Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-200-1189/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-24
Bylos Nr.
1-200-1189/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17735-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-200-1189/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17735-2025-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 24 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,nukentėjusiajam A. S.,kaltinamajam A. A. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2022 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 28 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiais sudavė A. S. į veidą, bei po to grumdamasis su A. S. sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas galvoje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje veido pusėje, sukėlusius nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sutiko kaimyną A. S., tiesa pirmą kartą jį sutiko šiek tiek anksčiau, kai grįžo namo su automobiliu ir pastarasis prie jo atėjo ir jie apsižodžiavo. Tarp nukentėjusiojo ir jo paties žmonos iš anksčiau jau vyko konfliktas, iš nukentėjusiojo pusės buvo grasinimai, dėl ko buvo kreiptasi į policiją, o įvykio dieną jam parašė žmoną, kad bijo nukentėjusiojo ir bijo pareiti iki namų, paprašė ją pasitikti. Dėl šios situacijos jis buvo labai nepatenkintas, dėl ko nuėjo iki nukentėjusiojo ir jį pasikvietė, kad pastarasis atsiprašytų žmonos, tuo metu tarp jų kilo konfliktas, kurio rezultate jis sudavė daugiau nei vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir grumtynių metu smūgius į kūną, kurių neskaičiavo, tačiau sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl smūgių sudavimo. Gailisi dėl tokio savo poelgio, supranta, kad nėra gerai konfliktus spręsti smurtiniais veiksmais, apskritai yra nesmurtaujantis, tačiau šioje situacijoje nebesusivaldė. Atsiprašo nukentėjusiojo. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, tuo tarpu mano, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis.

Kadangi kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas tik dėl civilinio ieškinio ir paaiškino, kad dokumentus jam surašė advokatas, neturtinę žalą įvertino trimis tūkstančiais, nes taip vertina visą situaciją, po įvykio jautė nerimą ir nemigą, tačiau medikamentų nevartojo, į gydytojus nesikreipė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo sutuoktine V. S. ir mažamečiu sūnumi K. S.. Jis gyvena daugiabutyje, ir jie kartu su to namo gyventojais turi bendrą susirašinėjimo grupę ,,messenger“ programėlėje. Tarp jo ir kaimynų, tai yra A. A. ir jo sutuoktinės N. A., kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas minėtoje programėlėje, dėl bendrame kieme esančios tvarkos. Kadangi žodinio konflikto metu tiek jis, tiek minėti kaimynai įžeidinėjo vieni kitus necenzūriniais žodžiais, jis pasiūlė jiems visiems kartu susitikti 2025 m. gegužės 21 d., pasikalbėti ir išsispręsti kilusį konfliktą. 2025 m,. gegužės 21 d. apie 19 val. jis būdamas savo gyvenamojo daugiabučio kieme pamatė kaimyną A. A. ir jam pasakė, kad šiandien jie turi susitikti pasišnekėti, tačiau A. A. tapo agresyvus jo atžvilgiu, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu A. A. bandė jam smūgiuoti į veido sritį, jis smūgio išvengė, tačiau smūgio metu jam buvo numušta kepurė su snapeliu, kuri buvo jam ant galvos. Šio konflikto metu jis jokio fizinio skausmo nepajuto, ir jų konfliktas tuo pasibaigė. Jis nuėjo namo, o kaimynas galimai taip pat. 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. būdamas namuose išgirdo, kad kažkas labai garsiai ir agresyviai beldžia į jo namų duris. Priėjęs prie durų jas atidarė ir pamatė, kad atėjo kaimynas A. A. ir dar jo du ar trys jam nepažįstami, nematyti draugai. Jis nieko nelaukęs išėjo į lauką ir pasiteiravo, ko šis iš jo nori, ir tada tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, dėl jam neaiškių priežasčių A. A. ne mažiau 4 kartus abejų rankų kumščiais sudavė jam į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šių A. A. veiksmų tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu A. A. jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Taip pat nori paminėti, kad galimai A. A. draugai prie jo nelindo bei sustabdė A. A. veiksmus. Po šio įvykio jis grįžo namo ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Įvykis įvyko daugiabučio kieme, tačiau kiek jam yra žinoma, daugiau jokie pašaliniai asmenys įvykio nematė ir į jį nesikišo. Taip pat nori paminėti, kad jo sutuoktinė, kuri šiuo metu laukiasi, įvykį dalinai nufilmavo savo išmaniuoju telefonu. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, su kuriais jis nuvyko į gydymo įstaigą ( t. 1, b. l. 32-41).

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su vyru A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jų namas yra daugiabutis. Jų name gyvena ir A., N. ir jų vaikas (dukra). Jie su kaimynais ,,Messenger“ programėlėje turi bendrą namo gyventojų susirašinėjimo platformą, kurioje išsako savo problemas, kurias visi geranoriškai išsprendžia. Todėl jos vyras parašė į ,,Messeger“ grupę dėl namo tvarkos. Programėlėje kilo konfliktas tarp jos vyro ir kaimyno A. žmonos N., abu vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius išsireiškimus. N. jos vyrui parašė, kad jis ateitų jai viską išsakyti į akis, tuo viskas ir baigėsi. Tuomet 2025 m. gegužės 21 d. apie 17.00 val. ji su vyru išėjo iš buto, norėdami nuvežti vaiką pas vyro motiną ir sutiko kaimyną A. Tuomet jos vyras priėjo prie jo ir pasakė, kad gali pasikalbėti ,,akis į akį“ kaip rašė jo žmona N. Jos vyras A. pasakė, kad jis tvarkytųsi savo katiną, nes jei ne, jis jį pagaus ir išveš, taip pat pagrasino, kad jis su žmona daugiau nepalikinėtų savo vaiko vieno namuose, nes jam iškvies instancijas. Tada A. vieną kartą ranka bandė suduoti jos vyrui į veidą, bet jam nepavyko, tada bandė suduoti antrą kartą, bet ir vėl jam nepavyko. Tuo viskas ir baigėsi, tačiau A. jos vyrui pasakė, kad vakare ateis pas jį. Jie išvažiavo, o A. nuėjo į savo namus. Ji su vyru į namus grįžo apie 20.00 val.. Apie 20.30 val. į jų namų duris ėmė belstis A. Jos vyras atidarė duris ir išėjo į lauką aiškintis santykių. Tik išėjus į kiemą A. ranka du kartus trenkė jos vyrui į galvos sritį. Ji šiuos A. veiksmus nufilmavo telefonu būdama tarpduryje. Taip pat matė, kad visą įvykį matė jų kaimynas P. B. ir jo sugyventinė K. P. Prašė P. pagalbos, tačiau šis tik pažiūrėjo į ją ir nieko jai nesakė, o K. P. jai pasakė, kad būdama nėščia eitų į buto vidų, o jie patys išsiaiškins santykius. Ji taip ir padarė, todėl kas vyko toliau nematė, būdama bute ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Po kiek laiko jos vyras grįžo į butą, ant jo veido matė sužalojimus (t. 1, b. l. 96-99).

Liudytoja N. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su savo vyru A. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Tarp jos ir A. S. buvo kilęs ginčas dėl vaikų, po ko jos ir vyro santykiai su kaimynu A. S. tapo įtempti. Kaimynas A. S., vartodamas žeminančia ją kalba, išsakydavo jų namo kaimynų sukurtoje ,,Messenger“ grupėje. Ji susirašinėjimus pamatė, kuomet jų vieni kaimynai iš 2 -ojo buto pridėjo ją prie minėtos grupės, kol jie kartu su A. S. šeima atostogavo užsienyje. Ji parašė, kad jis turėtų apie jos šeimos elgesį rašyti ne grupėje, o ateiti ir pasakyti į akis ir išėjo iš minėtos grupės. Bet vėliau jis ją vėl pridėjo prie grupės ir vėl ją provokavo ir kvietė jos vyrą išsiaiškinti ,,akis į akį“. Tuomet vėl išėjo iš grupės. Vėliau A. S. jai rašė asmeniškai vėl provokuodamas. Tuomet 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. A. S. paskyrė jai ir jos vyrui susitikimą ,,akis į akį“, ir jos vyras A. A., kaip ir buvo tartasi, nuėjo pas A. S. pasikalbėti. Ir tuomet ji matė, kaip A. S. šaukdamas puolė jos vyrą, o šis traukėsi atbulas. Pas jos vyrą buvo atvažiavę du draugai, kurių vardų ir pavardžių nežino, su kokiu automobiliu jie buvo, ji taip pat nežino, dėmesys buvo sukoncentruotas į savo vyrą. Matė, kad jos vyras ir A. S. vienas su kitu grumiasi, vienas kitam suduoda smūgius rankomis. Kiek kuris smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė ji pasakyti negali. Kai grumtynės baigėsi po 15-30 min. pas A. S. atvyko policija ir greitoji. Taip pat nori pažymėti, kad jos vyras vykstant grumtynėms, kuomet A. S. gulėjo ant grindinio, jam sakė, kad jis ramintųsi, ir siūlė susitaikyti, tačiau A. S. to nenorėjo (t. 1, b. l. 125-128).

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d. vakare (tikslaus laiko neatsimena) per ,,Messenger“ programėlę susiskambino su A. A., kuris jam pasiūlė atvažiuoti iki jo namų parūkyti. Jis su pasiūlymu sutiko ir minėtą dieną kartu su savo pažįstamu S., kurio pavardės nežino, neturi ir kitų kontaktinių duomenų, nuvažiavo iki A. namų (duomenys neskelbtini), su įmonės, kurioje jis dirba, automobiliu Porche Cayan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus pas A. išlipę iš automobilio rūkė. A. jiems pasakojo, kad turi kaimyną, kuris negražiai ,,Messenger“ programėlėje rašinėja apie jį ir jo žmoną, tačiau į detales apie tai jie nesileido. Tuomet A. sugalvojo nueiti iki kaimyno, kuris negražiai rašė apie jo žmoną ir šeimą. Matė, kad A. A. paskambino į kaimyno duris, ir tuomet išėjo kaimynas. Tuomet tarp A. ir kaimyno prasidėjo žodinis konfliktas, jie vienas kito atžvilgiu išsakė priekaištus (ką konkrečiai sakė neatsimena), ir vėliau jie vienas su kitu susikibo, ėmė grumtis, smūgiuoti vienas kitam smūgius, kiek konkrečiai ir kuriomis kūno dalimis smūgiavo vienas kito atžvilgiu jis neatsimena. Jis su draugu į jų konfliktą nesikišo, stovėjo nuošalyje, galvojo, kad jie patys vyriškai išsiaiškins santykius, kadangi ir vienas ir kitas žodžių neieškojo, tai yra neatrodė, kad minėtoje situacijoje yra auka. Pasibaigus konfliktui, kaimynas ir A. nuėjo namo, o jie su draugu išvažiavo savo reikalais (t. 1, b. l. 119-122).

Liudytojas P. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 21 d. buvo savo namuose, kuomet vakare jo sugyventinė ir jis išgirdo triukšmą kieme. Jo sugyventinė pirmoji nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, o jis atėjo kiek vėliau. Kieme pamatė savo kaimynus A. S. ir A. A., kurie konfliktavo. A. S. tuo metu, kai jis atėjo, agresyviai nusiteikęs ėjo link A. A., ar jis pirmas trenkė A. A., tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Tuomet A. A. ir A. S. susigrūmė ir vienas kitam atliko įvairius smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau tiksliai į kurias jis pasakyti negali. Taip pat nori pažymėti, kad A. A. po grumtynių kėlė A. S. nuo žemės ir sakė jam, kad ,,kalbamės kaip vyrai“, tačiau A. S. vis tiek nenurimo ir A. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat nori pažymėti, kad visas konfliktas prasidėjo dėl A. S. provokuojančio elgesio kaimynų grupėje ,,Messenger“, kurioje A. S. rašinėjo įvairias įžeidžiančias žinutes A. A. ir jo šeimos atžvilgiu. O pati jų konflikto pradžia prasidėjo tuomet, kai jų vaiko telefonas buvo sudaužytas ir policijos pareigūnai išsiaiškino, kad tai buvo A. S. vaikas, o ne A. A. ir K. Ž. vaikas, ir dėl to A. S. turėjo jiems atlyginti savo vaiko padaryta žalą (t. 1, b. l. 113-116).

