- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-835-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03488-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4484-723/2017 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE, Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 390,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-08-10 ieškovas su AS „Vichiunai Nordic“ laikotarpiui nuo 2015‑08‑05 iki 2016-08-04 sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-11-17 Vilniuje, Islandijos gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis E. G., išlipdamas iš transporto priemonės, durelėmis užkliudė pravažiuojančią transporto priemonę BMW 740D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Remiantis policijos pažyma, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas E. G., pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalį. Kadangi automobilis BMW 740D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, kad transporto priemonės savininkui dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti nuostoliai sudarė 4 390,29 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, už transporto priemonės sugadinimus išmokėjo 4 390,29 Eur draudimo išmoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Atsakovo kaltė dėl transporto priemonės BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo vienareikšmiškai yra konstatuota Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje. Policijos atlikto tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad taksi automobiliu buvo vežta daugiau nei leidžiama asmenų. Aptariamu atveju tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas atsakovui nėra kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) nuostatos, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, yra visiškai neaktualios.
2. Atsakovas E. G. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad teismo sprendimo, nustačiusio atsakovo kaltę, nėra. Atsakovas nesutiko su paskirta nuobauda, tačiau jai ginčyti pasirinko netinkamą atstovą ir gynybos būdą. Faktinės aplinkybės eliminuoja atsakovo kaltę dėl eismo įvykio. Taksi vairuotojas, kurio automobilis sukėlė eismo įvykį, vežė penkis keleivius, iš jų keturis keleivius ant galinės sėdynės, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi įvykio metu, toliau – KET) 195.1. punktą. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 18 punktas analogiškai reglamentavo, kad taksi vežamų keleivių skaičius negali būti didesnis kaip automobilio gamintojo nustatytas sėdimų vietų keleiviams skaičius. Sėdint keturiems asmenims ant galinės automobilio sėdynės nėra galimybės atsisukti ir įsitikinti ar neatvažiuoja iš automobilio galinės pusės kitas automobilis. Taksi vairuotojas privalėjo stebėti per šoninį veidrodėlį ir įspėti keleivius apie atvažiuojantį automobilį. Mano, kad taksi vairuotojas neįvykdė vairuotojo pareigų nustatytų taisyklėse. Atsakovui neaišku, dėl kokių priežasčių automobiliui (2009 m.) nebuvo skaičiuojamas nuvertėjimas (amortizacija), kuris turėtų būti 25 proc. Atsakovui nebuvo pranešta apie sugadintą turtą ir jo įvertinimą. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2016-01-07, t. y. nuo draudimo išmokos išmokėjimo, todėl remiantis CK 1.125 straipsnio 7 d. nustatytu sutrumpintu vienų metų ieškinio senaties terminu iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Taksi automobilio Volkswagen Passat vairuotojas nurodė, kad civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ ieškovas dėl subrogacijos reikalavimo privalėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, o E. G. yra netinkamas atsakovas. Kadangi žala buvo padaryta naudojant automobilį, ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, privalėjo pareikšti ieškinį ne atsakovui ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojui vairuotojui, o transporto priemonės draudikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovo E. G. 3 788,54 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 788,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų senaties termino eiga, o ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienų metų senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti, todėl atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
5. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsakovas jo atžvilgiu priimto nutarimo neskundė, kas yra prejudicinis faktas, todėl teismas sprendė, kad transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – jis nesilaikė KET 52 punkto reikalavimų, kai išlipdamas į važiuojamosios dalies pusę neįsitikino, kad tai bus saugu ir nesutrukdys kitiems eismo dalyviams. Atsakovas šiais išimtinai savo veiksmais padarė žalą – apgadino pravažiuojantį automobilį, todėl teismas konstatavo akivaizdų priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (apgadinto automobilio).
6. Teismas pripažino, kad keičiamoms apgadintoms (senoms) automobilio dalims turėjo būti apskaičiuotas nusidėvėjimas, ieškovas teisme patvirtino, kad nusidėvėjimas šiuo atveju nebuvo apskaičiuotas, todėl teismas prašomos priteisti žalos dydį sumažino keičiamoms dalims skaičiuotinu 19 proc. nusidėvėjimu.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui nėra kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl TPVCAPDĮ nuostatos sprendžiant šalių ginčą yra netaikytinos. Atitinkamai teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas turėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, apdraudusį taksi vairuotojo civilinę atsakomybę. Ieškovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai 2016-01-26 rašytiniu atsakymu atsisakė atlyginti žalą, nes transporto priemonės keleivis nelaikytinas transporto priemonės valdytoju, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas laikosi pozicijos, kad vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, ieškovė dėl subrogacijos reikalavimo privalėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, o apeliantas konkrečiu atveju yra netinkamas atsakovas.
8.2. Nustatydamas atsakovo E. G. kaltę, teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik nutarimu administracinėje byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu ir kaltės prisipažinimą teismas vertino kaip prejudicinį faktą. Apelianto teigimu, teismas nevertino taksi automobilio sustojimo ant šaligatvio, įjungto avarinio ženklo, vienkrypčio automobilių eismo gatvėje, transporto priemonės BMW apgadinimų apimčių, transporto priemonės BMW patraukimo iš įvykio vietos, todėl neteisingai išspręstas kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo klausimas.
8.3. Įstatymų leidėjas subrogacijai nustatė vienų metų senaties terminą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalį.
8.4. Teismas nepagrįstai automobilį BMW priskyrė prie III klasės ir taikė ne 24%, o 19 % nusidėvėjimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta būtent dėl to, kad atsakovas nesilaikė KET 52 punkto reikalavimų.
