Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., būdama darbdavio įgaliotu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), direktorė, 2013 metų gegužės 30 d. bei 31 d. esant darbo sutarties požymiams, minėtoje parduotuvėje, leido dirbti J. V., prieš tai su ja nesudariusi darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios), apie J. V. įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui. Šiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje A. D. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dirba samdoma darbuotoja ir neturi jokio suinteresuotumo, kad jos vadovaujamoje parduotuvėje dirbtų nelegalūs darbuotojai. Kiek prisimena, J. V. į jos vadovaujamą parduotuvę užsuko 2013-05-25 d. ir pasidomėjo dėl galimybės įsidarbinti. A. D. paaiškino, kad gali ją parduotuvėje įdarbinti ir nurodė, kokius dokumentus reikia atsinešti. Buvo sutarta, kad J. V. su reikalingais įsidarbinimui dokumentais, ateis į parduotuvę 2013-05-30 d. Sutartą dieną J. V. atėjo į parduotuvę ir parašė prašymą priimti į darbą. Buvo sudaryta darbo sutartis, J. V. pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale, darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnale, darbo sutarties registravimo žurnale, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimų žurnale. Reikalingus duomenis apie J. V. įdarbinimą ji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, tačiau paaiškėjus, kad J. V. neturi Sodros pažymėjimo, bendrovės buhalterija atsisakė galutinai įforminti J. V. įdarbinimą ir nepriėmė jos pateiktų dokumentų. Tada ji liepė J. V. ateiti sekančią dieną ir atsinešti Sodros pažymėjimą. 2013-05-30 d. J. V. buvo supažindinta su būsima darbo vieta, jai buvo pasiūlyta užsirašyti kai kurių prekių skenavimo kodus. Kiek 2013-05-30 J. V. praleido parduotuvėje laiko pasakyti negali, tačiau tą dieną ji nedirbo. Atėjusi sekančią dieną, J. V. atsinešė Sodros pažymėjimą, todėl teko iš naujo, 2013-05-31 d. data parašyti prašymą apie priėmimą į darbą, su ja buvo sudaryta nauja darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad J. V. priimama į darbą plataus profilio darbuotoja nuo 2013-05-31 ir dirbti pradeda nuo 2013-06-01 d. Tą pačią dieną, 14.01 val. apie jos įdarbinimą buvo informuota Sodra. A. D. teisme pripažino, jog J. V. pasakius, kad anksčiau nėra dirbusi parduotuvės kasoje, 2013-05-31 d. kažkokį laiko tarpą, kartu su ja, buvo parduotuvės prekybos kasoje. Ji parodė, kaip reikia skenuoti prekes. Viena kasoje J. V. nebuvo palikta ir nedirbo. A. D. pripažino, jog paaiškėjus, kad 2013-05-30 d. nebus galima tinkamai įforminti J. V. darbo santykių, jai teko darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo, darbuotojų darbo pažymėjimo registro ir kituose žurnaluose, prie J. V. pavardės ir jos parašo pažymėtą datą 2013-05-30 ištaisyti į 2013-05-31 d., nes tik tą dieną su ja buvo tinkamai sudaryta darbo sutartis. A. D. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl tinkamai nepatikrinus ar J. V. turi visus įdarbinimui reikalingus dokumentus, su ja buvo skubama sudaryti darbo sutartį, siūloma pasirašyti instruktavimo bei dokumentų registravimo žurnaluose.

Apklausta teisme liudytoja L. M. valstybinės darbo inspekcijos darbuotoja paaiškino, kad tiriant J. V. gautą skundą dėl jos pažeistų teisių, buvo nuvykta į jos darbo vietą, parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje ji bendravo su direktore bei skundą parašiusiu asmeniu - J. V.. Pastaroji reikšdama nusiskundimus dėl jos teisių pažeidinėjimų, papildomai nurodė, kad parduotuvėje pradėjo dirbti 2013-05-30 d. ir dirbo nelegaliai. Toliau aiškinantis buvusią situaciją, J. V. atsisakė rašyti paaiškinimą, apkaltino L. M. palankumu parduotuvės direktorei bei ėmė jai siųsti grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Liudytoja teisme paaiškino, kad J. V. jai pasakojo, kad 2013-05-30 d. ji tvarkė parduotuvę bei 2013-05-31 d. dirbo prekybos kasoje. Atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo paimti vaizdo kamerų užfiksuoti įrašai. Juos peržiūrėjus nustatyta, kad J. V. minėtoje parduotuvėje dirbo 2013-05-30 bei 2013-05-31 d. nors to daryti negalėjo.

Apklausta teisme liudytoja V. M. paaiškino, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra A. D.. Jai žinoma, kad J. V. ieškojo darbo minėtoje parduotuvėje ir vėliau buvo įdarbinta. Liudytoja prisiminė, kad J. V. klausinėjo apie darbą su grindų plovimo mašina. Ji paaiškino, kaip minėtas agregatas veikia. Kad iki jos įdarbinimo J. V. valytų parduotuvės patalpas su grindų valymo mašina ar be jos dirbtų prekybos kasoje, liudytoja nepastebėjo.

Apklausta teisme liudytoja J. V. paaiškino, kad sužinojusi apie laisvą darbo vietą, nutarė įsidarbinti į netoli jos namų esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Atėjusi pas parduotuvės direktorę susitarė dėl darbo sąlygų. Direktorė nurodė kokius dokumentus ji privalo atsinešti. Atėjusi į parduotuvę 2013-05-29 d. bei 2013-05-30 d. ji neatsinešė visų reikiamų dokumentų, todėl įdarbinimo procedūra nebuvo baigta, tačiau tomis dienomis ji parduotuvėje dirbo. Jai buvo pasiūlyta pavalyti patalpas bei susirašyti prekių skenavimo kodus. Darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2013-05-31 d., tą pačią dieną, tam tikrą laiko tarpą, ji buvo parduotuvėje ir direktorė parodė kaip jai reikės dirbti kasoje, aptarnauti pirkėjus bei skenuoti prekių kodus. Jos darbo santykiai su parduotuvės kolektyvu tinkamai nesusiklostė. Netrukus ji parašė pareiškimą, kad iš darbo išeina savo noru ir 2013-06-13 buvo atleista. Byloje yra duomenys, kad 2013-06-10 J. V. parašė skundą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Skunde ji išdėstė savo nusiskundimus dėl parduotuvės tvarkymo, darbo su grindų plovimo mašina ir pan.

Nagrinėjant bylą teisme buvo peržiūrėti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Savanorių pr.1 Vilnius, paimti filmavimo kamerų užfiksuoti įrašai. Viename iš įrašų užfiksuota, kaip 2013-05-30 d. J. V., prekybos salėje, užsirašo prekių skenavimo kodus. Įraše matyti, kad šalia jos yra parduotuvės direktorė A. D.. 2013-05-31 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad J. V., direktorės prižiūrima, stovi prekybos kasoje ir skenuoja pirkėjų pateiktas prekes.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys: nelegalaus tyrimo aktas (b.l. 5-6), kuriame įvertinus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ paimtus vaizdo įrašus, konstatuota, kad 2013-05-30 bei 31 d. J. V. dirbo nelegaliai; 2013-05-31 d. su J. V. sudaryta darbo sutartis (b.l. 8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas, kuriuo A. D. nuo 2013-05-07 perkaliama dirbti direktore į „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 18); video įrašai (b.l. 23), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštu pateikta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustosios J. V., gim. 1961-05-15, valstybinio socialinio draudimo pradžią, nuo 2013-06-01, pateikė 2013-05-31 d. 14.01 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius darbo sutarties požymius, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.). Nors A. D. nurodė, jog darbo sutartis buvo pasirašyta 2013-05-30, tačiau įmonės buhalterija atsisakė įforminti priėmimo dokumentus, kadangi J. V. nepateikė visų reikiamų dokumentų, taip pat A. D. nurodė, kad 2013-05-31 su J. V. buvo pasirašyta nauja darbo sutartis, kurioje buvo numatyta, jog J. V. įmonėje darbą pradės nuo 2013-06-01, pažymėtina, kad nors ir buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau joje darbo pradžios laikas buvo numatytas nuo 2013-06-01, tuo tarpu iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog J. V. įmonėje atliko tam tikrus darbus 2013-05-30 ir 2013-05-31 dienomis, todėl darbdavys, nesant sudarytos darbo sutarties neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Motyvuojamoji dalis

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 25.1. punktu, <...> Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

Byloje yra duomenys, kad 2013-05-31 d. su J. V. buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog A. D. vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ji pradės dirbti nuo 2013-06-01. Peržiūrėjus teismui pateiktus vaizdo įrašus, konstatuotina, jog J. V. parodymai, kad ji 2013-05-30 d. bei 2013-05-31 d. dirbo parduotuvėje yra teisingi. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis darbdavys nepranešus Sodrai neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti ir darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

A. D. ir jos gynyba teisme teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra samdoma darbuotoja, todėl neturi ir neturėjo jokios tyčios ar suinteresuotumo nelegaliai parduotuvėje įdarbinti J. V.. Be to, minėto asmens tam tikrą, pakankamai trumpą laiko tarpą (2013-05-30 bei 31 d.), buvimas jos vadovaujamoje parduotuvėje, kas buvo užfiksuota video įrašais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatnešė materialinės naudos. Gynyba teisme teigė, kad pati J. V. nemanė, kad parduotuvėje kelias dienas dirbo nelegaliai, nes apie tai neminėjo savo skunde ir po jo parašymo, atsisakė bendrauti su darbo inspekcijos pareigūnais. Tačiau teismas, mano, kad A. D. įdarbinant jos vadovaujamoje parduotuvėje J. V. pažeidė LR Darbo kodekso normas bei įdarbinimo procedūras. Pirmiausia, tinkamai neįvertinusi ir neperžiūrėjusi J. V. pateiktų dokumentų, nusprendė pradėti jos įdarbinimo procedūrą. 2013-05-30 d. priėmė J. V. prašymą apie priėmimą į darbą, sudarė darbo sutartį, įtraukė jos pavardę bei davė jai pasirašyti instruktavimo bei dokumentų registravimo žurnaluose. Tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos gavusi informacijos, kad 2013-05-30 J. V. sutarties registruoti nėra galimybės, buvo priversta perrašyti jos prašymą priimti į darbą, darbo sutartį, o žurnaluose atlikti datų taisymus iš 2013-05-30 į 2013-05-31 d. A. D. pripažino šias aplinkybes ir jų neginčijo. Teismas mano, kad minėti A. D. veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės, teismas taip pat nurodytų aplinkybių nevertina, nes tai nėra nagrinėjamos administracinės teisės pažeidimo dalykas. Tačiau minėtų veiksmų atlikimas iššaukė kitus A. D. veiksmus, kuriuos teismas pripažįsta kaip neteisėtus ir užtraukiančius administracinę atsakomybe. Teismo vertinimu, 2013-05-30 d. A. D. turėjo pasirūpinti, kad J. V. neatliktų jokių veiksmų susijusių su jos būsimu darbu, t.y. vaikščioti po parduotuvę ir nusirašinėti parduotuvėje esančių prekių kodus. Sekančią dieną, t.y. 2013-05-31 pasirašiusi su J. V. darbo sutartį, A. D. negalėjo leisti pastarajai būti darbo vietoje, stovėti prekybos kasoje ir skenuoti pirkėjų pateiktas prekes, nes apie jos įdarbinimą nustatyta tvarka (viena diena prieš asmens įdarbinimą) nebuvo informuota Sodra. Teismas nesutinka su gynybos nuomone, kad A. D. vadovaujama parduotuvė neturėjo naudos, kad J. V. 2013-05-30 d. susirašė prekių kodus, o 2013-05-31 d. mokėsi kasoje skenuoti pirkėjų prekes. Priešingai, A. D., nelaukdama J. V. darbo pradžios, stengėsi ją kiek galima daugiau supažindinti su jos būsimo darbo pobūdžiu, kad jai pradėjus darbą, būtų kuo mažiau gaišaties ir kad kuo didesnę naudą patirtų jos vadovaujama parduotuvė ir prekybos tinklas „(duomenys neskelbtini)“, kurį ji, kaip įgaliotas asmuo atstovauja. A. D. niekas netrukdė įdarbinti J. V. bandomajam laikotarpiui ir jo metu ją supažindinti su kasos aparato darbu ir pan. Teismas mano, kad šiuo atveju J. V. pakluso nustatytai darbo tvarkai, atliko darbdaviui naudingą darbą ir dirbo jo prižiūrima. Tokie atlikti veiksmai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. pripažįstami kaip nelegalus darbas, o atliktų veiksmų (nelegalaus darbo) trukmė neturi reikšmės atsakomybei pagal ATPK 41³ straipsnio dispoziciją atsirasti. Teismas sutinka su gynybos argumentais, kad A. D., kaip samdoma bendrovės darbuotoja neturėjo motyvo ir tyčios, kad J. V. jos vadovaujamoje parduotuvėje dirbtų nelegaliai, tačiau ATPK 41³ str. numatyta dispozicija yra blanketinė. Atsakomybė asmeniui kyla jeigu jo veiksmuose konstatuotini atitinkami darbo įstatymų pažeidimai padaryti ir dėl neatsargumo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. D. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, t.y. leido jos vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbti (tinkamai nesudarius darbo sutarties ir nustatytu laiku nepranešus apie asmens įdarbinimą VSDFV) plataus profilkio darbuotojai J. V.. Tokiais veiksmais (neveikimu) A. D. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje J. V. teigė, kad A. D. vadovaujamoje parduotuvėje dirbo, valė patalpas ir 2013-05-29 d., tačiau byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti minėtus jos parodymus, kita vertus, ši faktinė aplinkybė neinkriminuota ir A. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas taip pat nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas nenustatė A. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia, kad parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Savanorių pr. 1 Vilnius, direktoriaus pareigas A. D. pradėjo eiti 2013-05-07. Yra pagrindo matyti, kad J. V. galimai buvo pirmas darbuotojas, kurį A. D. savarankiškai priėmė į darbą, todėl dėl nepatyrimo ir skubėjimo, netyčia, padarė darbo įstatymo pažeidimus, kurie ir sukėlė administracinę atsakomybę. Teismas neturi duomenų apie A. D. taikytas administracines nuobaudas, atsižvelgia į jos pateiktus duomenis, apie gaunamas pajamas, kreditinius įsipareigojimus bei išlaikomą nepilnametę dukterį, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. D., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali bauda. Teismui pateikti duomenys leidžia teigti, kad A. D. nesistengė piktybiškai nuslėpti J. V. priėmimo dirbti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ fakto, tačiau neužtikrino, jog apie jos įdarbinimą laiku ir tinkamai būtų pranešta VSDFV.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., dėl nelegaliai dirbusios J. V.. Taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir ją nubausti 500 (penkių šimtų) litų bauda.

Išaiškinti A. D., kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6401.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.