Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-06-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-12801-475/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
e2YT-12801-475/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07050-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Virginija Simanavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
B. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, F. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12801-475/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07050-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, F. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po R. J. mirties jos palikimą priėmė E. J..

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji ir E. J. (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) E. J. mirė. Pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio E. J. palikimą, palikimo atsiradimo vietos notarui paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iki mirties E. J. 2010 m. rugsėjo 27 d. sutartimi dovanojo pareiškėjai dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9/10 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Kitą žemės sklypo dalį ir šiuo adresu esantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja iš mirusiojo sutuoktinio E. J. paveldėjo pagal 2015 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Likusi 1/10 dalis gyvenamojo namo toliau liko įregistruota E. J. vardu. Sudarant 2010 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartį visas gyvenamasis namas buvo registruotas E. J. vardu pagal 1965 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 1999 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį. Tuo metu E. J. turėjo valią dovanoti pareiškėjai visą gyvenamąjį namą, tačiau 2010 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino 9/10 dalių gyvenamojo namo dovanojimą, išaiškindama, kad 1/10 dalis gyvenamojo namo, įgyta pagal 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nėra E. J. asmenine nuosavybe, nes įgyta prieš tai buvusioje santuokoje.

Sudarant 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį E. J. nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su R. J.. Todėl 1/10 dalis gyvenamojo namo E. J. vardu buvo įgyta jo ir R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Pareiškėjai iš E. J. pasakojimų yra žinoma, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini)metais. R. J. įstatyminiais pirmosios eilės įpėdiniais buvo sutuoktinis E. J. ir sūnus F. J.. Iš karto po R. J. mirties E. J. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

(duomenys neskelbtini) metais mirus R. J., 2/5 dalys gyvenamojo namo buvo registruotos E. J. vardu pagal 1958 m. rugsėjo 17 d. dovanojimo sutartį, 1965 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 1976 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o 2/5 dalys gyvenamojo namo buvo registruotos F. J. vardu pagal 1978 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartį.

R. J. priklausiusi 1/20 dalis gyvenamojo namo pateko į E. J. vardu registruotą 3/5 dalį gyvenamojo namo, todėl nesikreipimas į notarą dėl palikimo priėmimo, kad to rezultate įforminti pagal 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgytos 1/10 dalies teisinę priklausomybę E. J. vardu, jam netrukdė naudotis jam priklausančia 3/5 dalimi gyvenamojo namo ir ją valdyti kaip savo turtą. Todėl iš karto po R. J. mirties E. J. 3/5 dalimi gyvenamojo namo, kurioje kartu su R. J. gyveno iki jos mirties, toliau naudojosi, joje gyveno, mokėjo su šios gyvenamojo namo dalies eksploatacija susijusius mokesčius, ją prižiūrėjo, remontavo ir toliau ją valdė kaip savo turtą. Vėliau, (duomenys neskelbtini). sudaręs santuoką su pareiškėja E. J. leido visa 3/5 dalimi gyvenamojo namo pareiškėjai naudotis ir joje gyventi, pristatydamas pareiškėjai šią gyvenamojo namo dalį kaip savo turtą. Visa tai rodo, kad E. J. po R. J. mirties, būdamas jos pirmosios eilės įstatyminiu įpėdiniu priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Tuo tarpu pareiškėjai, kuri yra E. J. testamentinė įpėdinė, paveldėjimo teisės liudijimas į 1/10 dalį gyvenamojo namo, įgytą pagal 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį E. J. ir R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negali būti išduotas iki kol nebus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl to, kas priėmė mirusiosios R. J. palikimą. R. J. įstatyminiais pirmosios eilės įpėdiniu buvo ne tik sutuoktinis E. J., bet ir jų sūnus F. J.. Tačiau F. J. po motinos R. J. mirties nepriėmė jos palikimo faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes toliau naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiomis 2/5 dalimis gyvenamojo namo ir jas valdė. 1999 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi F. J. dovanojo savo tėvui E. J. 2/5 dalis jam priklausiusio gyvenamojo namo ir tokiu būdu perleido visą jo į gyvenamąjį namą turėtą nuosavybę, niekada pretenzijų E. J. dėl to, kad jam priklausytų 1/40 dalis gyvenamojo namo, kurią jis būtų paveldėjęs iš motinos R. J., kas sudarytų 2,31 kv.m. bendrojo namo ploto arba 1,68 kv.m. gyvenamojo ploto, nereiškė, po šio dovanojimo sandorio visas gyvenamasis namas buvo įregistruotas E. J. vardu, pareiškėja ir E. J. jame visame gyveno ir naudojosi visu gyvenamuoju namu, o E. J. laikė save viso gyvenamojo namo savininku.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“, atsiliepime nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškimo neginčija ir sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo F. J. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad E. J. ir R. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus F. J.. 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) R. J. mirė (duomenys neskelbtini) m. balandžio 1 d. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruoti E. J. vardu pagal 1965 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, 1974 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir F. J. vardu pagal 1978 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartį.

E. J. ir pareiškėja B. J. susituokė (duomenys neskelbtini). 1999 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi F. J. dovanojo savo tėvui E. J. 2/5 dalis jam priklausiusio gyvenamojo namo. Po šio dovanojimo sandorio visas gyvenamasis namas buvo įregistruotas E. J. vardu, pareiškėja ir E. J. jame visame gyveno ir naudojosi visu gyvenamuoju namu, o E. J. laikė save viso gyvenamojo namo savininku. E. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki mirties E. J. 2010 m. rugsėjo 27 d. padovanojo B. J. 9/10 dalių gyvenamojo namo, o likusios 1/10 dalies gyvenamojo namo padovanoti negalėjo, nes ši dalis įgyta prieš tai buvusioje santuokoje su R. J.. Mirus R. J. pasibaigė jos ir E. J. jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl puse 1/10 dalies, t.y. 1/20 dalis, gyvenamojo namo liko kaip R. J. palikimas. R. J. įstatyminiais pirmosios eilės įpėdiniu buvo sutuoktinis E. J. ir sūnus F. J.. Tačiau F. J. po motinos R. J. mirties nepriėmė jos palikimo faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Taigi E. J. 2010 m. rugsėjo 27 d. sutartimi dovanojo pareiškėjai dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9/10 dalis gyvenamojo namo , unikalus Nr. 1993-1012- 9010, adresu (duomenys neskelbtini) Kitą žemės sklypo dalį ir šiuo adresu esantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja iš mirusiojo sutuoktinio E. J. paveldėjo pagal 2015 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Likusi 1/10 dalis gyvenamojo namo toliau liko įregistruota E. J. vardu.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad E. J. palikimą, atsiradusį po sutuoktinės R. J. mirties, priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, suinteresuotas asmuo F. J. jokių prieštaravimų nereiškė, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CPK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177-178, 185-186 straipsniai, 189 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. J., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė