- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-28
- Bylos Nr.
- A-39-487-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- B. U., A. S., Z. V., S. K., L. V., J. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. U., A. S., Z. V., S. K., ir L. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. U., A. S., Z. V., S. K., J. T. ir L. V. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos teritorinei muitinei dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjai B. U., A. S., Z. V., S. K., J. T. ir L. V. skundais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės neišmokėtą nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. darbo užmokesčio dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė teismui patikslintus prašymus, kuriais prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turtinę žalą dėl neišmokėto atlyginimo dalies už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d.: A. S. – 11508,34 Lt, S. K. – 17850,64 Lt, J. T. – 9930,70 lt, B. U. – 10475,36 Lt, Z. V. – 15043,18 Lt bei L. V. – 11368,91 Lt.
Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti pagal patikslintą prašymą. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsniu, suteikiančiu pareiškėjams teisę tikslinti ir pakeisti prašymo pagrindą ar dalyką, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo patikslintą prašymą.
Patikslintame prašyme pareiškėjai nurodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių“, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis, nes jį apskaičiuojant nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ šie teisės aktai pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remdamiesi Konstitucijos 7 straipsniu, pareiškėjai nurodė, kad Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio pagrindu negali būti siaurinamai aiškinamas Konstitucijos 7 straipsnis. Prieštaraujančių Konstitucijai nutarimų priėmimas ir vykdymas negali būti pripažintas tinkamu veiksmu. Nurodo, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 6.271 straipsniu valstybės atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo kaltės. Teigė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, taikydama indeksavimo koeficientą, padarė turtinę žalą. Prašė įstatymo negaliojimui taikyti sandorių negaliojimą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas (1.8 str.,1.78 str. 1 d., 1.80 str.). Vadovaudamiesi Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 29 ir 48 straipsnio 1 dalimi bei 2004 n. gruodžio 13 d. Konstitucinio teismo nutarimu prašė atlyginti turtinę žalą.
Lietuvos Respubliką atstovaujantis Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė prašymus atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos teritorinės maitinės viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėliu „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareigūnų algų koeficientai“ įsakymu patvirtino pareiškėjams kategoriją ir algos koeficientą. Kadangi apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“, 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ nuostatomis bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo gyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas išleisdamas įsakymus dėl atlyginimų indeksavimo, veikė teisėtai ir tuo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimuose nurodė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų turtinės teisės buvo pažeistos dėl nepakankamo prievolės mokėti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio algą vykdymo ir finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Teisės aktus, kurie prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Klaipėdos teritorinė muitinė skaičiuodama ir išmokėdama darbo užmokestį vykdė galiojančius teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų prašymus atmetė kaip nepagrįstus.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 ir 24 straipsniais, Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), Valstybes tarnautojų darbo užmokesčio 2002 metų II pusmetį skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, konstatavo, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2002-2004 metais, trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, remiantis minėtais teisės aktais, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymais buvo taikomi skirtingi indeksavimo koeficientai skaičiuojant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su jais susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ minėti teisės aktai pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybes principui.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis įstatymo teisėtumo prezumpcijos principu, Konstitucijos 102 straipsniu ir Konstitucinio Teismo įstatymu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisęs aktą, motyvuojant šio akto nekonstitucingumu.
Prašymą įstatymo negaliojimo atveju taikyti sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad civilinis sandoris pagal savo prigimtį iš esmės skiriasi nuo įstatymo. Be to, Civilinis kodeksas aiškiai atriboja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą iš sandorių nuo tokių teisių ir pareigų atsiradimo dėl žalos padarymo.
Dėl minėtų priežasčių teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, 2002-2004 metų laikotarpiu taikydamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimui indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai. Įsakymai dėl indeksavimo koeficientų taikymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti. Be to, remdamasis Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimu, teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Pareiškėjams ne visas darbo užmokestis buvo mokamas iki 2004 m. gruodžio 18 d., t. y. iki 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Remdamasis Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjams darbo užmokestį mokėjo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, todėl darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo civilinė atsakomybė neatsiranda. LR CK 6.246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi bei Konstitucijos 110 straipsniu, pažymėjo, kad šiuo atveju teismas netaiko pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai teisės aktų, o vertina, ar tinkamai teisės aktai buvo taikyti institucijos, skaičiavusios pareiškėjams darbo užmokestį iki jų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai.
Apeliaciniais skundais B. U., A. S., Z. V., S. K., ir L. V. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundus.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia tai, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio teismo sprendimą, nustatantį, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, vėliau teismas spręsdamas konkrečią bylą neturi teisės taikyti prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos administracinis teismas taikė prieštaraujančias Konstitucijai normas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nors pareiškėjų nuosavybės teisės pažeistos, tačiau nėra mechanizmo apginti jas, atstatyti pažeistas žmogaus teises. Taip pat, apeliantų nuomone, iškeliant valstybės materialinius interesus, buvo pažeisti teisinės valstybės, demokratijos principai, todėl buvo neįvykdytas teisingumas.
Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad žala jiems atsirado dėl neteisėtų Vyriausybės nutarimų priėmimo ir vykdymo. Todėl pagrindas žalai atsirasti, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujantis Lietuvos valstybę, prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus atsakovo atstovas grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepimuose į skundą pirmosios instancijos teismui bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio, jų reikalavimas yra dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, o ne dėl žalos atlyginimo.
Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatyme nereglamentuotas terminas, per kurį valstybės tarnautojas gali pareikšti reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK kitokio senaties termino, reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo nenumato. Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas taikytinas ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Byloje nustatyta, kad dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo, pareiškėjai A. S. buvo neišmokėta 11508,34 Lt, S. K. – 17850,64 Lt, B. U. – 10475,36 Lt, Z. V. – 15043,18 Lt, L. V. – 11368,91 Lt darbo užmokesčio. Neišmokėto pareiškėjams darbo užmokesčio dydžio nei Muitinės departamentas, nei Klaipėdos teritorinė muitinė neginčija.
Galimybę taikyti valstybės tarnautojams darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus numatė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir šio įstatymo pagrindu Vyriausybės patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės. Šių teisės normų pagrindu atsakovas įsakymais nustatydavo, atskiriems laikotarpiams, konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus savo darbuotojams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas, pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ bei Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklės, taip pat Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl teismas turėjo apsvarstyti, ar nėra pagrindo pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokestį priteisti.
Reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą atlyginti žalą, yra nepagrįstas, nes tikrasis jų reikalavimas yra reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo. Darbo užmokestį pareiškėjams mokėjo ne Muitinės departamentas, o Klaipėdos teritorinė muitinė. Todėl Klaipėdos teritorinė muitinė turėtų būti tinkamas atsakovas šioje byloje. Tuo tarpu Klaipėdos teritorinė muitinė byloje įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o teismo sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali nustatyti pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundai paduoti netinkamam atsakovui, turėjo pasiūlyti pareiškėjams pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (LR ABTĮ 54 str.). To nepadarius, apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo, kuris įpareigotų trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu byloje esantį dalyvį išmokėti pareiškėjams darbo užmokesčio dalį. Dėl šio procesinio pažeidimo pareiškėjų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmesti apeliantų skundai, panaikintina ir byla dėl jų reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja J. T. apeliacinio skundo nepateikė, todėl jos reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti, o teismo sprendimas jos atžvilgiu paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų B. U., A. S., Z. V., S. K., ir L. V. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjų B. U., A. S., Z. V., S. K. ir L. V. skundai, panaikinti ir perduoti bylą dėl šių pareiškėjų reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.