Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-190/2014

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01192-2013-3

2014 m. gegužės 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. M., tačiau apeliacinis skundas jo atžvilgiu negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad kartu su J. M. panaudodami fizinį smurtą, įsibrovę į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent jie:

2013 m. liepos 2 d., apie 1 val., R. Š. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, veikdami kartu, R. Š. pro atidarytą langą įsibrovus į gyvenamąją patalpą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kemperį, esantį (duomenys neskelbtini), ir atidarius iš vidaus duris, įleidus J. M., kartu su kuriuo apžiūrinėdami patalpą ieškojo pinigų ir kitų vertingų daiktų, o atsibudus nukentėjusiajam V. V., R. Š. kumščiu sudavus pastarajam vieną kartą į veidą ir 2 kartus strypu sudavus į dešinįjį petį, o J. M. spyrus V. V. vieną kartą koja į užpakalį, R. Š. kumščiais sudavus ne mažiau 5 smūgių į nugarą bei, sugriebus V. V. už kaklo, pareikalavo atiduoti pinigus. Tęsdami nusikalstamą veiką, J. M. du kartus kumščiu ir koja sudavus besiginančiam nukentėjusiajam V. V. į nugarą, išbėgusiam iš kemperio V. V., J. M. spyrus į koją, taip jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. V. poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje, dešiniame šone, dešinėje kojoje, įbrėžimą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam V. V. pabėgus ir vertingo turto namie neradus, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. nusikaltimo nebaigė dėl priežasties, nepriklausančios nuo jų valios,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistais R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistajam R. Š. bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai pat atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo asmenybę.

Apeliaciniu skundu R. Š. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau prašo atidėti laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nuostatų nepažeidė.

Nors apeliantas anksčiau nėra teistas, tačiau šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų nusikaltimą nuosavybei, t.y. už tai, kad kartu su J. M. įsibrovė į patalpą ir panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog jis buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, nes būtent jis pasiūlė nepilnamečiui J. M. apiplėšti nukentėjusįjį V. V.. Pažymėtina ir tai, kad R. Š. praeityje baustas administracine tvarka, o iš jo padarytų administracinių pažeidimų pobūdžio matyti, kad jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad R. Š. savo gyvenimo būdo nekeičia, o jo padaryto nusikaltimo pobūdis parodo, kad jis yra pavojingas visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam vienintelę Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, jog nustatydamas R. Š. paskirtos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą, taip pat į tai, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir paskyrė ženkliai mažesnę negu taikomo straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti R. Š. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat nėra pagrindo. Kaip jau minėta aukščiau, jis padarė sunkų nusikaltimą, buvo jo organizatorius, praeityje baustas administracine tvarka, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 201ė m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskyrė R. Š. teisingą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikos pavojingumą bei negali būti pripažinta aiškiai per griežta. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog jis dirba, nuomojasi kambarį nuosavoje valdoje bei padeda atlikti sunkius fizinius ūkio darbus senyvo amžiaus šeimininkams, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo švelninti bausmę ar atidėti jos vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.