Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Plungės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 14 d. surašė J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą pačią dieną, 16:15 val., Žemaitės gatvėje, Plungės mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas) vairavo automobilį Peugeot 307, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu J. G. buvo paskirta administracinė nuobauda (trijų tūkstančių litų bauda) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad J. G. paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas Plungės rajono policijos komisariatas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

J. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjas vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo (nustatytas 2,21 promilių girtumas) mieste, kur eismo intensyvumas yra didelis, tuo sukeldamas realų pavojų eismo saugumui. Todėl skiriama nuobauda turėtų pažeidėją nubausti, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Tai, kad J. G. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, ir tai, kad pažeidėjui praradus darbą nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, nelaikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Kita pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, tai yra tai, kad J. G. yra išklausęs paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Į šią aplinkybę galima atsižvelgti individualizuojant paskirtą nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose.

Tai, kad J. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje yra duomenų apie tai, jog J. G. jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (b. l. 11). Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar tai yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nustato, kad atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Šiuo atveju svarbus ATPK 36 straipsnis, kuris nustato, kad jei asmuo per metus nuo tos dienos, kai baigiasi nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nuobauda paskirta nebuvo. Įvertinus bylos medžiagą yra pagrindo manyti, kad J. G. nėra įvykdęs 2004 m. liepos 20 d. jam paskirtos nuobaudos, tai yra nėra sumokėjęs piniginės baudos, dėl ko paskirta nuobauda būtų laikoma galiojančia ir ši aplinkybė būtų pažeidėjo atsakomybę sunkinančia pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažeidėjo argumentas, kad teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai jas pripažino išskirtinėmis, bei nurodo administracinę bylą, kurioje buvo nustatytos tokios pačios išskirtinės aplinkybės (2004 m. balandžio 16 d. Administracinė byla Nr. N(8)-394-04-34), yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. administracinė byla Nr. N5 1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Be to, apibendrinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką akivaizdu, kad tokio pobūdžio aplinkybės, kaip asmuo charakterizuojamas teigiamai, išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, asmuo nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė jam reikalinga dėl darbo pobūdžio, nėra pripažįstamos išskirtinėmis, pakankamomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymui (žr. ATP bylų, iškeltų pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2, ir 3 dalį aprobuotas apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), 2007 m., 349-363 psl.).

J. G. nurodytas Policijos departamento generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-85, kuris, pasak pažeidėjo, pažeidžia Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą, šioje administracinėje byloje nėra vertintinas, kadangi šis poįstatyminis teisės aktas nėra susijęs su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu skiriant švelnesnę nuobaudą nei įstatymo nustatyta.

Visuma šių aplinkybių rodo, kad neskyrus ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyto specialios teisės atėmimo, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.