- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- eI2-13562-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03940-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas savo Sprendimą panaikinti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje grindžia tokiais motyvais: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Paaiškina, kad jis atvyko dirbti Lietuvos Respublikoje darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dažų kodas“ (toliau – ir Bendrovė) iniciatyva. Nuo įdarbinimo dienos, t. y. nuo 2023 spalio 26 d. iki 2024 gegužės 27 d. nuolat dirbo Bendrovėje be jokios pertraukos, tačiau per visą darbo laikotarpį, nors pagal darbo sutartį 1 700 Eur atlyginimas jam nebuvo mokamas, paaiškinant, kad visą uždirbta suma (atlyginimas) už 6 mėnesius bus pervedama į jo banko sąskaitą viena išmoka, o iki to jam kas mėnesį buvo sumokama tik po 200 Eur grynais. Taigi konfliktas su darbdaviu UAB „Dažų kodas“ 2024 m. gegužės mėn. iškilo po to, kai jis iš darbdavio pareikalavo sumokėti visą atlyginimą už 6 mėn., pervedant pinigus į jo vardu turimą banko sąskaitą, bei pateikti duomenis kiek, kada ir kokios sumos yra sumokėtos socialiniam draudimui (SODRA) iš jo atlyginimo. Taip pat pareikalavo išduoti jo pasirašytą darbo sutartį su Bendrove, kurią darbdavys žadėjo išduoti jam, bet taip ir neišdavė. Paaiškina, jog jis nėra vergas dirbti tokiomis sąlygomis, neturint jokių socialinių garantijų už savo darbą bei negaunant jokio atlyginimo.
Pažymi, kad Migracijos departamentui buvo pranešta apie tai, kad jis keičia darbo vietą ir nurodyta naujo darbdavio duomenys – tai buvo atlikta per UAB „Dažų kodas“, tačiau mano, kad jo reikalavimas darbdaviui UAB „Dažų kodas“ atlikti atsiskaitymą už visą darbo laikotarpį iki 2024 m. gegužės mėn. ir pateikimas pareiškimo apie darbo vietos keitimą buvo įvertintas kaip iššūkis. Taigi apie tai, kad darbdavys UAB „Dažų kodas“ atleido jį dėl darbuotojo kaltės, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui, jis sužinojo tik iš Migracijos departamento Sprendimo.
Teigia, kad dėl neišmokėto atlyginimo už jo visą darbo laikotarpį nuo 2023-10-26 iki 2024-05-27 yra kreiptasi į Darbo ginčų komisiją; Bendrovės pranešimas Sodrai dėl jo atleidimo iš darbo, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui, bus apskųstas bendros kompetencijos teismui.
Nurodo, kad UAB „Dažų kodas“ yra reali, Lietuvoje įsteigta įmonė, todėl duomenų apie tai, kad jis nesudarė darbo sutarties su Bendrove Migracijos departamentas neturi. Taigi darbo sutartis tarp UAB „Dažų kodas“ ir jo yra nutraukta dėl to, kad per visą darbo laikotarpį jam nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas (išskyrus 200 Eur grynais kiekvieną darbo mėnesį) ir nebuvo mokamos įmokos socialiniam draudimui Lietuvoje. Teigia, kad jam nebuvo išduota darbo sutartis nuolatiniam darbui Bendrovėje. Taigi jis atidirbo UAB „Dažų kodas“ virš 6 mėnesių, todėl įgijo teisę keisti darbo vietą nekeičiant atliekamo darbo turinio. Paaiškina, jog jis vykdė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) sąlygas.
Vertina, kad formaliai galima laikyti, kad jis neturi pakankamai lėšų gyventi (1 MMA) Lietuvoje, tačiau kreipimasis į atitinkamas įstaigas (Darbo ginčų komisija) kai darbo sutartis yra oficialiai sudaryta ir yra darbdavio duotos garantijos mokėti sulygta atlyginimą, paneigia Migracijos departamento išvadą apie pareiškėjo lėšų neturėjimą. Taigi jis nebuvo kviestas į Migracijos departamentą pasiaiškinti dėl užsieniečio padėties ir darbo, nors pats atsakovas pripažįsta, kad atliekant patikrinimą per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (tolaiu – ir VSDFV) nustatė, kad užsienietis 6 mėn. tariamai niekur nedirbo (nors darbdavys įsipareigojo užtikrinti pilną užimtumą tokiam darbuotojui) bei VSDFV negauna jokių mokesčių. Taip pat vertina, kad atsakovas turi pareigą stebėti užsieniečių buvimą Lietuvos teritorijoje.
Taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu nėra atliekamas joks ikiteisminis tyrimas, jis nėra įvykdęs jokių pažeidimų, nebuvo pristatytas į policijos įstaigas Lietuvoje. Teigia, jog nuo 2024-06-17 tęsia darbą pagal savo specialybę UAB „Nordvus“ ir yra sudaręs darbo sutartį su šia įmone nuolatiniam darbui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti. Pažymi, kad pats pareiškėjo atstovas prieš savaitę kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl Bendrovės pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu. Tvirtina, kad pareiškėjas apgautas bei jam nebuvo mokėtas atlyginimas, todėl darbdavys sukčiavo. Taip pat paaiškina, kad atsakovas neatliko realaus patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu. Patvirtina, kad pareiškėjui kas mėnesį Bendrovė mokėjo tik 200 Eur grynaisiais pinigais, tačiau pareiškėjas gaudamas šią sumą niekur nepasirašė bei to neužfiksavo. Taigi pareiškėjas 6 mėn. gavo minėtus pinigus, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Taip pat paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2024-06-01 dirba UAB „Nordvus“, taigi ši įmonė nurodė, kad kreipsis į Migracijos departamentą, jog pareiškėjas perėjo dirbti į šią įmonę, tačiau pareiškėjas pirma kreipėsi į Bendrovę su prašymu leisti jam pakeisti darbdavį.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad 2023-09-05 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Dažu kodas“ Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taigi pareiškėjui 2023-09-11 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-09-11.
