- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- A-822-1281-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovadai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. S-57-(A(G)-88) ir įpareigoti atsakovą ar kitą kompetentingą valstybės instituciją konkrečiai atsakyti į klausimą: ar jis gali nepažeisdamas įstatymų, sertifikuotais Lietuvoje įrankiais, dienos metu, išskirtinai tik savo reikmėms savo namo kieme pjauti malkas, žolę, atlikti kitus panašius darbus.
Paaiškino, kad 2009-04-20 savo namo kieme dienos metu benzopjūklu pjovė malkas. Apie 13 val. 00 min. atvyko policijos pareigūnės A. Šeduikienė ir A. S. ir pasiūlė nutraukti darbus ir įspėjo dėl galimai daromo teisės pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovadą su prašymu išaiškinti, ar gali darbo dieną savo namo kieme pjauti malkas Lietuvoje sertifikuotais įrankiais keletą kartų per metus ir tik savo reikmėms, pjauti žolę, atlikti kitus panašius darbus. Tačiau atsakovas pateikė neišsamų ir nekonkretų atsakymą, tik paminėjo, kad naktį, t. y. nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min. negalima naudoti žoliapjovės. Pareiškėjas teigia pakartotinai kreipęsis į atsakovą su prašymu patikslinti atsakymą, tačiau atsakovas 2009-05-07/08 raštu Nr. 10-17-S-13417 atsisakė tai padaryti. Iš atsakovo gautus atsakymus pareiškėjas apskundė Komisijai, tačiau skundas buvo atmestas.
Nurodė, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 30 straipsnio l dalį asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius ir leidžiamus triukšmo normatyvus, tačiau atsakovo atsakyme nebuvo nurodytas maksimalus leistinas triukšmo lygis šalia gyvenamųjų namų.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė informacijos išsamumo principo, įtvirtinto Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Jei atsakovas ar Komisija buvo nekompetentingi atsakyti į užduotą klausimą, šios institucijos privalėjo persiųsti klausimą kompetentingai institucijai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovada atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Komisijos 2009-06-17 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovadą paskambino neprisistačiusi moteris ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyventojas jau savaitę dienos metu pjauna malkas, todėl trikdoma viešoji rimtis ir ji negali pietų miegui užmigdyti savo vaiko. Tyrėja A. B., kuri priėmė iškvietimą, nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę išsiaiškinti situaciją. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad triukšmas nebuvo keliamas tyčia, siekiant trikdyti viešąją rimtį, viskas vyko privačioje valdoje, todėl formaliai buvo įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 42 straipsnyje požymiai, bet kadangi niekas su oficialiu pareiškimu nesikreipė, garso lygio matavimai nebuvo atlikti, pareiškėjas buvo informuotas apie tai žodžiu. Vienareikšmiškai atsakyti į pareiškėjo klausimą, ar jis gali pjauti malkas Lietuvoje sertifikuotais įrankiais nėra galimybės, nes kiekvieną susiklosčiusią situaciją reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, triukšmo lygio matavimus, vertinimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Nustatė, kad pareiškėjas 2009-04-23 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovadą su pareiškimu Nr. 10-17-AP-268, kuriame prašė atsakyti į klausimus, ar jis gali darbo dienos metu sertifikuotais Lietuvoje įrankiais dirbti savo namo kieme, ar privalo gauti kaimynų leidimus, taip pat prašė nurodyti, kokius įstatymus jis pažeidė, pjaudamas malkas savo namo kieme darbo dienos metu (b. l. 28-31). Atsakovas 2009-04-24 raštu Nr. 10-17-S-12009 „Dėl pareiškimo patikrinimo“ pareiškėjui paaiškino, kad leistiną triukšmo lygį reglamentuoja speciali higienos norma. Nurodė leistinus garso lygius gyvenamosiose patalpose tam tikromis valandomis, išaiškino viešumo sąvoką bei nurodė, kad vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą (gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus bei viešąsias vietas) matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir panašiai (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-11 sprendimas Nr. 1-211). Atsakovas tai pat išaiškino ATPK 183 straipsnio turinį. Nurodė, kad valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves), išvežti atliekas, pakrauti (iškrauti, perkauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 val. 00 min. iki 9 val. 00 min.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinių bylų teisena pagal ATPK 183 straipsnį, nes nebuvo gautas rašytinis skundas ir nebuvo atlikti garso lygio matavimai; policijos pareigūnai pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, gavę pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą privalo nuvykti į įvykio vietą ir įsitikinti, ar informacija nėra melaginga (b. l. 12-13, 36-37). Pareiškėjas, manydamas, kad pateiktas Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados atsakymas yra neišsamus, 2009-05-06 pareiškimu prašė pateikti konkretų atsakymą į jo pateiktą klausimą (b. l. 38-40). Atsakovas 2009-05-07/08 raštu Nr. 10-17-S-13417 atsakė, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškimas nebus iš naujo nagrinėjamas (b. l. 42). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atsakymu, 2009-05-19 pateikė skundą Komisijai, prašydamas pateikti arba įpareigoti atsakovą pateikti konkretų atsakymą į jo užduotą klausimą (b. l. 16-19). Komisija 2009-06-05 sprendimu Nr. S-57-(A(G)-88) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 21-23, Komisijos bylos medžiaga, l. 2-4). Komisija padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovada pareiškėjui pateiktame atsakyme konkrečiai nenurodė, jog nėra kompetentinga vienareikšmiškai atsakyti į pareiškėjo klausimą, tačiau iš esmės į pareiškėjo klausimus atsakyta išsamiai ir plačiai, todėl toks atsakymas laikytinas atitinkančiu Teisės gauti informaciją iš Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje išdėstytus informacijos teikimo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Informacija suprantama kaip žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu. Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, o 4 punktas – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija. Kadangi pareiškėjas prašė jam suteikti informaciją, dėl to, kad galėtų nepažeisti triukšmo lygį nustatančių teisės aktų, tai policijos pareigūnai, kaip asmenys pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259-1 straipsnį įgalioti surašyti protokolus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42-4 straipsnį už triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą, turi rinkti informaciją apie šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas iš kitos informacijos neišskiria žinių apie galiojančius teisės aktus kaupimo, todėl tokia informacija gali būti pripažįstama atitinkančia šio įstatymo reguliavimo sritį. Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad vidaus reikalų ministerija turi pareigą įgalioti pavaldžias viešojo administravimo institucijas atlikti triukšmo kontrolę bei atlikti kitas triukšmo valdymo funkcijas. Dėl to priėjo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti jo turimą informaciją pareiškėjui.
Teismas išaiškino, kad papildomas informacijos gavimo reglamentavimas pateiktas Triukšmo valdymo įstatyme Šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai. Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės institucijoms, apskričių viršininkams ir visuomenei taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-12-05 nutarimu Nr. 1305, 9 punkte nustatyta, kad triukšmo valdymo informacija visuomenei teikiama vadovaujantis Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, ir kitais teisės aktais, kuriuose reglamentuojami triukšmo valdymo informacijos teikimo visuomenei atvejai. Institucijos pagal kompetenciją turi rengti ir skleisti visuomenei pirminę ir suvestinę triukšmo valdymo informaciją, nurodytą šių Taisyklių 11 punkte. Jos turi užtikrinti, kad ši informacija būtų lengvai prieinama per viešąsias telekomunikacijų priemones (interneto tinklalapius, elektronines duomenų bazes) (10 punktas). Remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių 11 punktu, institucijos pagal kompetenciją turi skleisti visuomenei turimą ar joms skirtą naujausią, tikslią ir išsamią pirminę ir suvestinę triukšmo valdymo informaciją apie: triukšmo lygius; leidžiamus triukšmo normatyvus; triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą; planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai; siūlomus triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo veiksmų planus. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme informacija apibrėžiama kaip žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (2 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančio Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados 2009-04-24 rašto Nr. 10-17-S-12009 turinio teismas nustatė, į pareiškėjo klausimą buvo atsakyta išdėstant teisės aktų, reglamentuojančių triukšmą keliančią veiklą, nuostatas. Tačiau nebuvo pateikta konkreti išvada dėl pareiškėjo pateikto klausimo – reikalavimų prietaisų naudojimui dienos metu. Dėl to atsakovo pateiktas raštas yra neaiškus ir sunkiai suprantamas. Išsamiai išanalizavus rašte pateiktą informaciją galima suprasti atsakovo atsakymą į pareiškėjo klausimą dėl galimumo dirbti triukšmingus darbus dienos metu. Atsakovas paaiškino kokio stiprumo garso lygis yra leidžiamas laikotarpiu nuo 6 iki 18 valandos ir nuo 18 iki 22 valandos gyvenamosiose patalpose bei pateikė informaciją apie tai koks garsas kokį triukšmą sukelia. Taip pat išaiškinta kas gali būti laikoma vieša vieta. Iš šio atsakymo matyti, kad yra reglamentuotas tik garso lygis gyvenamosiose patalpose, kas reiškia, kad pareiškėjo keliamas triukšmas negali būti toks, kad kitų asmenų gyvenamosiose patalpose dėl jo atliekamų darbų triukšmo lygis padidėtų daugiau nei leidžiama. Atsakovas nerado duomenų, kad teisės aktai nustatytų triukšmo lygį atviroje erdvėje. Pažymėjo, kad teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai yra pažeidžiama bent kuri šio įstatymo nuostata, tačiau teismas tokio pažeidimo neturi pagrindo konstatuoti. Nors informacijos pateikimo forma atsakovo raštuose galėtų būti aiškesnė, tikslesnė bei labiau pagrįsta, tačiau negalima laikyti, kad tokiu atsakymu pažeistos teisės aktų normos.
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį naudojant prietaisus, kurie naudojimo metu kelia triukšmą, privaloma pasirinkti tokį būdą, kuris sudarytų galimybę neviršyti triukšmo ribinių dydžių. Triukšmo ribiniai dydžiai nurodyti sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. V-555 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje numatytas 65 decibelų ekvivalentinis garso lygis laikotarpiu nuo 6 val. iki 18 val., maksimalus – 70, o laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val. ekvivalentinis 60, o maksimalus – 65 decibelai. Triukšmo prevencijos Vilniaus miesto viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką taip pat reglamentuoja Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211. Šių taisyklių 28 punktas ir 31.3 punktas numato triukšmo apribojimus ūkio darbams tik darbo dienomis nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 val. 00 min. iki 9 val. 00 min.) ir numato, jog reikalavimas netaikomas Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytose verslo, gamybos ir pramonės teritorijose. Jokių papildomų apribojimų kitu laiku nėra nustatyta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas privalo laikytis tik ribinių triukšmo dydžių, numatytų aukščiau nurodytoje higienos normoje. Pažymėjo, kad institucijos neprivalo išmatuoti, kokį triukšmą kelia jo naudojami prietaisai, tuo gali pasirūpinti pats pareiškėjas, gali pasidomėti, ar tokie duomenys nėra pateikiami prietaisų techniniuose dokumentuose.
III.
Pareiškėjas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto bendro pobūdžio samprotavimus, kuriais išreiškia dalinį nepasitenkinimą teismo sprendimu. Apelianto netenkina siūlymas, išdėstytas teismo sprendime, laikytis LR Triukšmo valdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje, t. y. dirbant pasirinkti tokį darbo atlikimo būdą, kuris leistų neviršyti triukšmo ribinių dydžių. Be to, apeliantas reiškia abejonę, ar pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmė buvo pakankama, kad teisėjai galėtų įsigilinti į bylos esmę.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šaštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovada atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl atsakovo ar kitos kompetentingos valstybės institucijos įpareigojimo konkrečiai atsakyti į klausimą: ar pareiškėjas gali nepažeisdamas įstatymų sertifikuotais Lietuvoje įrankiais dienos metu išskirtinai tik savo reikmėms savo namo kieme pjauti malkas, žolę, atlikti kitus panašius darbus.
Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados 2009-04-24 raštu Nr. 10-17-S-12009 buvo atsakyta į pareiškėjo užduotą klausimą. Iš minėto rašto matyti, kad buvo pasirinkta atsakymo forma, išdėstant teisės aktų, reglamentuojančių triukšmą keliančią veiklą, nuostatas, tačiau pateikta konkreti išvada dėl pareiškėjo pateikto klausimo – reikalavimų prietaisų naudojimui dienos metu – nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išsamiai išanalizavus rašte pateiktą informaciją galima suprasti atsakovo atsakymą į pareiškėjo klausimą dėl galimumo dirbti triukšmingus darbus dienos metu: atsakovas paaiškino, kokio stiprumo garso lygis yra leidžiamas nuo 6 iki 18 valandos ir nuo 18 iki 22 valandos gyvenamosiose patalpose bei pateikė informaciją apie tai, koks garsas kokį triukšmą sukelia, taip pat išaiškinta, kas gali būti laikoma vieša vieta. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad pareiškėją atsakovas neinformavo apie galiojančius atviroje erdvėje leistinus triukšmo dydžius, pažymi, kad iš pateikto atsakymo reikia suprasti, kad pareiškėjo keliamas triukšmas atviroje erdvėje negali būti toks, kad kitų asmenų gyvenamosiose patalpose dėl jo atliekamų darbų triukšmo lygis padidėtų daugiau nei leidžiama.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad negalima vienareikšmiškai atsakyti į užduotą klausimą, ar jis gali pjauti malkas, žolę ir atlikti panašius darbus Lietuvoje sertifikuotais įrankiais, nes reikalinga atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį, t. y. vertinti kiekvieną situaciją individualiai. Apeliaciniame skunde išdėstytas būgštavimas, kad toks individualus vertinimas priklausytų nuo pareigūnų savivalės, nėra pagrįstas, nes pareigūnai šiuo atveju vadovautųsi teisės aktų reikalavimais, kurie išdėstyti pareiškėjui adresuotame atsakyme.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad teisėjų kolegija, nagrinėjusi administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo įsigilinusi į bylos esmę.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.