Liudytoja K. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 21 d. buvo savo namuose, kuomet vakare ji išgirdo triukšmą kieme ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta, o iš paskos atėjo jos sugyventinis P. B.. Kieme pamatė savo kaimynus A. S. ir A. A., kurie konfliktavo. A. S. ėjo agresyviai nusiteikęs link A. A., ir tuomet tarp jų prasidėjo muštynės. Ar A. A., ar A. S. pirmasis trenkė tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Tuomet A. A. ir A. S. susigrūmė ir vienas kitam atliko įvairius smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau tiksliai į kurias ji pasakyti negali. Taip pat nori pažymėti, kad A. A. po grumtynių kėlė A. S. nuo žemės ir sakė jam, kad ,,kalbamės kaip vyrai“, tačiau A. S. vis tiek nenurimo ir A. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat nori pažymėti, kad visas konfliktas prasidėjo dėl A. S. provokuojančio elgesio kaimynų grupėje ,,Messenger“, kurioje A. S. rašinėjo įvairias įžeidžiančias žinutes A. A. ir jo šeimos atžvilgiu. O pati jų konflikto pradžia prasidėjo tuomet, kai jų vaiko telefonas buvo sudaužytas ir policijos pareigūnai išsiaiškino, kad tai buvo A. S. vaikas, o ne A. A. ir K. Ž. vaikas, ir dėl to A. S. turėjo atlyginti savo vaiko padaryta žalą. Taip pat konfliktas vyko ir tą pačią dieną tik anksčiau. Tuomet A. S. ėjo agresyviai nusiteikęs link A. A., bandė jam trenkti, tačiau nepataikė, o A. A. į konfliktą nesileido ir nuėjo nuo A. S.. Taip pat šio įvykio metu agresyviai puolė ir A. S. žmona V. S., kuri necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. A. ir jo žmoną ir visą įvykį matė jų 5 metų sūnus K.. Taip pat nori pažymėti, kad A. S. ir V. S. yra problemiški asmenys, kurie nuolatos ieško problemų (t. 1, b. l. 107-110).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. A. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nustatyta, kad A. S. pareiškė, jog 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme, žodinio konflikto metu A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), ne mažiau 4 kartus abejų rankų kumščiais sudavė jam į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šių A. A. veiksmų tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu A. A. jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Ant jo veido matėsi sužalojimai, tai yra sumušimai, nubrozdinimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 1. 32-36).

Iš 2025 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 12-19).

Iš 2025 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini))“, įrašo trukmė 1 min. 4 sek., sudaryta stenograma: BPC: „112 klausau“; Pranešėja: „Sveiki (duomenys neskelbtini), prašau iškvieskite policiją, vyrą muša“; BPC: „Kas muša ?“; Pranešėja: „Kaimynas iš pirmo buto“; BPC: „Adresą pakartojam, rajonas koks ?“: Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“; BPC: „Pats (duomenys neskelbtini)?“; Pranešėja: „(duomenys neskelbtini), labai prašau, aš nėščia besilaukianti, labai prašau iškviesti greičiau“; BPC: „Nu iškviesim mes pareigūnus, atvyks, sakykite ten jam medikų reikia ?“; Pranešėja: „Reikės tikriausiai“; BPC: „Na tai tikriausiai reikia ar ne?“; Pranešėja: „Ne“; BPC: „(duomenys neskelbtini)?“; Pranešėja: „Taip“; BPC: „O ten lauke ar kur ?“; Pranešėja: „Lauke lauke (moteris pradeda verkti)“; BPC: „Na ponia nusiraminkit, ten ginklai naudojami kažkokie ?“; Pranešėja: „Ne, bet dar yra du vyrai atvažiavę“; BPC: „Tai medikų nereikia?“; Pranešėja: „Ne“; BPC: „Supratau, pasitiksit Jūs ten?“; Pranešėja: „Taip“; BPC: „Jūsų vardas pavardė?“; Pranešėja: „V. S.“; BPC: „Supratau“ (t. 1, b. l. 170-172).

Iš 2025 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė yra 26 min. 26 sek.. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Policijos pareigūnus pasitinka moteris (V. S.) ir vyras (A. S.), kurie paaiškina, kad įvyko konfliktas tarp A. S. ir kaimyno, kurio metu kaimynas sumušė A. S.. Taip pat paaiškina, kad konfliktas tarp kaimynų tęsėsi kelias dienas. Moteris policijos pareigūnams parodo kažką nufilmuotą telefonu, taip pat paaiškina, kad su kaimynu buvo dar du dideli vyrai, kurių ji prašė, kad jie neleistų mušti jos vyro. Taip pat nurodė, kad kaimynas gyvena 1 bute. Policijos pareigūnas išeina iš A. S. buto, teigdamas, kad eina iki kaimyno pabendrauti. Policijos pareigūnai paskambina į duris, juos pasitinka moteris, policijos pareigūnai paprašo moters pakviesti vyrą. Vėliau išeina vyriškis, kuris paaiškina, kad tarp jo ir kaimyno įvyko konfliktas, nes kaimynas įžeidinėjo jo žmoną ir šeimą, o įžeidinėjimų priežastis, kad jų laikomas katinas pabėga iš namų. Taip pat nurodo, kad kaimynas girdint jam jo žmoną vaidino „kūrva“, taip pat teigė, kad jis turės problemų. Toliau vyriškis ir moteris aiškina pareigūnams konflikto priežastis. Vėliau policijos pareigūnas užeina į A. S. butą, kuriame A. S. ir V. S. aiškina konflikto atsiradimo priežastis, taip pat A. S. paaiškina, kad į kiemą išėjo su šlepetėmis ir jam buvo nepatogu gintis. Policijos pareigūnas paaiškina, kad atvyks kiti pareigūnai, kurie tirs šį įvykį, nes jie tik sureagavo, nes buvo arčiausiai. Policijos pareigūnas išeina iš A. S. buto, bendrauja su savo kolega. Vėliau vėl bendrauja su vyriškiu iš 1 buto, kuris pareigūnai pasako, kad kaimynas prisiprašė „blet“. Toliau bendrauja su policijos pareigūnais, atvyksta medikai, kurie A. S. išveža į ligoninę. Dar vėliau atvyksta kitas policijos ekipažas. Daugiau reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 166-168).

Iš 2025 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, nustatyta, kad buvo apžiūrėti V. S. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu ,,Vaizdo įrašas“ užfiksuota, jog jis trunka 10 sek., o jame matyti kaip moteris eina link buto lauko durų, kurios yra šiek tiek pravertos. Vaizdo įraše girdima, kaip A. S. sako „Nesugebi apsiginti tai draugų pasikvietei ane“. O jam atsako A. A. „Ką“. Tuomet A. S. pasako „mergos nesugebi apsiginti tai draugų prisikvietei ane“. Tuomet atsako A. A. „tai dabar atsakysi už tą mergą“. A. S. atsako „Kas“. A. A. atsako „atsakysi už tą mergą“, tardamas žodį ,,mergą“ A. A. smūgiuoja A. S. galimai dešine ranka, galimai į veido sritį, po smūgio pasako „Velnias tu“. Po smūgio A. S. praranda pusiausvirą ir jo kūnas palinksta į dešinę pusę. Vaizdo įrašas nutrūksta. Vaizdo įraše pavadinimu „Vaizdo įrašas_1“, nustatyta, jog jis yra 7 sek. ir jame matyti, kad A. A. stovi prieš A. S. agresyvioje pozicijoje sustandinęs rankas. A. S. sako „Ką ką“. A. A. pasako „Tu eisi mano žmonos atsiprašyti“. A. S. pasako „Už ką nachui jinai čia“. A. S. tariant šiuos žodžius A. A. staigiais abiejų rankų judesiai bando suimti A. S. už kaklo, A. S. bando ištrūkti. Tuomet A. A. nuplėšia A. S. dėvimus marškinėlius, juos plėšiant A. A. pasako „ką tu velnie“. Nuplėšus marškinėlius A. S. pasako „Ką tu kurvą“ (t. 1, b. l. 163-165).

Iš 2025 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad poodinės kraujosruvos galvoje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje veido pusėje A. S. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2025 m. gegužės 21 d.. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (t. 1, b. l. 48-50).

Kaltinamasis A. A. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad dėl iš anksčiau vykusio konflikto su nukentėjusiuoju, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju A. S., dėl ko jam sudavė smūgius į veido sritį bei grumiantis sudavė smūgius į kitas nukentėjusiojo kūno vietas, smūgių neskaičiavo ir nedetalizavo, dėl savo elgesio gailisi.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Nukentėjusysis A. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. būdamas namuose išgirdo, kad kažkas labai garsiai ir agresyviai beldžia į jo namų duris. Priėjęs prie durų jas atidarė ir pamatė, kad atėjo kaimynas A. A. ir dar jo du ar trys jam nepažįstami, nematyti draugai. Jis nieko nelaukęs išėjo į lauką ir pasiteiravo, ko šis iš jo nori, ir tada tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, dėl jam neaiškių priežasčių A. A. ne mažiau 4 kartus abejų rankų kumščiais sudavė jam į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šių A. A. veiksmų tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu A. A. jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. Taip pat nori paminėti, kad galimai A. A. draugai prie jo nelindo bei sustabdė A. A. veiksmus. Po šio įvykio jis grįžo namo ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Įvykis įvyko daugiabučio kieme, tačiau kiek jam yra žinoma, daugiau jokie pašaliniai asmenys įvykio nematė ir į jį nesikišo. Taip pat nori paminėti, kad jo sutuoktinė, kuri šiuo metu laukiasi, įvykį dalinai nufilmavo savo išmaniuoju telefonu. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, su kuriais jis nuvyko į gydymo įstaigą ( t. 1, b. l. 32-41). Analogiškas įvykio aplinkybes A. S. nurodė ir savo 2025 m. gruodžio 21 d. pareiškime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė tarp jo ir kaltinamojo kilusias konflikto aplinkybes ir tai, kad konflikto metu kaltinamasis jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą bei dėl to prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1. 32-36).

Kaltinamojo A. A. smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktą patvirtino ir liudytojai E. S., P. B. ir K. P., kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-110, 113-116, 119-122). Visi liudytojai analogiškai paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, peraugęs į abipuses muštynes, kurių metu A. A. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. S. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. A. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. A. S. paskyrė jai ir jos vyrui susitikimą ,,akis į akį“, ir jos vyras A. A., kaip ir buvo tartasi, nuėjo pas A. S. pasikalbėti. Ir tuomet ji matė, kaip A. S. šaukdamas puolė jos vyrą, o šis traukėsi atbulas. Pas jos vyrą buvo atvažiavę du draugai, kurių vardų ir pavardžių nežino, su kokiu automobiliu jie buvo, ji taip pat nežino, dėmesys buvo sukoncentruotas į savo vyrą. Matė, kad jos vyras ir A. S. vienas su kitu grumiasi, vienas kitam suduoda smūgius rankomis. Kiek kuris smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė ji pasakyti negali. Kai grumtynės baigėsi po 15-30 min. pas A. S. atvyko policija ir greitoji. Taip pat nori pažymėti, kad jos vyras vykstant grumtynėms, kuomet A. S. gulėjo ant grindinio, jam sakė, kad jis ramintųsi, ir siūlė susitaikyti, tačiau A. S. to nenorėjo (t. 1, b. l. 125-128). Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d. 20.30 val. į jų namų duris ėmė belstis A.. Jos vyras atidarė duris ir išėjo į lauką aiškintis santykių. Tik išėjus į kiemą A. ranka du kartus trenkė jos vyrui į galvos sritį. Ji šiuos A. veiksmus nufilmavo telefonu būdama tarpduryje. Taip pat matė, kad visą įvykį matė jų kaimynas P. B. ir jo sugyventinė K. P.. Prašė P. pagalbos, tačiau šis tik pažiūrėjo į ją ir nieko jai nesakė, o K. P. jai pasakė, kad būdama nėščia eitų į buto vidų, o jie patys išsiaiškins santykius. Ji taip ir padarė, todėl kas vyko toliau nematė, būdama bute ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Po kiek laiko jos vyras grįžo į butą, ant jo veido matė sužalojimus (t. 1, b. l. 96-99).

Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytoja V. S. 2025 m. gegužės 21 d. iš tiesų skambino į BPC nurodydama, jog jos vyras yra mušamas ir reikalinga policijos pagalba (t. 1, b. l. 170-172). Kaip jau minėta aukščiau, liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog dalį įvykio filmavo. Liudytojos pateikti vaizdo įrašai, 2025 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 163-165). Vaizdo įrašuose, kurie yra itin trumpos trukmės, matoma kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje bendrauja agresyviai ir naudodami necenzūrinę leksiką, o jų žodinis konfliktas peraugo į fizinius veiksmus, kuomet kaltinamas A. A. smūgiuoja nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. A. konflikto aplinkybių neneigė ir atvykus policijos pareigūnams, kas yra fiksuota pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo apžiūrėtas 2025 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 166-168). Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad abi konflikto pusės aiškina policijos pareigūnams dėl ko ir kilo konfliktas, o tuo tarpu pats kaltinamasis paaiškina, kad nukentėjusysis ,,prisiprašė“.

Įvertinus virš aptartus įrodymus, akivaizdu, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau kuris laikas iki įvykio buvo įtempti tarpusavio santykiai, dėl nukentėjusiojo veiksmų, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai P. B. ir K. P., kurie 2025 m. gegužės 21 d. peraugo į smurtinį konfliktą, kuomet kaltinamasis A. A., spręsdamas konfliktą, pasirinko netinkamą tam būdą ir naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. Kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį naudojimas yra patvirtintas virš aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašais bei rašytine bylos medžiaga. Tuo tarpu kaltinamojo A. A. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina 2025 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48-50).

Šių duomenų visuma teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis A. A. 2025 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiais sudavė A. S. į veidą, bei po to grumdamasis su A. S. sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas galvoje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje veido pusėje, sukėlusius nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti tiek fizinį skausmą, tiek ir sveikatos sutrikdymą ir savo aktyviais veiksmais vieno iš padarinių siekė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia.

Bausmė ir kiti klausimai

Skiriant bausmę kaltinamajam A. A. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. A. penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 47-56), 2022 metais teistas, tačiau teistumas susijęs su narkotinėmis medžiagomis, ne su smurtiniu elgesiu, nei psichiatro nei psichologo įskaitoje neregistruotas, yra dirbantis bei sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką. Teismas vertina, kad šiuo nuosprendžiu nepaneigiamai nustatyta, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu taip nepaisydamas valstybės itin saugomo gėrio – asmens sveikatos. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinama ir tai, kad nukentėjusiojo ankstesnis veikimas prieš kaltinamojo sutuoktinę turėjo įtakos kaltinamojo veiksmas, tačiau teismas sprendžia, jog kaltinamasis demonstruodamas jėgą prieš nukentėjusįjį ir naudodamas fizinius veiksmus, peržengė racionalaus problemų sprendimo galimybes ir naudojo perteklinę jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu, kas jokia prasme nėra pateisinama. Visa tai, teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis negeba pasirinkti tinkamų problemų sprendimų būdų, jas sprendžia fizinės jėgos pagalba, kas visuomenėje vyraujančių moralių elgesio normų kontekste, nėra priimtina. Skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo buvusių veiksmų intensyvumą ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog konflikte aktyviai dalyvavo ir pats nukentėjusysis, be kita ko naudodamas ir necenzūrinę leksiką, o kaltinamajam pasiūlius konfliktą spręsti taikiai, pats nesirinko tokio veikimo. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant vieną iš alternatyvių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai kaltinamasis prisipažino, teismo skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 215,58 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 72-93). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 215,58 eurų žala atsirado nusikalstamais kaltinamojo A. A. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

Byloje nukentėjusysis A. S. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 63-68). Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. S., teismas įvertina tai, kad teisiamojo posėdžio metu pats nukentėjusysis negalėjo tiksliai paaiškinti kokius dvasinius nepatogumus, be fizinių sužalojimų, jam sukėlė kaltinamojo fiziniai veiksmai. Nukentėjusysis paaiškino, kad dokumentus dėl civilinio ieškinio jam surašė advokatas ir nurodė tokią sumą, kuri yra prašoma, o veika jam sukėlė nerimą ir nemigą, tačiau jokių medikamentų ar platesnio gydymo, nukentėjusysis nesiėmė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko neatsitiktinai, o ir kaip pats kaltinamasis nurodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, konflikto iniciatorius buvo ir pats nukentėjusysis. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti 3000 eurų neturtinė žala, patirtų sužalojimų, išgyvenimų ir nepatogumų kontekste būtų neproporcinga, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti A. A., jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo dienos, pradėjus vykdymą panaikinti.

Iš A. A. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiajam A. S. neturtinės žalos atlyginimui.

Iš A. A. priteisti 215,58 Eur (du šimtus penkiolika eurų ir penkiasdešimt aštuonis centus) žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti:

– kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė