laiptus.
Ieškovas kreipėsi į atsakovę sutikimo, kad statybos darbai galėtų būti atlikti nesilaikant statybos normų, tai yra 3 metrų atstumo iki atsakovės sklypo, tačiau tokio sutikimo negavo (b.l.7). Ieškovas turi kitų trijų gretimų sklypų savininkų L. M., A. I. bei J. Z. sutikimus, kad statinys stovėtų arčiau nei 3 metrai iki jų sklypo ribos.
Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas vykdė statybos darbus nesilaikant teisės aktais numatyto atstumo iki atsakovės sklypo ir siekiant įteisinti tokius savavališkos statybos darbus atsakovės sutikimas yra būtinas. Tačiau ieškovas teigė, kad atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, be motyvų, todėl pažeidžia jo teises ir ieškovui pripažintina teisės be atsakovės sutikimo įteisinti atliktus darbus. Tokį reikalavimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, o būtent nutartimis kasacinėse bylose Nr. 3K-3-441/2007, Nr. 3K-3-260/2009, Nr. 3K-3-57/2009, Nr. 3K-3-132/2009.
Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-07-02 nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010) nurodė, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose kaimyninių sklypų savininkai nesutaria dėl statybų viename iš sklypų, yra nevienoda ir siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu.
Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai įvertinimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai.
Aukščiau minėtoje 2010-07-02 nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat išaiškino, kad teisės aktuose įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas.
Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-02 nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-868-611/2014).
Taigi, remiantis teismų praktika nagrinėjamojoje byloje atsakovė neturi motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos darbus pažeidžiant teisės aktais nustatytą atstumo iki jai priklausančio sklypo ribos. Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje 2010-07-02 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010) taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad statybos darbai nepažeidžia atsakovės teisių, nes nenumato jokio namo išorės duomenų, tai yra aukščio, ilgio ir pločio pakeitimų. Atsakovė, įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškovo teismui pateiktame UAB „Pievų takas“ dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1009-3940), esančio Vilniaus rajono sav. Avižienių sen., Gilužių k., (duomenys neskelbtini), statybos projekte įrengiant kūrybines dirbtuves iki 50 procentų (projekto Nr. PJ 15-01-TDP), pagal kurį yra prašoma leisti vykdyti statybą be atsakovės sutikimo, pagrindiniuose rodikliuose nurodyta, kad pastato užimamas žemės sklypo plotas 311 kv.m., sklypo užstatymo intensyvumas 36 procentai, automobilių stovėjimo vietų skaičius – 9, sklypo užstatymo tankumas – 25 procentai; paskirtis – gyvenamoji dviejų butų, bendras plotas 449,26 kv.m, pagrindinis plotas 449,21 kv.m., rūsio plotas 235,22 kv.m., pastato tūris 1714 kv.m., aukštų skaičius R+1, pastato aukštis 5,26 m., butų skaičius 2. Nurodoma, kad projektuojama 9 automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato. Projekte architektūrinėje dalyje paaiškinama, kad planuojama įrengti pirmą aukštą (butas A su dirbtuvėmis, butas B su dirbtuvėmis), viso bendras plotas 235,22 kv.m., antrą aukštą (butas A su dirbtuvėmis, butas B su dirbtuvėmis), viso bendras plotas 214,04 kv.m. (b.l. 24-25). Sulyginus šio projekto patalpų išdėstymo duomenis su 2007-08-27 gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, Avižienių sen., Gilužių kaime (unikalus Nr. 4400-1009-3940) kadastriniais duomenimis matyti, kad pagal naują projektą patalpose atsiranda sraigtiniai laiptai, keičiasi patalpų išdėstymas, patalpų langų, durų išdėstymas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas, atlikęs statybos darbus turi dvi teises: pašalinti savavališkos statybos padarinius arba juos įteisinti, taip pat atsikirsdamas į atsakovės argumentą dėl ieškovo ilgą laiką vykdomų statybos darbų nurodė, kad leidimas įteisinti statybos darbus nepažeistų atsakovės teisių, nes darbai jau yra atlikti. Kaip jau minėta, 2014-07-01 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140701-00111 Inspekcija konstatavo, jog ieškovas pakeitė projekte nurodytą Statinio ar jo dalių paskirtį, atliko laikančių konstrukcijų ir jų išdėstymo pakeitimus (pertvarkymą), Statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto, pažeista Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 ir 93 dalis, tai yra konstatuoti pažeidimai (nukrypimai) nuo esminių statinio projekto sprendimų. Teismo nuomone, Statybos inspekcijos konstatuoti esminiai nukrypimai nuo projekto yra svarbi aplinkybė šioje byloje, nesuteikianti galimybės konstatuoti neesminius norminių teisės aktų pažeidimus leidžiant ieškovui vykdyti statybos darbus be atsakovės sutikimo name, kuris sujungtas su atsakovės namu ugniasiene. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, jokių kitų argumentų, dėl ko turi būti leista įteisinti savavališkos statybos darbus, išskyrus verslo sprendimų pateisimui, nenurodė. Ieškovas yra profesionalus statytojas ir verslo subjektas, savavališkos statybos darbus atliko savo rizika, būdamas sąžiningas, atidus ir rūpestingas galėjo įvertinti tokių veiksmų pasekmės, jų turinį, žinoti teisės aktų reikalavimus tokiems darbams atlikti. Byloje nėra duomenų, kad atlikti minėtus darbus ieškovui buvo būtina ir neišvengiama. Teismo posėdyje ieškovas atstovas pažymėjo, kad atsakovė butą įsigijo po savavališkos statybos akto surašymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki atsakovei įsigyjant butą ieškovas iš ankstesnio savininko buvo gavęs sutikimą naujiems statybos darbams. Priešingai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-07-01 raštas patvirtina, kad būtent atsakovės tėvas pateikė pranešimą inspekcijai dėl savavališkos statybos darbų, taigi, prieštaravo tokiems darbams. Ieškovas, būdamas butų Vilniaus rajone, Avižeinių sen., Gilužių kaime, Slėnio g. 3, statytojas, pardavęs atsakovei šiuo metu priklausantį butą pakeitė gretiname sklype bei sujungtame su atsakovės butu name jam priklausančių butų esminius projektinius sprendinius tuo pažeisdamas atsakovės teisėtus lūkesčius, jog gyvenimo sąlygos dėl šalia kaimynystėje esančio pastato naudojimo nepasikeis. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tai yra institucijos, išduodančios statybos leidimus, poziciją byloje, jog turi būti laikomasi aukščiau nurodytos teismų praktikos ir šalių teisnius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo šioje byloje konstatuoti, jog pripažinimas ieškovui teisės įteisinti savavališkos statybos darbus be atsakovės sutikimo atitiktų imperatyvių normų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, viešuosius tikslus bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis galėtų būti laikomas pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Dėl nurodytų argumentų, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovo atstovas prašė priteisti iš ieškovo 1715 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog atsakovė sumokėjo atstovui 1715 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismo sprendimo priėmimo dieną rekomenduojamas maksimalus užmokesčio už advokato parengtą atsiliepimą į ieškinį dydis yra 1892.25 (2,5*756,90 Eu), už teismo posėdžio 1 valandą – 75,69 Eu (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas, patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2. 8.19 punktai). Byloje atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l.57-61), ieškovui patikslinus reikalavimus pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l.74-76), kuriame iš esmės buvo atkartoti pirmo atsiliepimo motyvai, todėl laikytina, jog galėtų būti priteista 1,25 dydžio užmokestis už atsiliepimų pateikimą, kurio maksimalus dydis pagal rekomendacijas sudarytų 2365,31 Eu. Byloje įvyko du posėdžiai, bendra jų trukmė 1 val. 6 min., taigi, už dalyvavimą teismo posėdžiuose atsakovės atstovavimo išlaidos negali viršyti 94,61 Eu. Sutiktina su ieškovo nuomone, kad byloje esančių procesinių dokumentų kiekis ir apimtis nėra labai didelė, tačiau byla yra specifinė, vidutinio sudėtingumo, reikalaujanti specialių statybos teisinių normų išmanymo, atsakovės atstovas parengė išsamų ir detaliai argumentuotą atsiliepimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija tokių išlaidų priteisimo rekomenduotinų dydžių (maksimali suma būtų 2459,92 Eu), ieškovas yra juridinis asmuo, byloje nėra duomenų ir atsižvelgiant į ieškovo vykdomą veiklą nėra pagrindo manyti, kad prašoma priteisti išlaidų suma jam galėtų būti laikytina labai didelė, atsakovė yra fizinis asmuo, teismas daro išvadą, kad nėra pagrįsta konstatuoti, jog prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir nėra pagrindų jos mažinti. Dėl nurodyto, įvertinus praktiką teismų praktika panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1684-590/2013), iš ieškovo atsakovei priteistina 1715 Eu išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Sostinės vystymosi grupė“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 1715 Eu (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika Eu) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Sostinės vystymo grupė“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 4,31 Eur (keturis Eu, 31 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 7290).
Išaiškinti šalims, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.