9.2. Transporto priemonės keleivis nelaikytinas transporto priemonės valdytoju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontekste, todėl žalai esant padarytai dėl transporto priemonės keleivio veiksmų, tos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neturi pagrindo mokėti išmoką dėl atsiradusios žalos.
9.3. Šio ginčo atveju tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl tokiam reikalavimui taikytinas ne CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
9.4. Šešerių metų senumo automobiliui, kurio darbinis variklio tūris – 2993 m³, paminėtas teisės aktas rekomenduoja taikyti ne 24 %, o 19 % nuvertėjimo normą, t. y. būtent tokią, kokią ir pritaikė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės keleivio padarytos žalos, į važiuojamąją kelio dalį atidarant automobilio dureles ir apgadinant pro šalį važiuojantį automobilį, atlyginimo.
11. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. 1.24 val. Vilniuje, Islandijos gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas E. G., būdamas automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviu, išlipdamas iš automobilio į važiuojamosios kelio dalies pusę, durelėmis užkliudė pravažiuojančią transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, ir „Vichiunai Nordic“ AS 2015-08-05 transporto priemonių draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 710-850-1502087) laikotarpiui nuo 2015‑08‑05 iki 2016-08-04 apdraudė automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. laidos. Atlikus transporto priemonei BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos įvertinimą, pagal transporto priemonės draudėjo prašymą ieškovas automobilio savininkui išmokėjo 4 390,29 Eur draudimo išmoką.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, kad teismas nevertino taksi transporto priemonės valdytojo kaltės, o nustatydamas atsakovo kaltę, nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik nutarimu administracinėje byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu ir kaltės prisipažinimą teismas vertino kaip prejudicinį faktą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.
13. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. SEAKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalis). SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, to paties straipsnio 12 dalyje – jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. SEAKĮ 16 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje keleivių pareigas, nustatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 18 ir 52 punktuose. KET 148 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017 konstatavo, kad teisinis eismo dalyvių veiksmų eisme reglamentavimas iš visų transporto priemone važiuojančių asmenų jos vairuotojams kelia didžiausius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nurodytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimą ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikšmingų eismo saugumui: eismą kiemuose, stovėjimą, išlaipinimą iš transporto priemonės. Šios nuostatos įpareigoja vairuotoją aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant saugų keleivių išlaipinimą iš jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos. Vairuotojas turi tam panaudoti visas turimas žinias ir automobilyje sumontuotas technines priemones (SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Be to, taksi vairuotojui yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse numatyta, kad vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumą ir kultūringą aptarnavimą, todėl taksi vairuotojai keleivius turi išleisti tam skirtoje vietoje, o prieš išleisdami – įsitikinti keleivių ir kitų saugumu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams.
15. Keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų išlaipinimą užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą, taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių. Sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų turimų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių išlaipinimą. Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iš galo artėjančią transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos. Keleivis turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs SEAKĮ 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017).
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žala galimai buvo padaryta bendrais vairuotojo (parinkus nesaugią keleivio išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais, dėl ko vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tik dėl atsakovo, kaip taksi keleivio, atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, sprendžiant vairuotojo ir keleivio, kaip solidariai atsakingų asmenų, kaltės klausimą, taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. C. dalyvavimas procese yra būtinas.
17. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas nurodo, kad vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, ieškovė dėl subrogacijos reikalavimo privalėjo kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“, o apeliantas konkrečiu atveju yra netinkamas atsakovas. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apelianto dėstomai pozicijai.
18. Išnagrinėjęs vieną Latvijoje nutikusį įvykį, Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė, kad 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina. Teismo išaiškinta, kad įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima „bet kokį“ transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją. Pažymėta, kad transporto priemonės durelių atidarymas yra jos naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją, kadangi tai leidžia, be kita ko, asmenims įlipti ir išlipti. Taigi, šis transporto priemonių naudojimas nėra vien jų valdymas, bet apima ir veiksmus, kuriuos paprastai atlieka ir keleiviai. Tai reiškia, kad jeigu stovintį automobilį apgadino kito, stovinčio, automobilio vairuotojas ar keleivis durelėmis, dėl tokio įvykio galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
19. Byloje nustatyta, kad 2015-11-17 1.24 val. Vilniuje, Islandijos gatvėje, įvykio metu iš stovėjusio taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojų civilinė atsakomybė yra drausta UAB DK „PZU Lietuva“ (šiuo metu ADB „Gjensidige“) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, į važiuojamąją dalį išlipant keleiviui, durelėmis buvo apgadinta pro šalį važiuojanti transporto priemonė BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 710-850-1502087) drausta ieškovo. Byloje yra duomenys, kad ieškovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau UAB DK „PZU Lietuva“ 2016-01-26 rašytiniu atsakymu atsisakė atlyginti žalą, nes transporto priemonės keleivio nelaikė transporto priemonės valdytoju, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta. Vadovaudamasi Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga apima transporto priemonės keleivių civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovas subrogacijos tvarka reikalavimą privalo reikšti ne atsakovui, o taksi transporto priemonės draudikui – UAB DK „PZU Lietuva“ (šiuo metu ADB „Gjensidige“).
20. CPK 45 straipsnio 1, 3 dalis aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui jo teisę prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Situaciją, kai pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui keisti atsakovės į tinkamą šalį, kasacinis teismas yra vertinęs kaip esminį proceso pažeidimą, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011). Remiantis nurodytu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo, nes, kaip minėta, šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, o bylos išnagrinėjimas nepasiūlius ieškovui keisti atsakovo į tinkamą šalį yra esminis proceso pažeidimas.
21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Iškilus būtinybei tikslinti ieškinio reikalavimus, dėl naujai tirtinų aplinkybių naujais aspektais, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai laikytini teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.