Paaiškina, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo buvo įdarbintas UAB „Dažų kodas“ nuo 2023-10-26 iki 2024-05-27, tačiau nei vieną darbo mėnesį nebuvo mokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte – 1700 Eur. Nustatyta, kad už 2023 m. spalio mėn. (1 mėn.) asmeniui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA (163,64 Eur), o už 2023 m. lapkričio – 2024 m. gegužės mėn. (7 mėn.) iš viso nebuvo mokėtas darbo užmokestis, t. y. asmuo nuo 2023-11-01 iki 2024-05-27 (darbo sutarties nutraukimo) UAB „Dažų kodas“ faktiškai nedirbo. Pažymi, kad, asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB „Dažų kodas“ pateiktame tarpininkavimo rašte.
Nurodo, kad 2024-05-27 Migracijos departamente gautas UAB „Dažų kodas“ pranešimas Nr. 2405-PRNŠ-5806, kuriame nurodoma, jog 2024-05-27 darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, vadovaujantis Darbo kodesko 58 str. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui).
Pažymi, kad vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje yra duomenys apie asmens darbą Lietuvoje 2023-10-26 – 2024-05-27. Taigi tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ilgalaikių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, jog pareiškėjui nei vieną darbo mėnesį per visą įdabinimo laikotarpį nebuvo mokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte, net 7 mėnesius darbo užmokestis nemokėtas iš viso, kas reiškia, kad asmuo faktiškai nedirbo, o 2024-05-27 su juo darbo sutartis nutraukta dėl darbuotojo kaltės, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Taip pat patvirtino, kad 2024-07-19 Migracijos departamente priimtas sprendimas nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimą, kadangi Migracijos departamente gautas pačios įmonės UAB „Nordvus“ prašymas nutraukti minėtą nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 5 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-09-11, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023-09-05 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 staispnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas įmonėje UAB „Dažų kodas“ darbo pagrindu). Taigi 2023-09-11 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodroje. Patikrinimo metu nustatyta, kad už 2023 m. spalio mėn. (1 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA (163,64 Eur), o už 2023 m. lapkričio – 2024 m. gegužės mėn. (7 mėn.) iš viso nebuvo mokėtas darbo užmokestis.
Nustatyta, kad 2024-05-27 Migracijos departamente gautas UAB „Dažų kodas“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2024-05-27 darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 punktu.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1 700 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei vieną darbo mėnesį per visą įdabinimo laikotarpį nebuvo mokėtas minėtas darbo užmokestis, o 2024-05-27 su pareiškėju darbo sutartis nutraukta dėl jo kaltės, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į į tai, kad nustatyti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyti pagrindai, pareiškėjui Sprendimu išduotą leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikino.
Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 5 punktu, ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Atkreiptinas dėmesys, jog ĮUTP 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, ĮUTP nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas Sodroje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Dažų kodas“ nuo 2023-10-26 iki 2024-05-27, tačiau nei vieną darbo mėnesį nebuvo mokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte – 1700 Eur. Taip pat nustatė, kad už 2023 m. spalio mėn. (1 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA (163,64 Eur), o už 2023 m. lapkričio – 2024 m. gegužės mėn. (7 mėn.) iš viso nebuvo mokėtas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjas nuo 2023-11-01 iki 2024-05-27 (darbo sutarties nutraukimo) UAB „Dažų kodas“ faktiškai nedirbo.
Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas minėto atlyginimo negavo, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodo, jog per visą darbo laikotarpį nurodytas 1 700 Eur atlyginimas jam nebuvo mokamas, tačiau jam kas mėnesį (6 mėn.) buvo sumokama po 200 Eur grynaisiais. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtina, jog pareiškėjas 6 mėn. gavo tik po 200 Eur grynaisiais, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Pareiškėjo teigimu, jis dėl neišmokėto atlyginimo už jo visą darbo laikotarpį nuo 2023-10-26 iki 2024-05-27 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau šių argumentų pareiškėjas nepagrindžia įrodymais, o pareiškėjo atstovas posėdžio metu taip pat patvirtina, jog įrodymais minėtų argumentų pagrįsti negali.
Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti Sodros duomenys apie pareiškėją. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija. Taigi teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad šie duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą.
Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo prašyme, tiek ir darbdavio tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą darbdavį nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo prašyme bei buvo nurodytas tarpininkavimo rašte. Tad esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Be to, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentui buvo pranešta apie tai, kad jis keičia darbo vietą ir nurodyta naujo darbdavio duomenys – tai buvo atlikta per UAB „Dažų kodas“. Taigi šie pareiškėjo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė tiesiogiai į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo.
Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Dažų kodas“ nedirba nuo 2024-05-27. Įstatymo 40 straispnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, kaip nustatyta, į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo kreipėsi įmonėje UAB „Nordvus“ pagrindu, tačiau Migracijos departamente priimtas sprendimas nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimą, kadangi pati įmonė UAB „Nordvus“ Migracijos departamentui nurodė nutraukti minėto prašymo nagrinėjimą. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra neįvykdyta Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga, todėl atsakovas ir šiuo pagrindu pagrįstai, teisėtai ir proporcingai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Teismas pažymi, jog teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes ĮUTP nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Taigi nagrinėjamu atveju darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, norėdamas pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turi pateikti prašymą pakeisti leidimą gyventi Migracijos departamentui. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė, taip pat minėta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Sprendimu panaikintas ne tik 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis ĮUTP nuostatomis.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.