Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., gimęs 1994 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 2011-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. ir byla nutraukta LR BPK 93 str. 1 d., 1, 3 punktų pagrindais ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: atiduotas motinai, kuri rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti 1 metus, elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., tęsti mokslą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. padarė viešos tvarkos pažeidimą ir mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą: 2011 m. lapkričio 06 d., apie 12 val. 30 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo, kilusio konflikto metu, priėjęs prie mažamečio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė jam galvą ir pilvą, sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis E. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad lapkričio 6 d. jis ėjo kartu su draugu D. K.. Prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko nukentėjusįjį, kurį pažįsta, nes jis gyvena netoliese ir matydavo dažnai jį prie (duomenys neskelbtini) namo. Nukentėjęs jam pasakė negražius žodžius, dėl ko jis jam pasakė, kad palauktų kol prieis, nes nori su juo pasikalbėti. Tada berniukas iš karto pradėjo bėgti, o jis jį iš karto pradėjo vytis ir pavijęs prie (duomenys neskelbtini) namo pagrindinio įėjimo, suėmęs viena ranka ties krūtine jam už striukės, kitos rankos delnu jam sudavė per dešinę ausį. Jį paleidęs nuėjo šalin. Nueidamas matė, kad berniukas nuo jo suduoto smūgio į ausį pradėjo verkti bei atsisėdo ant įėjimo (duomenys neskelbtini) namą laiptų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su nukentėjusiuoju susitaikė.

Nukentėjęs mažametis A. D. parodė, kad kaltinamasis jam stipriai sugriebė už krūtinės ir sudavė koja smūgį į dešinę ausį, dėl ko jis patyrė skausmą. Į ligoninę nevažiavo, dabar neskauda, jam atleido ir susitaikė. Tvirtino, kad tokio smūgio su ranka negalėjo suduoti.

Liudytojas D. K. parodė, kad tą dieną jis su kaltinamuoju ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą ir ten buvęs nukentėjęs pasakė necenzūrinius žodžius, tada prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamasis ir suėmė jam už krūtinės bei trenkė ranka į dešinę ausį. Koja tikrai nespyrė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- S. U. pareiškimu policijai apie sūnaus sumušimą, jog pro langą matė, kaip mušė jos sūnų A. D. (b.l. 2).

Bylos duomenimis neginčijamai ir neabejotinai nustatyta, jog E. B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir mušdamas sukėlė skausmą mažamečiui A. D..

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri gali būti pažeidžiama tiesiogiai ar per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

E. B. padaryta veika ikiteisminio tyrimo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1dalį, nes mušdamas mažametį A. D. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Teismas konstatuoja, kad E. B. pamynė dorovės normas pakeldamas ranką prieš mažametį vaiką. Pagal savo mažametystę ir socialinį brandumą jis niekaip negalėjo pasipriešinti prieš E. B. veiksmus. Šie kaltinamojo veiksmai nepateisinami, jis privalėjo susitvardyti, jam reikėjo tik įspėti vaiką žodžiu, kad negalima vartoti necenzūrinių žodžių, bet ne veiksmais.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

Teismas kritiškai vertina mažamečio nukentėjusiojo žodžius, kad „tokio sužalojimo su ranka negalėjo padaryti“, nes dėl savo amžiaus ir brandos galėjo nesuprasti su kuo jam buvo suduotas smūgis, nes praėjus tik 4 dienoms jau sunkiai prisiminė įvykio aplinkybes. Nusikaltimo kvalifikacijai neturi reikšmės su ranka ar koja buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, nes viešoji tvarka buvo sutrikdyta ir mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors kaltinamasis E. B. pagal LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. padarė nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), atsiprašė nukentėjusiojo A. D. ir su juo susitaikė, turtinės žalos nėra padaryta, tačiau anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str., jam yra pateikti įtarimai ir baudžiamoji byla perduota į teismą už padarytą veiką 2010 m. gegužės 13 d. pagal LR BK 180 str. 1 dalį, po to vėl padarė nusikaltimus 2011 m. lapkričio 6 d., todėl nėra pagrindo manyti, kad jis toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B., būdamas nepilnametis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nesudarė idealios sutapties, jo atsakomybės klausimas sprendžiamas vienoje byloje.

Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: neteistas (2011-03-10 atleistas nuo atsakomybės už padarytą veiką 2010-06-27), baustas administracine tvarka, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Pagal LR BK 91 straipsnio nuostatas teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo E. B. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką - prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, į tai, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, jos dydį nustatant mažesnį negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).

Paskyrus bausmę taikytinas jos vykdymo atidėjimas (BK 92 str.).

Taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str.).

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinės ar neturtinės žalos. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas laiko, kad mažametis nukentėjęs A. D. patyrė stresą, jautė baimę, todėl laikytina, kad mažamečiui A. D. buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusiųjų dvasinį - emocinį sukrėtimą, kuris gali įtakoti jo tolimesniam gyvenimui Ši žala, dėl kurios kaltas kaltinamasis E. B., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, jo amžių, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pareikštas civilinis ieškinys, ginant viešąjį interesą, yra pagrįstas.

CK 6.276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad tiek nepilnamečiai tarpusavyje, tiek ir drauge su suaugusiais asmenimis už bendrai padarytą žalą atsako solidariai.

CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė, nes ši straipsnio dalis numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Ši jų pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės ar prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Pagal šios normos nuostatas tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

E. B. žalos A. D. padarymo metu buvo sulaukęs septyniolikos metų (g. 1994-08-13, žala padaryta 2011-11-06). Tuo laikotarpiu jis buvo prižiūrimas byloje pripažintais civiliniais atsakovais D. B. ir G. B., kurie neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299, 301, 303, 305, 306, 307 straipsniais,

teismas nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86, 87 straipsniais, E. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

-elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val.,

-per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Išaiškinti E. B., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Tenkinti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštą civilinį ieškinį, ginant viešąjį interesą ir priteisti 500,00 (penkis šimtus litų) iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) o jam neturint lėšų ar turto iš jo tėvų G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimui A. D..

Pavesti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti priteistos neturtinės žalos panaudojimo tikslingumą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.