Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (kreditoriaus) AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Swedbank banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys V. B., V. B. (skolininkai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir V. B., užtikrindami iki 2022 m. kovo 6 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070007242, 2007-03-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“ AB) nekilnojamąjį daiktą – 65.61 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, nuosavybės teise priklausantį V. B..

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 25 d. nutartimi kreditoriui nustatė terminą iki 2011-04-26 pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“ AB 2011-03-21 pareiškimo Nr. SR-15058 dėl priverstinio skolos išieškojimo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad kreditorius kartu su pareiškimu pateikė pranešimų apie vienašališką sutarties nutraukimą kopijas, adresuotas skolininkams V. B. ir V. B. adresu – (duomenys neskelbtini) Trakuose, bei išsiųstų pašto siuntų sąrašą, įrodantį, kad pranešimai adresatams buvo išsiųsti, taip pat pateikė Lietuvos pašto pranešimą apie įteikimą, tačiau konstatavo, kad iš jo nesimato, kam šie pranešimai buvo įteikti. Nustatęs šias aplinkybes teismas įpareigojo kreditorių pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkams V. B. ir V. B. yra įteikti pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą arba patikslinant aplinkybes dėl pranešimų įteikimo skolininkams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo AB „Swedbank“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo bei gautus papildomus dokumentus laikytas nepaduotu dėl to, kad kreditorius teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju tam tikra apimtimi vertintini ir teismo nutartimi dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ieškovui nustatyti įpareigojimai, siekiant nustatyti, ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo kreditoriaus teisės į teisminę gynybą.

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Remiantis LR CK 6.218 str. 1 d., apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Šalių sudarytos Kredito sutarties Nr. 07-021154-FA 11.2.1 numatyta, kad bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų.

Nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas įvertino tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas hipotekos santykių bylose, kur skolos išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, todėl hipotekos teisėjas, priimdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, privalo patikrinti, ar šis, prieš kreipdamasis į Hipotekos skyrių dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, laikėsi ikiteisminės vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. Todėl teismas įpareigojo kreditorių pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkams V. B. ir V. B. yra įteikti pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą ar patikslinant aplinkybes dėl pranešimų įteikimo skolininkams.

Kreditorius minėtų duomenų teismui nepateikė bei trūkumų nepašalino motyvuodamas tuo, kad kreditorius pranešimus apie Kredito sutarties nutraukimą siuntė paskutiniu žinomu skolininkų bei deklaruotos vietos adresu ir siųsti registruoti laiškai buvo įteikti ir šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai ir Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų paieškos, todėl, kreditoriaus teigimu, jis tinkamai įvykdė pareigą informuoti skolininkus apie kredito sutarties nutraukimą. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

Nagrinėjamu atveju kreditorius kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pirmosios instancijos teismui pateikė skolininkams (įkeistų daiktų savininkei) adresuotus 2010-12-13 raštus Nr. SR-56640, SR-56643 (b.l. 60 - 61), kuriuose skolininkams nurodė, jog jiems neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011 m. sausio 3 d., bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir kreipsis į teismą, prašydamas išieškoti iš skolininkų visą skolą bei delspinigius. Kreditorius taip pat teismui pateikė duomenis, jog pranešimą siuntė skolininkui jų nurodytais gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Trakai, taip pat Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų paieškos kopiją (b.l. 65).

CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Nors nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą skolininkams buvo siunčiamas kreditoriui žinomais jų gyvenamosios vietos adresais, kurie nurodyti tiek kreditavimo sutartyje, tiek ir hipotekos lakšte, tačiau šių duomenų nagrinėjamu atveju nepakanka. Teismas sutinka su hipotekos teisėjo išvada, kad į bylą pateikta Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų paieškos kopija nepatvirtina aplinkybės, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą informuoti skolininkus apie kredito sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad šis įrodymas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes ši kopija nėra patvirtinta jokiu antspaudu, pažymą išdavusio asmens parašu ir pan. Kadangi byloje trūksta duomenų apie minėtų siuntų įteikimo (neįteikimo) aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismui pareikalavus, kreditorius privalėjo teismo įpareigojimus įvykdyti. Kadangi kreditorius nesiėmė jokių priemonių nustatytam trūkumui pašalinti, t.y. pateikti teismui papildomą, detalesnę informaciją apie vienašališko sutarties nutraukimo momentą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, hipotekos skyriaus teisėja pagrįstai sprendė, kad kreditorius nustatytu laiku trūkumų nepašalino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog, kreditorius, šalindamas trūkumus, nepateikė jokių papildomų duomenų, iš kurių matytųsi, kam 2010-12-13 pranešimas Nr. SR-56640 ir 2010-12-13 pranešimas Nr. SR 56643 apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo įteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), įvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius, prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.), laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to pagrįstai kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotais ir grąžino juos su visais priedais pareiškėjui.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.