Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba individualia veikla (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamą įpareigojimą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinat vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 35 parų arešto bausme, paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, paskirta atitinkama baudžiamojo poveikio priemonė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atitinkami įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

6) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pakeistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. liepos 29 d., apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,62 promilių alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. Važiavo iš kolegų namo. Buvo reidas, sustabdė ir įpūtė į alkotesterį promiles. Gurkšnojo alų, praėjo keletas/ketvertas valandų, jautėsi gerai, skubėjo namo, sustabdė policija ir nustatė jo neblaivumą. Išgėrė 7 skardines alaus, buvo nevalgęs, visą dieną dirbęs. Jautė nuovargį, todėl nejautė kad buvo išgėręs. Mašina motinos. Motina turi „BMW“ džipą. Brolis buvo atvažiavęs, paliko automobilį prižiūrėti. Negali pasakyti, kodėl nusikalto bausmės vykdymo laikotarpiu. Taip įvyko. Nenorėjo blogo, priims pamoką, kokia bus. Žmona nedirba, vaiko priežiūros atostogose. Jis išlaiko šeimą. Motina yra antros grupės invalidė, patėvis yra po trijų insultų. Brolis neturi mašinos, todėl motina duoda jam. Motina važinėja į ligonines, patėvis po insultų sunkiai kalba. Paskutinį kartą buvo susiėmęs 2 metus, jokio alkoholio nebuvo. Buvo susipykęs su buvusia žmona, buvo nemokėjęs, bet viską išsiaiškino, sumokėjo visas skolas. Po tokių pamokų reikia priimti sprendimą, kad alkoholis nėra jo geriausias draugas. Dėl jo yra pagrindinės klaidos. Dauguma ankstesnių veikų buvo susiję su alkoholiu. Su šeimos pagalba laikėsi 2 metus. Ieškosis pagalbos, kad to visiškai nebūtų. Gauna išmokas už vaiką. Sutiktų gydytis nuo alkoholio, mano, kad tai tik į naudą.

Kadangi kaltinamasis A. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Č. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. liepos 29 d., apie 14.00-15.00 val., (duomenys neskelbtini) mikrorajone buvo kartu su savo kolegomis, su kuriais vartojo alkoholį. Jis išgėrė apie 6-7 skardines alaus po 0,5 l talpos. Po to, norėdamas važiuoti į namus, 2023 m. liepos 29 d., apie 22.30 val., jis sėdo į jo mamai N. Č. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22.35 val., jam pavažiavus apie 1 km, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad vyksta vairuotojų blaivumo patikrinimas, todėl jam reikia papūsti į alkotesterį. Jis sutiko, nesipriešino, kadangi jautėsi gerai, nesijautė esantis neblaivus, orientavosi aplinkoje, todėl iš pradžių pūtė į bekontaktį alkotesterį. Kaip jis suprato, bekontaktis alkotesteris parodė, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio, todėl pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą kitu alkotesteriu, į kurį jis pūtė 2 kartus. Pirmąjį kartą jis įpūtė 1,62 promilių, o antrąjį kartą - 1,68 promilių. Su alkotesterio parodymais jis sutinka. Po to pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą, o automobilį atsiėmė į įvykio vietą atvykusi jo žmona O. Č., kadangi mama negalėjo atvykti, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudoja nuolat. Automobiliu naudojasi jo brolis, tačiau kol jis šiuo metu yra užsienyje, automobiliu naudojasi jis. Kai brolis grįš, automobiliu naudosis jis. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis nemanė, kad įpūs į alkotesterį, nes išgėręs sėsdamas už vairo jautėsi pakankamai gerai. Jis prašo jam skirti minimalią bausmę. Jeigu būtų galimybė, jis norėtų ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. P. nurodė, kad 2023 m. liepos 29 d. jo pamaina pradėjo 14.30 val., o turėjo baigtis 2023 m. liepos 30 d. 02.30 val. Jis dirbo viename ekipaže su specialistu S. B.. Šios pamainos metu jie turėjo vykdyti neblaivių vairuotojų kontrolę adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Apie 22.35 val. jis sustabdė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio, jis ištiesė vairuotojui bekontaktį alkoholio matuoklį, į kurį vairuotojas turėjo papūsti. Vairuotojui papūtus į bekontaktį alkoholio matuoklį, jo ekrane užsidegė raudonos spalvos kryžiukas, kas reiškia, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą, tačiau šis prie savęs jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjo. Tada vairuotojo buvo paprašyta eiti iki tarnybinio automobilio, siekiant nustatyti jo tapatybę bei pasitikrinti blaivumą su kontaktiniu alkoholio matuokliu. Vairuotojas su juo bendravo ramiai, su viskuo sutiko ir vykdė visus jo teisėtus reikalavimus. Vairuotojui priėjus prie tarnybinio automobilio, buvo nustatyta, kad vairuotojas - A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 29 d. 22.41 val. A. Č. alkotesteriu nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o 22.57 val. - 1,68 promilių neblaivumas. A. Č. su alkotesterio parodymais sutiko ir paskambino savo žmonai O. Č., kuri atvyko ir paėmė automobilį. A. Č. buvo įteiktas šaukimas atvykti į 5 PK apklausai (b. l. 31-33).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto N. P. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini), priemonių metu buvo sustabdytas ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją nuotoliniu alkoholio matuokliu ARLD-0060 #36913, jis parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio pėdsakų. Patikrinus alkoholio matuokliu pirmu pūtimu 21.41 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, antru pūtimu, 22.57 val., nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. A. Č. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus 5-ąjį PK. Automobilis perduotas O. Č. (b. l. 16).

Alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad 22.41 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o 22.57 val. - 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 65).

2023 m. liepos 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad alkotesteriu 22.41 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o 22.57 val. - 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 64).

VĮ ,,Registra“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. M. (b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 2023 m. liepos mėnesį su PVM – 5 860 Eur (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. liepos 29 d., apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,62 promilių alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio duomenimis, tarnybiniu pranešimu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad išgėrė apie 6-7 0,5 l talpos skardines alaus. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,62 promilių girtumas. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį, A. Č. turėjo suvokti, jog sėda už automobilio vairo dar apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

A. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl A. Č. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 39-47), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 5 metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 48-52), vykdo individualią veiklą (b. l. 53-55). Byloje nėra duomenų, kad A. Č. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu, A. Č. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priešingas teisei, nusikalstamą veiką padarė anksčiau ne kartą būdamas teistas. Iš ankstesnių teistumų bei baustumų administracine tvarka A. Č. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Visa tai rodo, kad A. Č. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Kadangi, A. Č. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta, po Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, pakeisto Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, priėmimo (įsiteisėjimo), todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu (2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo) paskirta ir neatlikta bausmė, bendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Minėta, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, augina du mažamečius vaikus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todėl nors ankstesniu nuosprendžiu ir buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, atidėtinas ir šios galutinės bausmės vykdymas. Dėl nustatytų aplinkybių teismas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) uždrausti išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) uždrausti išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) uždrausti bendrauti su nuteistuoju S. M.; 6) uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 7) gydytis priklausomybės ligą nuo alkoholizmo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. Č. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. Č. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo Vilniaus mieste, važiavo judriomis Vilniaus miesto gatvėmis. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), alkoholio koncentracija A. Č. kraujyje (1,62 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. Č. naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis A. Č. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui - N. M.. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos kaina Lietuvoje 2023 m. liepos mėnesį sudaro 5 860 Eur su PVM. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi šiuo atveju iš kaltinamojo A. Č. išieškoma automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 5 860 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-78, 79-81) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. Č. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu A. Č. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti A. Č. galutinę 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktais, atidėti A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trijų) metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) uždrausti išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) uždrausti išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) uždrausti bendrauti su nuteistuoju S. M.; 6) uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 7) gydytis priklausomybės ligą nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš A. Č. išieškoti valstybės naudai automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 860 eurus.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.