- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2-1661-454/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. J., A. I. V., J. J., A. I.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Rimvydui Bružinskui
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovui V. J., jo ir atsakovo A. I. V. atstovui advokato padėjėjui Rimvydui Bružinskui, atsakovo J. J. atstovui G. J., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Neringai Joneliūnaitei, nedalyvaujant atsakovams V. J. ir J. J., teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį dėl teisės gauti statybos leidimą be bendraturčių sutikimo atsakovams V. J., V. J., J. J., A. I. V, ir atsakovų V. J., J. J., A. I. V patikslintą priešieškinį ieškovei R. J. dėl bendraturčių teisių apsaugos, savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti be atsakovų sutikimo gauti statybos leidimą ir atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2012-03-06 statybos ir rekonstrukcijos projektą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad šalys yra pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. 2006-05-31 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 pastato dalies rekonstravimui ir buvo leista statyti priestatą pagal architekto projektą, kuriame numatytas verandos padidinimas 20,65 kv.m. Rūsys projekte nebuvo suprojektuotas, todėl tais pačiais metais projekto korektūrai išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/1. 2009-04-15 išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/2 projektą papildžius vandentiekio ir nuotekų šalinimui. Šiam projektui taip pat buvo parengtas pakeitimas, numatant rūsį po anksčiau suprojektuotu priestatu, tačiau šiam pakeitimui statybos leidimas neišduotas, nes nepateikti bendraturčių sutikimai. 2012-06-25 ieškovė registruotu laišku kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo vandentiekiui, nuotekų šalinimui ir šildymo katilui priestate įsirengti, tačiau atsakymų iš bendraturčių negauta, dėl ko yra priversta kreiptis į teismą.
Dėl atsakovų patikslinto priešieškinio nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, patikslintame priešieškinyje išsakoma tik atsakovų nuomonė. Priešiešinyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl 2006-05-31 statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 turėtų būti laikomas neteisėtu. Nurodo, kad nepagrįstas ir reikalavimas dėl statybos leidimo Nr. 38-3 GR 814-285/1, nes tais atvejais, kai nekeičiama statinio (jo dalies) naudojimo paskirtis ir nekeičiamos statinio laikančios konstrukcijos, statybos leidimas yra tik perrašomas ir naujas bendraturčių sutikimas nereikalaujamas. Taip pat, atsakovai nenurodo jokio motyvo, kodėl 2009-04-15 statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/2 yra neteisėtas ir kaip jis pažeidžia jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Be to, reikalavimams dėl šių statybos leidimų teisėtumo yra praleistas įstatymo nustatytas terminas per kurį administraciniai aktai turi būti apskųsti teismui.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (t.1, b.l. 61-63, 67-69, 71-73).
Paaiškino, kad ieškovei padidinus rekonstruojamo pastato ribas ir po juo atitinkamai įrengus rūsį, atsakovams yra apribota teisė patekti į bendro naudojimosi žemės sklypą. Ieškovės pateiktame priestato pamatų ir rūsio plane yra nurodyta, kad rūsio plotas po priestatu yra 3,91x5,62 m., kas sudaro 21,97 kv.m. ir šis plotas yra didesnis nei ieškovė yra gavusi statybos leidimą priestatui statyti (15,37 kv.m.). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikdama bendraturčių sutikimą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimo klaidina teismą, kad toks sutikimas galimai yra bendro pobūdžio, tačiau pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą.
Šalies argumentai
Atsakovai V. J., J. J. ir A. I. V byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune, priestato ir rūsio statybos rekonstrukcijos darbus, vykdomus ieškovės neteisėtais ir savavališkais bei įpareigoti ieškovę per 30 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pertvarkyti statinį pagal matmemis rekonstrukcijos darbams, kuriems yra bendraturčių sutikimas ir kurį patvirtino 1997-02-18 Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendimu; panaikinti statybos leidimus Nr. 38-3 GR 814/285, Nr. 38-3 GR 814-285/1 ir Nr. 38-3 GR 814-285/2; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 118-123).
Paaiškino, kad 1997-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl ginčijamo namo priestato (verandos) atsakovams bei priimtas sprendimas. 2006-05-31 statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 buvo išduotas vadovaujantis nurodytu teismo sprendimu, leidžiančių statyti ieškovei priestatą kur bendras verandos praplėtimas 15,37 km.m., nepažeidžiant priestato ribų į kiemo vidinę pusę. 2008 m. šiam priešprojektiniam pasiūlymui parengtas pakeitimas, numatant rūsį po minėtu priestatu, tačiau naujas statybos leidimas šiam pakeitimui nebuvo išduotas, nes nepateikti bendraturčių sutikimai ar teismo sprendimas. Ieškovei 2011 m. pradėjus rekonstrukcijos darbus atsakovai kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių ir gavo atsakymą dėl galimai savavališkai vykdomų statybos rekonstrukcijos darbų. Tokia savavališkai vykdoma rekonstrukcija pažeidžia bendraturčių teisės, kadangi didinti priestato plotą didesne nei 15,36 kv.m. apimtini bei įrengti po juo rūsį bendraturčių sutikimas nebuvo duotas. Be to, ieškovei iškasus gruntą rūsio įrengimui nuo gyvenamojo namo pamatų pradėjo slinkti namo kampas, pamatai, pakrypo namo konstrukcijos, užsistatytas įvažiavimas į vidinį kiemą dėl ko reikės keisti sklypo dalių naudojimosi tarp bendraturčių tvarką. Teigia, kad be bendraturčių sutikimo atliekami darbai buvo ir yra vykdomi neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovo prašymus palaiko, prašo ieškovės ieškinį atmesti, atsakovų patikslintą priešieškinį patenkinti (t.2, b.l. 135-137).
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais dalyje dėl statybos leidimų panaikinimo nesutinka, prašo juos atmesti, dėl kitų priešieškinio reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2006-05-31 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 gyvenamojo namo rekonstravimui, statant priestatą. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas, norint gauti statybos leidimą tokiems darbams, reikėjo pateikti statinio bendraturčių sutikimą. Ginčas dėl sutikimo buvo nagrinėjamas teisme ir teismas ieškovės ieškinį tenkino, įpareigojo tuometinius namo bendraturčius netrukdyti ieškovei statyti priestatą pagal sudarytą architekto projektą, įėjimą į priestatą įsirengiant iš šiaurinės pusės. Teigia, kad atsakovai patikslintame priešieškinyje klaidingai nurodo, jog dokumentuose buvo numatytas bendras verandos plotas po rekonstrukcijos sudarys 15,37 kv.m. Taigi, nurodytas leidimas buvo išduotas, vadovaujantis nurodytu teismo sprendimu. Dėl 2006-10-13 statybos leidimo Nr. 38-3 GR 814-285/1 panaikinimo paaiškino, kad tuo metu galiojančias teisės normas, pakoregavus projekto sprendinius (gabaritus), buvo perrašytas statybos leidimas ir naujas bendraturčių surikimas buvo nereikalingas. Projektą papildžius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų dalimi, 2009-04-15 išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/2, nes buvo numatyta naujų inžinerinių tinklų statyba, tam buvo gauti bendraturčių sutikimai. Patikslintame priešieškinyje atsakovai nurodo, jog jų teises pažeidžia tai, kad ieškovė po priestatu įrengė rūsį, tačiau statybos leidimas tokiems darbams nebuvo išduotas, nes nepateikti bendraturčių sutikimai. Teigia, kad atsakovai nenurodo kokias jų teises pažeidžia ginčijami statybos leidimai, kadangi pagal juos nei pasistatyti didesnį priestatą nei numatyta projekte, nei rūsį po priestatu minėti statybos leidimai leidimo nesuteikė. Taip pat, nurodo, kad ginčyti statybos leidimų teisėtumą atsakovai praleido senaties terminus.
Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad specialistui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savavalinė statyba nenustatyta, statybos darbai atliekami pagal statybos leidimą, priestato matmenys yra tokie kokie nustatyti rekonstrukcijos dokumentuose, pagal teisės normas yra leistinas nukrypimas iki 20 cm.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai. Patikslintas priešieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio reikalavimų.
Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b.l. 8-11). Ieškovė atlieka pastato dalies rekonstrukciją – pasistatė priestatą, ketina įsirengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus (t. 1, b.l. 13). Tačiau vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams įsirengti būtina po priestatu įrengti rūsį. Ieškovė paruošė visą reikalingą dokumentaciją (b.l. 20-48), tačiau norint gauti statybos leidimą – įrengti rūsį po priestatu reikia kartu su kitais dokumentais pateikti ir bendrasavininkų sutikimą nurodytiems darbams atlikti (b.l. 15). Ieškovė kreipėsi į namo bendrasavininkius dėl sutikimo rūsio įrengimui davimo (b.l. 16-17, 18-19), tačiau atsakovai surikimo nedavė.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jie priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju – LR Statybos įstatyme. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba sutikimą. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama LR Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 p.p., 11 str. 1 d. 3, 4 p.p. statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 p.p.). Taigi specialiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas turi būti gautas iki prašymo projektuoti ir atlikti kitus darbus pateikimo, t.y. projektavimo metu.
Kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, nagrinėjamu atveju – negaunamas bendraturčio sutikimas, ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo sprendžiami teismine tvarka (LR CK 4.75 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laikytina, kad bendraturčio sutikimo gavimas, prieš atliekant veiksmus su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, yra išankstinis bylos sprendimas ne teismo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, nurodė, kad bendraturtis, gindamas teisę į statybą teisme, turi nurodyti konkrečius statybos darbus, jų atlikimo mastą bei pobūdį, kad kitas bendraturtis galėtų spręsti apie numatomą statybą, daryti atitinkamas išvadas apie galimybę kilti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2002-10-28 nutartis civ. byloje 3K-3-1265/2002). Bendraturtis apie numatomą statybą gali spręsti pagal jam pateiktą susipažinti projektą. Be to, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą, turi išanalizuoti konkretaus atsisakymo priežastis bei ar šis atsisakymas nepažeidžia bendrasavininkių interesų derinimo principo. Nagrinėjamu atveju, atsakovai tiek atsiliepimuose į ieškinį, tiek atsakovas ir atsakovų atstovai teismo posėdyje nurodė, kad dėl rūsio statybos pablogėjo namo būklė jis pasviro, kaip šiuos argumentus patvirtinantį įrodymą pateikė antstolio 2013-04-04 surašyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0085/13/16 (t, 2, b.l. 66-91). Teismas konstatuoja, kad antstolio atlikti matavimai ir protokole fiksuotos aplinkybės negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais, apibūdinančiais statinio būklę. Tinkamai nustatyti statinio būklę (jos pablogėjimą), įvertinti būklės pokyčius, šių pokyčių priežastis turi teisę tik tam tikrą kvalifikaciją turintys asmenys. Antstolis nėra specialistas, turintis teisę atlikti pastatų būklės vertinimus. Teismo posėdžių metu atsakovams buvo pasiūlyta kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau atsakovai šiuo teismo pasiūlymu nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė savo argumentų dėl atsisakymo duoti ieškovei sutikimą įsirengti rūsį, jų nurodyti argumentai vertintini kaip subjektyvi nuomonė nepagrįsta specialistų išvadomis.
Atsakovų atsiliepimuose į ieškinį išsakyti argumentai apie pastatytą per didelį priestatą ir dėl šio statinio negalėjimo naudotis žemės sklypu ir įvažiuoti į kiemą, vertintini kaip nesusiję su klausimo dėl leidimo įsirengti rūsį sprendimu, kadangi rūsį ieškovė nori įsirengti po pastatytu priestatu, o priestato statybai ji turi statybos leidimus ir visą reikalingą dokumentaciją. Be to, kaip pripažino patys ieškovai, į savo kiemą jie turi patekimą iš gretimo sklypo. Tad atsakovų argumentai nelaikytini įrodančiais atsakovų nurodytas aplinkybes, kad leidus ieškovei įsirengti rūsį jų teisės ir teisėti interesai bus pažeisti. Priešingai, teismas konstatuoja, kad atsakovų kaip bendraturčių nesutikimas leisti ieškovei įsirengti rūsį po pastatytu priestatu, užkerta kelią ieškovei įsirengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą, ieškovė, senyvo amžiaus moteris, yra priversta naudotis lauko tualetu, ką patvirtina 2013-01-31 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 11-8-23 (t. 2, b.l. 28-29), tuo atsakovai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus susitvarkyti buitį ir pasigerinti gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys laikytinas įrodytu ir pagrįstu todėl tenkintinas.
Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų.
Nustatyta, kad 2006 m. gegužės 31 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285 gyvenamojo namo dalies rekonstravimui statant priestatą (t. 1, b.l. 142). Šiam leidimui gauti buvo reikalingas namo bendraturčių sutikimas. Dėl tokio sutikimo kilęs ginčas nagrinėtas teisme ir Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimu R. J. ieškinys tenkintas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, tuometiniai bendraturčiai įpareigoti netrukdyti ieškovei statyti priestatą (t. 1, b.l. 35, 81). Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3179/97, byloje dalyvavę atsakovai sutiko su ieškovės reikalavimais, sutiko, kad ieškinys būtu tenkintas (civilinės bylos Nr. 2-3179/97, l. 16). Ieškovai nurodo, kad ieškovės pastatytas priestatas yra didesnis nei turėjo būti pagal dokumentus, kuriais vadovaujantis ieškovė turėjo vykdyti statybos darbus, t.y. bendras pastatytas priestato plotas po rekonstrukcijos turėjo būti 15,37 kv.m. Teismas nesutinka su tokiais atsakovų argumentais, kadangi, kaip matyti iš aukščiau nurodytoje civilinėje byloje esančių priešprojektinių pasiūlymų, juose buvo numatoma praplėsti verandą 15,3 kv.m., t.y. 15,3 kv.m. jį padidinti, tokiems darbams ir buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas.
2006 m. spalio 13 d. ieškovei buvo statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-285/1, kadangi ieškovė atliko pirminio projekto korektūrą (t. 2, b.l. 143). Tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 p. buvo nurodyta, kad tuo atveju, kai statytojas po statybos leidimo išdavimo keičia projekto sprendinius ir todėl pasikeičia bendrieji rodikliai, nurodyti STR 1.05.06:205 „Statinio projektavimas“ 5 priede, bet nekeičiama statinio (jo dalies) naudojimo paskirtis, nepažeidžiami teritorijos planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, nekeičiamos statinio laikančios konstrukcijos ir nedidinami gamybos pajėgumai, pakeistas projektas neekspertuojamas ir nepertvirtinamas; šiuo atveju statybos leidimas perrašomas. Nagrinėjami atveju, pakoregavus projekto sprendinius (gabaritus), buvo perrašytas statybos leidimas, ir šiuo atveju naujas bendraturčių sutikimas nebuvo reikalingas.
2009 m. balandžio 15 d. ieškovei išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 814-2 (t. 2, b.l. 144), papildžius projektą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų dalimi. Teismas pažymi, kad išduodant šį statybos leidimą bendraturčių sutikimai buvo gauti (t. 1, b.l. 31, 32, 33, 34).
Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 12 str., 178 str.). Atsakovai prašo panaikinti ieškovei išduotus statybos leidimus, tačiau nenurodo kokias teises bei teisėtus interesus pažeidžia minėti statybos leidimai. Pagrindinis atsakovų argumentas nurodomas patikslintame priešieškinyje yra tai, kad ieškovės pastatytas priestatas yra didesnis nei numatyta statybos dokumentuose. Tačiau šis argumentas neturi nieko bendro su išduotų statybos leidimų teisėtumu ir nėra pagrindas juos naikinti. Teismas, išklausęs šalis bei išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė, kad išduodant ginčijamus statybos leidimus būtų pažeistos tuo metu galiojusios teisės normos, todėl pripažinti šiuos statybos leidimus neteisėtais ir juos naikinti neturi teisinio pagrindo. Be to, tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl individualių administracinių aktų panaikinimo taikomas vieno mėnesių senaties terminas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.). Todėl vadovaujantis šia teisės norma, atsakovai yra praleidęs senaties terminą nurodytiems statybos leidimams panaikinti. Senaties termino praleidimas, kai jį taikyti prašo priešinga šalis, taip pat yra pagrindas atmesti ieškinį, nagrinėjamų atveju – patikslinto priešieškinio dalį dėl reikalavimo panaikini statybos leidimus.
Atsakovai patikslintame priešieškinyje, taip pat, prašo pripažinti ieškovės atliekamus priestato ir rūsio statybos rekonstrukcijos darbus savavališkais. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Kad statyba (rekonstrukcija) būtų pripažinta savavališka turi būti laikomasi tam tikros procedūros. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai surašo savavališkos statybos aktą (LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės atliekamų priestato rekonstrukcijos darbų būtų surašytas savavališkos statybos aktas. Atsakovai nurodė, kad ne kartą yra kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl ieškovės atliekamų statybos darbų. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių atsakymų, valstybinę priežiūrą atliekanti institucija – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė atsakovams, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą savavališka statyba nenustatyta (t. 1, b.l. 132, 136, t. 2, b.l. 37-38). Tokią pačią poziciją teismo posėdyje išsakė ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė, kuri patvirtino, kad jų institucijos specialistui nuvykus į vietą – (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališka statyba nenustatyta, konstatuota, kad statybos darbai atliekami pagal išduotus statybos leidimus (t. 3, b.l. 43). Byloje atsakovų pateiktas 2012-02-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (t. 1, b.l. 133), negali būti pripažįstamas dokumentu, nustatančiu savavališką statybą. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė aplinkybių dėl atsakovės vykdomos savavališkos rekonstrukcijos.
Nesant pagrindo ieškovės atliekamus priestato rekonstrukcijos darbus pripažinti savavališkais, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovų patikslintame priešieškinyje reiškiamo reikalavimo – įpareigoti ieškovę pertvarkyti statinį.
Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovų ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 71,50 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 5) (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).
Ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybei priteistina: 61,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 1320,00 Lt išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 6, t. 2, b.l. 153, t. 3, b.l. 42). (CPK 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai. Patikslintą priešieškinį atmesti.
Pripažinti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybos leidimą ir atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2012 m. kovo 6 d. statybos ir rekonstrukcijos projektą be atsakovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., (duomenys neskelbtini) A. I. V, a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., (duomenys neskelbtini) A. I. V, a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 71,50 Lt (septyniasdešimt vienas Lt, 50 ct.) žyminio mokesčio ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., (duomenys neskelbtini) A. I. V, a.k. (duomenys neskelbtini) - 61,00 Lt (šešiasdešimt vienas Lt, 00 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).
Priteisti iš atsakovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. J., (duomenys neskelbtini) A. I. V, a.k. (duomenys neskelbtini) 1320,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt Lt, 00 ct.) valstybei už ieškovei suteitą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659852, banką – AB “Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.