- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-267-125/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Savinijus Katauskas
- Atsakovas
- A. P., B. Š.
- Ieškovas
- D. P., I. S.
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas, Sigitas Čepas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovo A. P. atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės B. Š. atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovių D. P., I. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-750/2009 pagal ieškovių D. P., I. S. ieškinį atsakovams A. P., B. Š., trečiajam asmeniui Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Radavičienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Radavičienės 2002-12-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams A. P. ir B. Š. bei mirusiai A. P. į mirusiojo A. P. turtą bei pratęsti terminus A. P. ir A. P. palikimui priimti. Nurodė, kad jų tėvas, kuris mirė 1999-09-23, buvo jų senelių A. P. ir A. P. sūnus. Po senelio A. P. mirties 2002-09-08 Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Radavičienė 2002-12-09 išdavė jo sutuoktinei A. P. bei atsakovams paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo palikimą. Ieškovės nurodė, kad jos taip pat turėjo teisę priimti mirusio senelio A. P. palikimą, tačiau palikimo atsiradimo dieną jos buvo jauno amžiaus, mokėsi, jų interesams atstovavo viena mama, be to, jos nežinojo, kad atsakovai ir A. P. kreipėsi į notarą dėl senelio palikimo priėmimo ir šią aplinkybę sužinojo tik po senelės A. P. mirties 2007-12-06, todėl ieškovės praleido terminą palikimui priimti ir prašė šį terminą pratęsti. Taip pat ieškovės prašė pratęsti terminą 2007-12-06 mirusios jų senelės A. P. palikimą priimti, nes jos palikimo atsiradimo dieną buvo užsienyje ir palikimo priėmime negalėjo dalyvauti, reikėjo palikimo priėmimui įgalioti asmenį bei teisminiam procesui pradėti buvo reikalinga surinkti daug dokumentų, todėl visa tai ilgai užtruko ir jos praleido terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-09-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs terminų praleidimo aplinkybes, laiko tarpus, kiek jie buvo praleisti, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, ieškovių teigimu, trukdžiusias laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teisines pasekmes, kurios atsirastų pratęsus ar atsisakius pratęsti šį terminą, byloje dalyvaujančių šalių elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad nebuvo jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis ieškovėms į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį, todėl jų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis ir ieškovių prašymus pratęsti terminus palikimui priimti atmetė. Atmetus reikalavimą dėl terminų palikimui priimti, teismas atmetė prašymą panaikinti 2002-12-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-09-23 sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies ir pratęsti ieškovėms terminą paduoti prašymą palikimui po jų senelės A. P. mirties 2007-12-06 priimti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas vertindamas įrodymus, todėl sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti, turi vertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Apeliantės nurodo, jog byloje buvo pateikti duomenys, kad jos senelės palikimo atsiradimo dieną gyveno Danijoje, todėl jų teisė įgyvendinti savo teises priimant palikimą buvo suvaržyta. 2008-07-18, grįžusios į Lietuvą, jos įgaliojo savo motiną Z. P. vesti paveldėjimo bylą, įgaliojimas buvo surašytas praėjus neilgam laiko tarpui nuo termino palikimui priimti pabaigos, t. y. praėjus 3 mėn., todėl jos teigia, kad negalima jų apkaltinti nerūpestingumu, dėl kurio jos prarastų teisę paveldėti po senelės mirties likusią palikimo dalį. Taip pat nurodo, jog vėlesni jų veiksmai, t. y. pažymų rinkimas, notaro veiksmai, patvirtina jų norą priimti palikimą, tačiau teismas šių aplinkybių nekonstatavo ir nevertino. Apeliantės teigia, jog nežinojimas apie jų teisę paveldėti ir kitų įpėdinių nesąžiningas elgesys dėl jų nėra adekvatus, todėl tai yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės žinojo apie senelės mirtį, termino palikimui priimti metu jos buvo Lietuvoje, todėl turėjo galimybę kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Be to, jų mama visą laiką gyveno Lietuvoje, todėl nebuvo jokių kliūčių jai laiku išduoti įgaliojimą palikimui priimti, nes įgaliojimo patvirtinimui ieškovėms nebuvo būtina grįžti į Lietuvą, jų įgaliojimą galėjo patvirtinti konsuliniai pareigūnai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. Š. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovėms nebuvo jokių rimtų ir pateisinamų priežasčių, sutrukdžiusių kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį. Pažymi, kad ieškovės neprisidėjo nei prie senelių priežiūros, nei prie laidotuvių, nei prie paminklo pastatymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kadangi ieškovės ginčija tik 2009-09-23 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl termino A. P., mirusios 2007-12-06, palikimui priimti pratęsimo, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių tėvas A. P., kuris mirė 1999-09-23, buvo ieškovių senelės A. P. sūnus, todėl ieškovės yra A. P., mirusios 2007-12-06, įpėdinės pagal įstatymą. 2007-12-06 mirus A. P. palikimui priimti 2008-01-18 su palikimo priėmimo pareiškimu į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Radavičienę kreipėsi atsakovas A. P., kuris nurodė kitą įpėdinį – atsakovę B. Š. ir pareiškė, kad kitų įpėdinių ir asmenų, kuriems pagal įstatymą priklausytų privalomoji dalis, nėra. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos pratęsti terminą A. P., mirusios 2007-12-06, palikimui priimti, nurodydamos, kad palikimo atsiradimo dieną jos abi buvo užsienyje, negalėjo tiesiogiai dalyvauti palikimo priėmimo procese ir nėra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo palikimo priėmimo atsiradimo dienos.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1 d., 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovių senelė A. P. mirė 2007-12-06, terminas palikimui priimti po jos mirties baigėsi 2008-03-07. Ieškovių atstovė Z. P. dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą, todėl notarė atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymą terminui atnaujinti grindžia tuo, jog jos palikimo atsiradimo dieną gyveno ne Lietuvoje, joms reikėjo įgalioti kitą asmenį vesti palikimo bylą, procesui pradėti reikėjo surinkti daug dokumentų, o tai užtruko ilgą laiko tarpą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės 2008-07-17 įgaliojo savo motiną Z. P. vesti paveldėjimo bylą po A. P. mirties. Iš šių duomenų matyti, jog ieškovės įgaliojimą dėl paveldėjimo bylos vedimo surašė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti ir daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovės yra jauno amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, neturi vieno iš įstatyminio atstovo, todėl visiškai pateisinama, jog joms nebuvo žinoma paveldėjimo atstovavimo teisė, ir nurodo, jog tai kad jos nežinojo, kad yra įstatyminės įpėdinės nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teismas vertindamas termino palikimui priimti praleidimo terminą, turėjo atsižvelgti į termino praleidimo priežastis. Ieškovės pateikė Danijos, Fredensborg savivaldybės duomenis, kuriuose nurodoma, jog ieškovė D. P. (P.) nuo 2007-10-22, o ieškovė I. S. nuo 2008-03-01 deklaravo savo gyvenamąsias vietas Danijoje ir teigė, jog dėl to, kad jų gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, jos negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovės gyveno ne Lietuvoje, negalima vertinti kaip jų teisės įgyvendinti teisę priimti palikimą suvaržymą, kadangi ieškovės turėjo galimybę ir anksčiau įgalioti savo motiną, kuri gyveno Lietuvoje, vesti palikimo bylą. Iš bylos duomenų nustatyta ir ieškovės neneigia, jog jos žinojo apie senelės mirtį, dalyvavimo jos laidotuvėse, todėl darytina išvada, jog nuo palikimo atsiradimo momento jos žinojo apie palikimo atsiradimą (CPK 185 str.). Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas A. P., įgaliojimo patvirtinimui ieškovėms nebuvo būtina grįžti į Lietuvą, nes jų įgaliojimą galėjo patvirtinti Lietuvos atstovybės Danijoje įgalioti pareigūnai. Todėl kolegija daro išvadą, jog ta aplinkybė, kad ieškovės gyveno ne Lietuvoje, nelaikytina svarbia priežastimi termino palikimui priimti pratęsimui (CPK 178 str., 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu sutinka.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo, iš ieškovių priteistinos atsakovės B. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 300 Lt, t. y. po 650 Lt (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovių D. P. ir I. S. atsakovei B. Š. po 650 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.