Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei R.V., atsakovui S.G., atsakovo atstovui advokatui Remigijui Jakštui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras skundą atsakovui S.G. dėl įsiskolinimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja savivaldybės biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau ir – Centras) prašo priteisti iš atsakovo S.G. vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2010 metus- 1358,00 Lt , 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 5,90 Lt savo išlaidų atlyginimą.

Konstatuojama.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (b. l. 44-56).

Motyvuojamoji dalis

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, atliekų tvarkytojas privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtino Palangos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b.l. 43-52), kurių 5 punktas (aktuali 2010 m. lapkričio 25 sprendimo Nr. T2-263 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai- komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 19 punktas). Nuostatų 22-32 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka.

Nuostatų 24 punkte pažymėta, jog mokėjimo pranešimas pateikiamas Vietinės rinkliavos mokėtojui pagal registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinės rinkliavos mokėtojas, pageidaujantis gauti Mokėjimo pranešimą pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, privalo kreiptis į centrą raštu. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis į pranešime nurodytą sąskaitą (Nuostatų 25 punktas).

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo bei aprašo patvirtinimo“, pakeitusio Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-318, 2.2 punktas numato, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte nustatyta lengvata, Palangos miesto rinkliavų centrui turi pateikti: prašymą; AB „VST“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; UAB „Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda išlaikyta ir atitinka galiojančių Palangos miesto savivaldybės statinių naudojimo ir tinkamos priežiūros taisyklių reikalavimus; Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus išduotą dokumentą, kad nekilnojamojo turto objekto teritorija yra sutvarkyta ir atitinka Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Sprendimo 5 punkte numatyta, jog nepateikus visų nurodytų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvatos netaikomos.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (aktuali 2010 m. gegužės 27 sprendimo Nr. T2-149 redakcija) 7 punkte pažymėta, kad Centras yra įstaiga, administruojanti Vietinę rinkliavą (rinkliavos apskaičiavimas Vietinės rinkliavos mokėtojams, sąskaitų išrašymas, jų išsiuntimas, neapmokėtų sąskaitų išieškojimas).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 40,41) matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 1358,28 kv.m. ploto poilsio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Nuostatų 6 punktu, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Nustatyta, jog 2010 m. balandžio 29 d. Centras parengė Mokėjimo pranešimą Nr. PA-10-011580 apie atsakovui S.G. apskaičiuotą mokėtiną vietinės rinkliavos už 2010 metus įmoką (b.l.36) bei jį išsiuntė pagal registro duomenų bazėje turimą atsakovo adresą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog atsakovui išsiųstas mokėjimo pranešimas pas pareiškėją negrįžo ir duomenų apie jo neįteikimą adresatui negauta.

Kadangi nenustatyta, jog atsakovas Nuostatų 24 punkte numatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją su pageidavimu mokėjimo pranešimą gauti pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą, laikytina, jog Mokėjimo pranešimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai.

Byloje nenustačius, jog 2010 metais pareiškėjas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismui pateikti duomenys apie 2010 metais UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ priduotas šiukšles, elektros energijos suvartojimą ir geriamo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties su UAB „Palangos vandenys“ sudarymą (b.l.71-73) nelaikytini įrodymu, paneigiančiu atsakovo pareigą sumokėti nustatytą vietinės rinkliavos mokestį už 2010 metus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokių išlaidų atlyginimą gali pretenduoti pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai.

Kadangi nustatyta, jog dėl skundo surašymo ir padavimo pareiškėjas turėjo 5,90 Lt išlaidų, jos priteistinos iš atsakovo.

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos nustatytos civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų priteisimo, todėl pareiškėjo prašymas dėl metinių palūkanų priteisimo netenkintinas. Analogiška teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr.: administracinė byla Nr. A442 – 1035/2011; administracinė byla Nr.A556-2521/2011 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S.G. 1358 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą per 2010 metus savivaldybės biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras.

Priteisti iš S.G. 5,90 (penkis Lt devyniasdešimt ct) išlaidų atlyginimą savivaldybės biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.