Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-853-252/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
2S-853-252/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10667-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
M. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-853-252/2017

Alfonsas Guobys Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10667-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. P. skundu prašė pripažinti jog vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai tose vykdymo proceso dalyse, kurios nebuvo susijusios su supaprastinta nedidelių sumų (iki 57 Eur) išieškojimo tvarka, įskaitant vykdomos bylos užbaigimą, yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Grąžinti skolininkui M. P. tokią dalį išieškotų vykdymo išlaidų, kuri nėra būtina išieškant sumas, mažesnes nei 57 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 6-7). Nurodė, kad 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje jam buvo paskirta 289 Eur dydžio bauda, pastarosios mokėjimas išdėstytas 12 mėn., įpareigojant kas mėnesį mokėti po ne mažiau kaip 24,08 Eur. 2015 m. lapkričio 13 d. su AB „Swedbank“ jis sudarė Periodinio mokėjimo sutartį, pagal kurią iš jo sąskaitos esančios šiame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sąskaitą kas mėnesį buvo nuskaičiuojama priteista suma. Skolininkas buvo visiškai įsitikinęs, jog bauda yra sumokėta. Tačiau 2017 m. vasario 1 d. iš kredito įstaigos pateikto sąskaitos išrašo sužinojo, jog iš jo į antstolio S. M. sąskaitą nuskaičiuota 412,22 Eur suma, taip pat minėtame įraše matyti, jog 2016 m. balandį VMI nebuvo pervesta 24,08 Eur suma, t. y. susidarė 24,08 Eur dydžio įsiskolinimas.Pažymėjo, jog apie pradėtą vykdymo procesą skolininkas nėra gavęs jokios informacijos, adresu (duomenys neskelbtini) m., jis negyvena, reali (faktinė) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) m. Buvo išsiaiškinta, kad VMI nepagrįstai nurodė per didelę išieškotiną sumą – 240,84 Eur, vietoje 24,08 Eur bei neinformavo antstolio apie skolos išdėstymą dalimis. Antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nepatikrinus, kad didžioji dalis baudos yra sumokėta, neanalizavus galimybės baudos likutį įskaityti iš susidariusios mokesčio permokos (skirtumo). Nurodė, kad išieškant nedideles sumas, kaip, kad turėjo būti šiuo atveju, turėjo būti taikoma supaprastinta procedūra, dėl ko susidarytų ženkliai mažesnės vykdymo išlaidos. Pareiškėjo vertinimu, jis negali būti atsakingas už tai, kad išieškotojas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl kurios dalis vykdymo tapo neteisėtu. Antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos už nepagrįstai atliktus vykdymo veiksmus, žiūrint per protingumo, teisingumo bei sąžiningumo prizmę negali būti išskaitomos iš skolininko. Akcentavo, kad VMI nerūpestingumą patvirtina tai, kad skolos didžioji dalis buvo sumokėta iki perduodant vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, nes 2017 m. vasario 22 d. į skolininko sąskaitą VMI pervedė 216,72 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra grąžinama bauda. Teigė, kad nurodytos aplinkybės sąlygojo vykdymo (išieškojimo) procedūros neteisėtumą (įskaitant vykdomosios bylos užbaigimą), todėl antstolio veiksmai tiek, kiek tai nesusiję su nedidelės sumos išieškojimu, pripažintini pertekliniais, nepagrįstais ir neteisėtais, dėl ko susidarė nepagrįsta vykdymo išlaidų suma (ne 171,38 Eur., o nuo išieškotinos 24,08 Eur sumos yra: būtinos vykdymo išlaidos 20 Eur, atlygis antstoliui – 60,00 Eur.), kuri turi būti sumažinta. Antstolis 2017 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko M. P. skundą ir perdavė jį su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui.Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareigos siųsti raginimą skolininkui neturėjo, vykdant skolos išieškojimą, 2017 m. sausio 12 d. turto arešto aktu areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė bei ginklas - dujinis pistoletas. 2017 m. sausio 12 d. antstolio nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas uždėti areštai skolininkui priklausančioms sąskaitoms. Taip pat, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas antstolio patvarkymu buvo nukreiptas ir į skolininko pajamas - gaunamą darbo užmokestį.Pažymėjo, kad visus procesinius dokumentus siuntė skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir jie skolininkui buvo įteikti vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 604 straipsnio nuostatomis. Antstolis nurodė, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. sausio 6 d. VMI savo prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo patvirtino, kad 240,84 Eur skola nėra sumokėta ir nurodė išieškoti visas vykdomajame dokumente nurodytas sumas. Todėl buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas ir atlikti procesiniai veiksmai dėl ko susidarė pagrįstos vykdymo išlaidos. VMI informavo, kad skolininkas dalimis įmokėjo 216,72 Eur sumą nenurodydamas ROIK, bei mokėjimus atliko neteisingu įmokos kodu - 6030. Todėl įmokos nebuvo įskaitytos prievolei padengti. Mano, kad tokiu atveju VMI inicijuotas išieškojimas buvo teisėtas ir pagristas. Skolininkas privalėjo tinkamai įvykdyti prievolę. Kadangi išieškotoja neįskaitė skolininko įmokėtos 216,72 Eur sumos, dėl neteisingo įmokos kodo - 6030, bei nenurodyto ROK, dėl šių priežasčių į skolininko sąskaitą grąžino neįskaitytą 216,72 Eur sumą. Skolininko prašymas grąžinti dalį išieškotos sumos neturi teisinio pagrindo. Mano, kad atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti, o susidariusios pagrįstos vykdymo išlaidos, turi būti išieškomos iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi M. P. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir grąžino pareiškėjui 43,99 Eur vykdymo išlaidų vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš antstolio S. M. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad skolininkas vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi bei joje nurodytais įmokų kodais nepraleisdamas terminų pradėjo skolos (teismo paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą) dengimą ir sąžiningai tikėjosi, kad kas mėnesį atliekami nuskaitymai pagal Periodinio mokėjimo sutartį mažina jo skolą. Teismas pasisakė, kad antstolis turėdamas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, siusdamas procesinius dokumentus vykdomajame dokumente nurodytu adresu tik formaliai juos įteikė, skolininko realiai neinformavus apie susidariusią situaciją. Teismas vertino, kad sprendžiant klausimą ar skolininkui tenka pareiga atlyginti būtinąsias ir papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas, lemiamą reikšmę turi įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti data. Todėl atsižvelgęs į ginčo situaciją sutiko su skolininko pozicija, kad šiuo atveju antstoliui priklauso vykdymo išlaidų dalis, kuri yra skirta išieškoti nedideles sumas – iki 57 Eur ir remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 puntu, 51 punktu ir 1 lentele sumažino vykdymo išlaidų dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolis S. M. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-17306-235/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį šios kategorijos bylose raginimas nėra siunčiamas. Todėl antstolis nepažeisdamas CPK reikalavimų pagrįstai pradėjo skolos ir vykdymo išlaidų priverstinį išieškojimą, kurio metu buvo taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Visi procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti registruota pašto siunta vykdomajame dokumente ir paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl antstolio nuomone, procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai. Pažymėjo, kad šiuo adresu gyvena skolininko sutuoktinė, todėl galima preziumuoti, kad apie gaunamą korespondenciją jam buvo žinoma. Be to, 2017 m. sausio 12 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo įteiktas skolininko darbovietei, todėl jis žinojo apie vykdymo veiksmus. Antstoliui pateiktas VMI 2017 m. sausio 6 d. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo patvirtino, kad 240,84 Eur skola nėra sumokėta, o išieškotoja nurodė išieškoti visas vykdomajame dokumente nurodytas sumas. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad vykdymo procesas buvo pradėtas pagrįstai ir atitinkamai susidarė pagrįstos vykdymo išlaidos. Iki skundo pateikimo nei skolininkas, nei išieškotoja nebuvo pateikę duomenų apie skolos išdėstymą dalimis ar galimai atliktus mokėjimus. Išieškotoja 2017 m. kovo 9 d. rašte į antstolio užklausimą informavo, kad skolininkas dalimis įmokėjo 216,72 Eur sumą nenurodydamas administracinio nusižengimo identifikatoriaus (ROIK) numerio ir mokėjimus atliko neteisingu įmokus kodu 6030, kai turėjo nurodyti kodą – 1001. Mano, kad skolininkas privalėjo būti aktyvus ir atidus bei stengtis tinkamai vykdyti prievoles. Išieškotoja patvirtino, kad būtent antstolio išieškota ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2017 m. sausio 27 d. pervesta 240,84 Eur suma buvo įskaityta M. P. baudai padengti ir tik nuo šio momento sprendimas buvo realiai įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja į skolininko sąskaitą grąžino neįskaitytą 216,72 Eur sumą, skolininko prašymas grąžinti dalį iš jo išieškotos sumos neturi teisinio pagrindo. Atliekant procesinius veiksmus susidarė pagrįstos vykdymo išlaidos, kurios pateiktos 2017 m. sausio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime.Mano, kad bylinėjimosi išlaidos iš antstolio priteistos nepagrįstai, nes CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsiliepimu į atskirąją skundą M. P. prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jam negali kilti atsakomybė už tai, kad po nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda ir Periodinio mokėjimų sutarties su banku sudarymo, pakito įmokų kodai, apie kurių pasikeitimus jis nebuvo informuotas. Jis neturėjo jokios informacijos ir apie jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus. Kad yra užvesta vykdomoji byla sužinojo tik tada, kai iš jo sąskaitos buvo nuskaityti pinigai. Antstolis dokumentų nesiuntė nei jo darbovietės, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Antstolio nurodomi argumentai, kad skolininkas turėjo žinoti apie atliekamus jo atžvilgiu vykdymo veiksmus neparemti jokiais faktiniais duomenimis. M. P. pažymėjo, kad jis neturėjo jokios galimybės pranešti antstoliui apie atliekamus skolos mokėjimus, nes negavo žinių apie vykdymo procesą. Teigia, kad antstolis nesilaikė įpareigojimo veikti sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai bei įstatymo numatytus įpareigojimus vykdė formaliai. Skolininkas pripažįsta, kad jo skola išieškotojai siekė tik 24,08 Eur. Visos įmokos buvo atliktos pagal teismo nutarime nurodytą įmokos kodą, o aplinkybė, kad išieškotoja nurodė nepagrįstai didelę išieškotiną sumą, negali sukelti neigiamų pasekmių skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo bei priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimu M. P. už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių, įpareigojant kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 24,08 Eur iki visiško baudos sumokėjimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo išaiškinta, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, įmokos mokamos į VMI sąskaitas, įmokos kodas 6030, pildant įmokos kvitą turi būti nurodytas ROIK (b.l. 8-10). M. P. 2015 m. lapkričio 13 d. su AB Swedbank sudarė periodinio mokėjimo sutartį, kurioje nurodytas įmokos kodas „6030“ ROIK (duomenys neskelbtini), nurodant, kad sutartis galioja iki 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo periodas kiekvieno mėnesio 17 d. mokėtina suma 24,08 Eur., periodinių mokėjimų skaičius 12 (vykd. b.l. 41). Iš M. P. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. vasario 1 d. matyti, kad iš jo sąskaitos į VMI sąskaitą buvo atlikta 11 įmokų (vykd. b.l. 47-53). Vykdomasis raštas antstolio kontoroje priimtas vykdyti 2017 m. sausio 10 d. (vykd b.l. 4), o iš M. P. sąskaitos į 2017 m. sausio 13 d. į antstolio sąskaitą pervesta 412,22 Eur (vykd. b.l. 47). Iš VMI 2017 m. kovo 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. P. paskirtos baudos sumokėjimo terminas suėjo 2016 m. lapkričio 25 d. 2015 m. lapkričio 17 d. ir gruodžio 17 d. įmokos po 24,08 Eur buvo įskaitytos baudai padengti, nes mokėjimo paskirtyje buvo nurodytas ROIK, o vėlesniuose devyniuose mokėjimų pavedimuose po 24,08 Eur, padarytuose laikotarpiu nuo 2017 km. sausio 17 d. iki 2017 m. spalio 17 d. bendrai 216,72 Eur sumai, nebuvo nurodytas ROIK ir klaidingai nurodytas įmokos kodas. Dėl to, kad prievolei padengti buvo įskaitytos tik 2 pirmosios įmokos, likusios skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. VMI 2017 m. sausio 30 d. gavo M. P. prašymą kodu 6030 sumokėtas įmokas (bendra suma 216,72 Eur) įskaityti įmokos kodu 1001, ir susidariusią permoką grąžinti jam, todėl 2017 m. vasario 22 d. permoka grąžinta M. P.. 26-27 punkte nurodyti duomenys patvirtina, kad prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir baudos išieškojimo iš skolininko VMI buvo perduotas vykdymui neišsiaiškinus aplinkybių, kad skolininkas didžiąja paskirtos baudos dalį buvo sumokėjęs nustatytu terminu. Vykdomojo dokumento priėmimo metu nesumokėtos baudos dydis siekė ne 240, 84 Eur, kaip nurodyta MI prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo (vyd.b.l. 3), bet 24,08 Eur.Nors baudos dalis buvo sumokėta pagal neteisingą įmokos kodą, kuris atitiko teismo nutarime nurodytąjį, ji vis tik pateko į VMI nurodytą sąskaitą banke dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti ir ši institucija neturėjo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą nurodydama, kad skola yra 240,84 Eur. Aplinkybė, kad mokėjimo nurodyme laukelyje buvo įrašyta netikslus įmokos kodas ar, kad asmeniui sudarius su bankine įstaiga baudos Periodinių mokėjimų sutartį, kurioje nurodyti rekvizitai atitinka teismo nutarime nurodytuosius, atliekant dalį pavedimų nebuvo nurodytas ROIK, neturėtų sąlygoti tokios situacijos, kad iš dalies tinkamai savo prievolę vykdęs asmuo būtų laikomas atsakingu už neteisingo turinio - nurodant didesnę skolą antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą. Juolab, kad VMI, remdamasi pareiškėjo prašymu, įmokos kodu 6030 sumokėtą baudą užskaitė pagal įmokos kodą 1001 ir po įskaitymo susidariusią 216,72 Eur permoką 2017 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu grąžino į pareiškėjo sąskaitą. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad CPK 661 straipsnio 1 dalis šiuo atveju jo neįpareigojo siųsti raginimą įvykdyti sprendimą skolininkui, bet apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstolis nesiėmė visų, jam įstatymų leidėjo, suteiktų priemonių tinkamai informuoti skolininką apie jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus, nepaneigia formalaus antstolio pareigų atlikimo informuojant skolininką apie jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į ginčo situaciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus antstoliui priklauso vykdymo išlaidų dalis, kuri yra skirta išieškotinas sumas nuo 14,48 iki 57,92 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1, 51 punktai ir 1 lentelė), todėl atsižvelgiant į skolininko nesumokėtos baudos likutį, antstoliui tenkančios būtinosios vykdymo išlaidų dydis yra 20 Eur, atlygis antstoliui - 40 Eur ir papildomos išlaidos - 67,39 Eur, viso 127, 39 Eur, t.y. priteistų vykdymo išlaidų, suma pagrįstai sumažinta 43,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio S. M. vykdymo išlaidų apskaičiavimas tapo vienu iš ginčo dalykų, o skolininko veiksmų negalima vertinti kaip įtakojusių antstolį priimti patvarkymą dėl ginčijamo dydžio vykdymo išlaidų paskaičiavimo. Skolininkas M. P. būtent dėl nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų apskaičiavimo buvo priverstas ginti savo pažeistas teises teisme dėl ko s patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 13). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme priteisė iš antstolio bei pažymi, kad skirtingai nei tvirtina apeliantas CPK 443 straipsnio 6 dalis bylinėjimosi išlaidų galimybę, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, numato. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-777 nuostatas mažinti M. P. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir turinį nėra pagrindo.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutartį antstolio S. M. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė