Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens N. P. atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-214/2010 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams T. P., I. P., tretiesiems asmenims N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. M., J. K., A. B. dėl savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties pateikė ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir tretysis asmuo N. P.

Atskiruoju skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta nutarties dalis dėl civilinės bylos Nr. 2-244-214/2010 sustabdymo.

Netinkamai, nevisapusiškai ir nepilnai ištirta abiejų bylų medžiaga, neįsigilinta į civilinės bylos Nr. 2-1824-58/2010 aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, neįvertintos bylos sustabdymo pasekmės. 2008 m. lapkričio 13 d., 2010 m. vasario 23 d., 2009 m. lapkričio 25 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-24/2008KR, Nr. SSA-100-100223-00041, Nr. SA-46 pagrindu ieškovas yra pareiškęs reikalavimus dėl tvoros nugriovimo ir supilto paruošiamojo sluoksnio, pabetonavimo, betono trinkelių išardymo valstybinėje žemėje. Statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, kurios ribas siekiama patikslinti civilinėje byloje Nr. 2-1824-58/2010 taip, kad jie taptų pastatytais ne valstybinėje žemėje. Kauno rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-0002-408-2006 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams I. P., T. P., kurioje buvo nustatyta, kad atsakovai T. P. ir I. P. 2003 m. spalio 1 d. įsigijo 10 arų žemės sklypą, atliko detalius žemės sklypo matavimus ir šis sklypas po atliktų matavimų išliko tiksliai tokio ploto, koks buvo įgytas. 2009 m. balandžio 3 d. UAB „Žemės matavimai“ atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų matavimus ir parengė žemės sklypo patikrinimo planą, kuriame aiškiai pavaizduotos žemės sklypo ribos. Praėjus daugiau nei vieneriems metams, statybos valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms surašius savavališkos statybos aktus, pateikus ieškinius dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, I. P. pateikė reikalavimus dėl žemės sklypo ribų sutikslinimo, siekiant numatytą bendro naudojimo kelią paversti savo privačia nuosavybe, o klausimus dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo palikti nespręstus. Paskutinį sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir gyvenamojo namo bei kolonų patikrinimą lauke UAB „Geomatininkas“ atliko 2010 m. balandžio 12 d. Faktiškai tarp I. ir T. P. žemės sklypo VĮ ‚Registrų centras“ įregistruotos ribos ir kitoje bendro naudojimo kelio pusėje, esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ „Registrų centras“ įregistruotos ribos kelio plotis yra 4 metrai. Nustatyta, kad I. ir T. P. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas buvo ir yra 0,1000 ha. Civilinėje byloje Nr. 2-1824-58/2010 patenkinus I. P. reikalavimą dėl sklypo ribų koordinačių sutikslinimo, toks sprendimas sušvelnins savavalinės statybos padarinių šalinimą, nes statiniai stovės privačioje, o nebe valstybinėje žemėje. Sprendimas pažeis trečiųjų asmenų, kurie negalės įgyvendinti savo teisių tinkamai valdyti, naudotis, disponuoti savo žemės sklypais, esančiais šalia, už ginčo objekto, interesus.

Prašo panaikinti nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo, klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1824-58/2010 atmesti.

Civilinės bylos Nr. 2-1824-58/2010 pagrindinis reikalavimas yra žemės sklypo ribų patikslinimas, byloje ginčijama riba, kuri yra neteisėtai užimta ir, pasak I. P., neteisėtai priskirta pravažiavimui į trečiojo asmens N. P. ir kitų suinteresuotų asmenų žemės sklypus. Kadangi sujungtų bylų nagrinėjimo dalykas yra identiškas minėtai bylai (ginčas kilęs dėl kelio), civilinė byla Nr. 2-1824-58/2010 turėtų būti nagrinėjama ne atskirai, o kartu su sujungtomis bylomis. N. P., kaip suinteresuotas asmuo, šiuo metu rengia prašymą Kauno rajono apylinkės teismui, įtraukti jį trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. 2-1824-58/2010. Teismui patenkinus jo prašymą, N. P. teiks prašymą šią bylą sujungti su jau sujungtomis bylomis.

Prašo panaikinti nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. 2-244-214/2010 sustabdymo iki bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1824-58/2010.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Apeliacine tvarka peržiūrimoje pirmosios instancijos teismo nutartyje toks ryšys nenurodytas, neišvardinti civilinėje byloje nr. 2-1848-58/2010 pagal I. P. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl sklypo ribų patikslinimo nustatytini faktai, kurie turės teisinės reikšmės teismo sprendimui, priimtinam civilinėje byloje pagal valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.

Teisėjų kolegija prejudicinio ryšio tarp minimų bylų neįžvelgia.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos nurodo, jog atsakovai šalia savo namų valdos ( kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) užtvėrė valstybinėje žemėje esantį bendro naudojimo kelią ir savavališkai pastatė ten medinę bei tinklo tvorą. Reikalavimą grįsdama savavališką statybą pagrindžiančiais įrodymais, žemės sklypų išsidėstymą įrodančiais kadastro žemėlapio duomenimis, į toje pačioje vietovėje esančių kitų sklypų savininkų, besinaudojančių keliu, pareiškimais apie negalėjimą patekti į savo sklypus dėl užtverto kelio, foto nuotraukomis, Kauno raj. apylinkės teismo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo bylos nr. A22-413-358/2009 medžiaga, prašo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos ( kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); atsakovams sprendimo nevykdant, leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovui.

Be kitų atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, atsikirtimus į ieškinį atsakovai motyvuoja tuo, kad vietinės reikšmės kelią šalia savo namų valdos grindžia patys, darbai nėra baigti, išardoma tvora saugumo sumetimais žymi padarytų darbų ribą, aukščio skirtumą tarp kelio dangos ir žemės grunto, ji nelaikytina statiniu, ją atsakovai patys nugriovė, ginčija bendrojo kelio egzistavimą ( kelias įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas), teigia, kad nėra pagrįstas reikalavimas nugriauti visą tvorą, nes dėl jos dalies turintys kaimyninio sklypo savininko sutikimą ( t. 1 b.l. 36, t. 2 b.l. 6).

2010 m. balandžio 30 d. pareikštu ieškiniu I. P. nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ( kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)), kurį T. P. 2003 m. nupirko iš J. J. ( pastarajam nuosavybės teisės į šį sklypą buvo atkurtos) ir 2004 m. padovanojo I. P., 2003 metais matininkai be teisėto pagrindo išmatavo 4 metrų pločio atkarpą keliui tiesti. Tokiu būdu jos nuosavybės teisės buvo apribotos, nepritaikius kompensavimo mechanizmo. Šią klaidą siūlo ištaisyti, taikant amalgamaciją ( nekilnojamojo daikto pertvarkymo būdą, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu) pagal pateiktą pasiūlymo schemą.

Pastarojo ieškinio patenkinimo atveju valstybinė žemė būtų sujungta su I. P. žemės sklypu, nustatant kelio servitutą ( b.l. 20), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog, minimos bylos neišnagrinėjus, nėra įmanomas išsprendimas civilinės bylos dėl savavališkų statinių pašalinimo.

I. P. ir T. P. nenurodė tokių aplinkybių ir faktų, be kurių konstatavimo byloje dėl sklypo ribų pakeitimo (amalgamacijos taikymo), nebūtų įmanomas civilinės bylos dėl statinių nugriovimo išnagrinėjimas. Abiejų bylų ieškinių dalykai yra skirtingi – byloje nr. 2-244-214/2010 – reikalavimas atkurti padėtį, buvusią iki teisės naudotis valstybine žeme pažeidimo, byloje nr. 2-1824-58/2010 – reikalavimas dėl teisinio santykio ( valstybinės ir privačios žemės ribų) pakeitimo. Neabejotina dėl to, kad bylos sustabdymas I. ir T. P. yra palankesnis procesinis sprendimas į statinius įdėtų sąnaudų išsaugojimo galimybės aspektu, tačiau pageidavimas pakeisti sklypo ribas nėra tas faktas, be kurio pagrįstumo nustatymo nėra įmanomas bylos dėl pažeistos teisės naudotis valstybine žeme išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad abiejų civilinių bylų ieškinių faktiniuose pagrinduose nurodoma viena sutampanti aplinkybė – tai, kad žemės sklypas, kuriame yra atsakovų pastatyti statiniai, šiuo metu turi valstybinės žemės statusą. Tai, kad, ieškovės I. P. manymu, kelias ( įregistruotas ar neįregistruotas) šioje žemėje atsirado neteisėtai, valstybinės žemės statuso savaime nepašalina. Iš trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį ir E. P. atskirojo skundo matyti, jog statinių buvimas valstybinėje žemėje trukdo ja naudotis, patenkant į kitus sklypus, taigi – pažeidžia viešąjį interesą. Vadovaujantis šia aplinkybe ir nenustačius prejudicijos tarp nurodytųjų bylų, konstatuotina, jog apeliacine tvarka peržiūrima nutartis priimta, netinkamai pritaikius privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas. Ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Atsakovų prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus patenkinti.

Panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti atsakovų T. P. ir I. P. prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla 2-1824-58/2010 pagal I. P. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui T. P. dėl žemės sklypo ribų tikslinimo.