Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-211/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
1-123-211/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Nukentėjusysis
K. S.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Algis Prieskienis
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-123/2011Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.7.1;1.1.8.1;1.2.4.2.3; 2.3.6.4.2;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011-02-24Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,sekretoriaujant Terezai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,gynėjui advokatui Algiui Prieskieniui,nukentėjusiajam K. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsilavinimas 8 klasės, viengungis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą , nustatė :

A. S. 2010-06-28, apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo tėvu K. S. metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 13 smūgių K. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį – tėvą K. S..

Kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra pilnai įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, paaiškinimais, nukentėjusiojo K. S. , liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis A. S. , pilnai prisipažinęs kaltu, kad jis sunkiai sužalojo savo tėvą K. S. , jį sumušdamas, paaiškino, kad 2010-06-28 gėrė su draugais alų , degtinę, buvo apgirtęs, kai apie 19 val. grįžo į namus, kur tuo metu laikinai buvo apsistojęs ir jo tėvas- K. S., jį rado gulintį lovoje Jis norėjo dar išgerti, todėl paprašė tėvo, kad paskolintų pinigų. Tėvas, sakydamas, kad turi pinigų, bet jam neduos, atsisakė jam paskolinti , pradėjo jį kolioti. Jis supyko ant tėvo ir jį, išlipusį iš lovos, pastūmė, dėl ko tėvas nukrito ant fotelio. Jis kilstelėjo jį ir liepė jam ramintis, bet tėvas jį vėl koliojo, tada jis pradėjo jį mušti, sudavė tris kartus kumščiu, po to jį spardė. Pripažįsta, kad tėvui galėjo suduoti visus jam inkriminuotus smūgius, kurie kliuvo į krūtinę, galvą, ranką. Jam bemušant tėvą, parėjo sesuo, tada jis liovėsi mušęs ir išėjo. Kitą dieną bei vėlesnes dienas tėvas iš lovos nesikėlė, skundėsi, kad skauda galvą, šonus, po to pablogėjus jo sveikatai , jis buvo išvežtas į ligoninę. Jis tėvo nelankė, su juo nebendrauja .Tėvą sumušė dėl to, kad , būdamas girtas, susinervino, jog šis jam atsisakė paskolinti pinigų, be to jį koliojo.

Analoginius parodymus dėl įvykio aplinkybių kaltinamasis A. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju (b.l. 38, 45, 50).

Tokius savo parodymus kaltinamasis A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 53-57).

Tai, kad kaltinamasis A. S. aptariamomis aplinkybėmis sumušė savo tėvą- K. S. patvirtino nukentėjusysis K. S., parodęs, kad 2010-06-28 apie 19 val., jam tuo metu būnant bute, kur gyvena jo dukra N. A. bei sūnus- kaltinamasis A. S., pastarasis parėjo į namus , jis buvo išgėręs . Sūnus pradėjo prašyti, kad jis jam duotų pinigų. Jam atsisakius duoti pinigų išgėrimui, jie pradėjo ginčytis ir žodis po žodžio tarp jų įsiplieskė konfliktas. Sūnus jam trenkė kumščiu į veidą , pataikė į lūpas ir išdaužė dantis, nuo šio smūgio jis nukrito. Sūnus jį pakėlė ir spyrė jam stovinčiam į žandikaulį , po to jis jau nieko neatsimena , atsipeikėjo tik ligoninėje . Jis mano, kad sūnus jam sudavė daugiau smūgių nei du, nes jam skaudėjo visą kūno kairę pusę. Sūnus jo ligoninėje po įvykio nelankė, iki šiol nėra su juo susitikęs. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ligoninėje, kai dar blogai jautėsi, be to buvo vartojęs vaistus, todėl jo tada duoti parodymai nėra visiškai teisingi. Jis neigia tą vakarą prieš sumušimą gėręs degtinę su sūnumi.

J Ikitesiminio tyrimo metu nukentėjusysis K. S., apklaustas 2010-07-22, patvirtino, kad kaltinamasis jo sūnus A. S. jį sumušė konflikto metu, nurodė tą pačią konflikto esmę, prisimena, kad sūnus jam sudavęs du smūgius : vieną kumščiu į kairį žandikaulį, o kitą, spirdamas į tą patį kairį žandikaulį . Jis nurodė, kad prieš sumušimą su sūnumi gėrė degtinę (b.l. 4-5).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A., kaltinamojo A. S. sesuo ir nukentėjusiojo K. S. dukra, teisminio nagrinėjimo metu atsisakiusi duoti parodymus , patvirtino, kad jos bute (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jos brolis A. S. 2010-06-28 buvo sumuštas jos tėvas K. S.. Pačio įvykio ji nematė, tik grįžusi namo rado tėvą sumuštą ir gulintį lovoje . Iškart tėvas nesakė, kas atsitiko, tik skundėsi, jog jis blogai jaučiasi. Po tos dienos tėvas iš lovos nesikėlė, vėliau jai pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis A. S.. Ji klausė brolio, kodėl jis sumušė tėvą, tai jis atsakė, kad buvo per daug išgėręs ir savęs nekontroliavo (b.l. 28-29).

Liudytojas A. O. savo parodymais patvirtino, kad įvykio vakarą kaltinamasis A. S. buvo girtas , nurodydamas, kad 2010 m. galimai birželio pabaigoje paskambino A. S. ir susitarė susitikti. Susitikę namo fojė kartu su A. K. gėrė alų. Gėrė iki 19 val. Paskui A. S. nubėgo į namus ir po 10 minučių sugrįžo. Kokiu tikslu buvo namuose, A. S. nesakė. A. S. tą kartą, kai nuėjo į butą, buvo gerokai apsvaigęs . Kitos dienos ryte iš kažko sužinojo, kad A. S. sumušė tėvą K. S. .Jis po tų išgertuvių buvo ne kartą užėjęs pas A. S. ir matė, kad jo tėvas K. S. vis guli lovoje, jis skundėsi, jog skauda šonus, vėmė

Liudytojas A. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. O..

Tai, kad nukentėjusysis K. S. buvo sužalotas byloje nustatytu laiku ir būdu ir kad jo sužalojimai smurtiniai , patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 644/10 (06) nurodyti duomenys , kad K. S. padaryti poodinė kraujosruva kairėje rankoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas.Galvos smegenų sumušimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 12-14).

Iš prašymo išduoti asmens tapatybės kortelę matyti, kad kaltinamojo A. S. tėvas yra nukentėjusysis K. S. (b.l. 71).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą , daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. veiksmai prieš tėvą K. S. yra nusikalstami : jis asmeninio konflikto metu , suduodamas smūgius kumščiu bei spardydamas , sunkiai sužalojo savo tėvą K. S.. Tokie kaltinamojo A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas ( b.l. 60), 2010-03-31-2010-04-13 laikotarpiu baustas du kartus administracine tvarka (b.l. 61-63). Jis oficialiai niekur nedirba(b.l. 66,67), iš jo žodžių jis pragyvena, dirbdamas miško darbus. Duomenų dėl jo psichinės sveikatos sutrikimų nėra (b.l. 65). Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo esminę įtaką jo nusikalstamai veikai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą: jis yra tyčinis, priskirtinas prie labai sunkių nusikaltimų , ir mano, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra numatyta įstatyme už jo padarytą nusikalstamą veiką. Nustatant tokios bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis A. S., būdamas fiziškai stipresnis už savo tėvą K. S., žinodamas, kad jis fiziškai yra silpnas, smurtavo prieš jį , taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai yra šalti, jie nebendrauja , pats tėvas menkai rūpinosi sūnumi, jų emocinis, fizinis bendravimas dar iki įvykio nebuvo tamprus , sūnus dėl to tėvui nejaučia pagarbos , nepaiso jo nuomonės, pamokymų. Taip pat nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. S. iki šio aptariamo įvykio nebuvo susikompromitavęs .Dėl šių motyvų kaltinamajam A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei tokios bausmės, skirtinos už jo padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis. Ši bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. S. paliktina ta pati kardomoji priemonė.

Iš baudžiamosios bylos duomenų yra žinoma, kad nukentėjusysis K. S. po jam padarytų sužalojimų buvo gydomas VĮ Druskininkų ligoninėje nuo 2010-06- 30 iki 2010-07-12, po to jis buvo išrašytas į globos skyrių (b.l. 13-14) Gydant nukentėjusįjį K. S. stacionare, jam buvo suteiktos gydymo paslaugos už 4154,39 Litus .Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 4154,39 Lt sumai (b.l. 18-19), prašydama iš veikos kaltininko priteisti jų patirtas išlaidas dėl gydymo. Kaltinamasis A. S. sutinka tokias išlaidas atlyginti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., CK 6.263 str. , 6.290 str., kaltas asmuo privalo atlyginti žalą, kurią patyrė Valstybinė ligonių kasa dėl jo kaltų veiksmų. Nagrinėjamu atveju sužalojimus, dėl kurių buvo gydomas nukentėjusysis K. S., padarė kaltinamasis A. S., todėl žalos atlyginimas priteistinas iš jo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., nusprendė :

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą- neišvykti A. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo.

Teisėja Laureta Ulbienė