Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1270-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
1-1270-716/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00072-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
Ž. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1270-716/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00072-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, teistas 2009-07-09 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. - 4 MGL bauda (520 Lt), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2016 metų sausio 1 d. dieną, apie 02:30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,64 promilių girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą savo tėvui V. T., tuo sukeldamas savo tėvui V. T. fizinį skausmą.

Ž. T. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl pareikštų įtarimų visiškai prisipažįsta. Jis parodė, kad 2015-12-31, apie 23.30 val. atėjo į svečius pas savo tėvus V. T. ir T. T. bei močiutę V. R., gyvenančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie visi šventė Naujuosius metus, sėdėjo prie stalo, valgė, vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis su tėvu susibarė dėl kažkokios smulkmenos (dabar jau neatsimena dėl ko). Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu tėvas puolė jį, sudavė jam vieną smūgį kumščiu kažkur į kūno sritį, po to paėmė medinę liniuotę ir sudavė jam vieną kartą į veidą prie kairės akies, todėl jis, gindamas, sudavė tėvui vieną smūgį kumščiu į veidą. Po to jis, nenorėdamas tęsti konflikto, išėjo į verandą ir jų konfliktas pasibaigė. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padaryto jis labai gailisi, tėvo atsiprašys ir su juo susitaikys. Jis jau apie 2 metus gyvena atskirai nuo tėvu savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažada pas tėvus po šio įvykio neiti, kol nepasibaigs tyrimas (b. l. 62, 63).

Tyrimo metu nukentėjusysis V. T. parodė, kad Ž. T. yra jo sūnus, kuris jau porą metų gyvena atskirai nuo jo ir motinos T. T., tačiau jų santykiai yra geri, sūnus dažnai lankosi pas juos. Konfliktai tarp jų būna kaip ir kiekvienoje šeimoje dėl įvairių buitinių priežasčių, bet nedažnai. Fizinio smurto naudojimo atvejų nebuvo, į policiją kreiptasi nebuvo. Sūnus alkoholį vartoja saikingai. 2015-12-31, apie 23.30 val. pas juos su žmona į svečius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo sūnus Žilvinas švęsti Naujuosius Metus. Jis, žmona T., jų sūnus Ž. ir uošvienė V. R. sėdėjo prie stalo ir šventė, vartojo alkoholį. Po to uošvienė išėjo į savo kambarį, liko jie trise. Jiems taip sėdint prie stalo, tarp jo ir sūnaus dėl kažkokios priežasties kilo barnis. Dėl ko susibarė jis jau neatsimena, gal įtakos turėjo alkoholis. Žodinio konflikto metu sūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais jį ir žmoną, po to jį pastūmė, pradėjo mojuoti prieš jį kumščiais, norėdamas suduoti jam į veidą. Tada jis pasitraukė ir, norėdamas jį apraminti, paėmė medinę liniuotę ir nestipriai sudavė porą kartų sūnui per nugarą. Tada sūnus šoko ant jo ir sudavė jam vieną stiprų smūgį kumščiu į veidą, pataikęs į dešinį skruostą ir užkliudęs lūpą. Nuo sūnaus smūgio jis patyrė stiprų fizinį skausmą, todėl uždengė veidą rankomis ir pasilenkė. Išsigandusi žmona pradėjo šaukti, tada atbėgo uošvienė ir iškvietė policiją. Tada sūnus apsiramino ir daugiau nesimušė. Kai atvažiavo policiją, jis parašė pareiškimą dėl to, kad sūnus prieš jį smurtavo ir sūnų išvežė. Į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė ir nesikreips (b. l. 17, 18).

Iš pareiškimo matyti, kad V. T. pranešė, kad 2016-01-01, apie 2.30 val. jo neblaivus sūnus Ž. T. pradėjo konfliktuoti, konflikto metu trenkė iš kumščio į veidą, grasino, kad užmuš jį ir žmoną, keikėsi, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, puolė su pagaliu, tai kartojasi jau ne pirmą kartą (b. l. 1).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016-01-01 2.46 val. gautas pranešimas, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mušasi sūnėnas (b. l. 8, 9-10).

Iš Policijos tarnybinio pranešimo apie smurto artimoje aplinkoje faktą matyti, kad 2016-01-01 apie 2.30 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus smurtauja. Atvykus į vietą, paaiškėjo, kad policiją kvietė V. R.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-01-01 V. T. neblaivus sūnus Ž. T. smurtavo prieš jį, V. T. buvo susijaudinęs, ant kūno matėsi smurto žymės. V. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais užmušti jį bei žmoną, sūnus iš kumščio trenkė jam į veidą bei puolė su pagaliu, taip pat keikėsi, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (b. l. 11-13).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad atlikus blaivumo testą 2016-01-01 8.01 val. Ž. T. nustatytas 0.64 ‰ girtumas (b. l. 22).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. Ž. T. ir nukentėjusiojo V. T. tarpusavyje atitinkantys parodymai, rašytiniai duomenys patvirtina, kad Ž. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog Ž. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, Ž. T. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 67-68), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo Ž. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 22).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Ž. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis teistas, dirba, baustas administracine tvarka (b. l. 41-44). Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. T. prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam Ž. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas 2016-01-01 nuo 3.00 val. iki 19.55 val. (b. l. 56, 57).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p.

nusprendė:

Ž. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Ž. T. skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti 2016-01-01 sulaikymo laiką kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas