Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M.-Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-1586-736/2013 pagal suinteresuoto asmens L. S. pareiškimą dėl civilinės bylos Nr. 2-560-673/2012 atnaujinimo dalyje dėl sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėja V. M.-Ž. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1–3) prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-08-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-1586-736/2013 dalyje, kuria ji pripažinta solidaria skolininke, nustatant, kad jos atsakomybė už prievoles pagal L. S. ir M. Ž. sudarytas 2003-09-05 ir 2003-10-01 paskolos sutartis yra solidarios M. Ž. ir V. M.-Ž. prievolės ir tuo pačiu solidaria prievole pripažinta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-03 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-215-336/2006) patvirtinta taikos sutartis, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą, suinteresuoto asmens L. S. pareiškimą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą faktiškai perkėlė apeliantei, teigdamas, kad byloje esančių įrodymų kontekste patikimais laikytini tiktai tie, kurie neprieštarauja kitiems objektyviems, teismo nuomone, byloje esantiems įrodymams. Vadinasi, visi kiti byloje pateikti įrodymai, teismo nuomone, yra neobjektyvūs. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantės ir M. Ž. pateikti parodymai, kad nuo 2006 metų gyvena atskirai, kad nuo to laiko neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, kad M. Ž. daugiau kaip prieš šešis metus pradėjo gyventi su kita moterimi ir su ja turi vaiką, yra neobjektyvūs, t. y. neteisingi. Tokia teismo išvada pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, nes neteisėtai apeliantei perkėlė įrodinėjimo naštą, neteisingai įvertino įrodymus. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog apeliantės pateikti įrodymai yra nelogiški, nepagrįsti.

CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. L. S. prašė pripažinti, kad V. M.-Ž. ir M. Ž. būtų pripažinti atsakingais pagal prievoles, kylančias iš pagal L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytos taikos sutarties. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nusprendė: „Nustatyti, kad prievolės pagal L. S. ir M. Ž. sudarytas 2003-09-05 trijų tūkstančių litų bei 2003-10-01 dvidešimt tūkstančių litų paskolos sutartis yra solidarios pareiškėjų M. Ž. ir V. M.-Ž. prievolės“. Šio reikalavimo L. S. pareiškime nebuvo, todėl toks sprendimas negalėjo būti priimtas. Pažeista procesinės teisės norma.

Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-08-19 sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 6–11). Atsiliepime nurodyta, kad apeliantė įvykdė tik dalį tarp šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų (iš jos sąskaitos pervedė 5 000 Lt piniginę sumą), o nustatyti terminai likusiųjų įsipareigojimų įvykdymui buvo pasibaigę, pareiškėjas buvo kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-03 įsiteisėjusios nutarties vykdymo. Išduotas vykdomasis raštas yra pateiktas vykdyti. 2012-04-26 kreditorius, domėdamasis vykdomųjų veiksmų eiga ir raštu kreipęsis į antstolių kontorą, buvo supažindintas su antstolio A. Š. 2012-03-08 patvarkymu dėl apribojimų M. Ž. piniginėms lėšoms panaikinimo. Tik pasidomėjęs tokio patvarkymo motyvais pareiškėjas sužinojo, kad santuoka tarp V. M.-Ž. ir M. Ž. teismo sprendimu yra nutraukta 2012-03-07. Dėl šių aplinkybių kreditorius pavėluotai sužinojo apie atsakovų ketinimus nutraukti santuoką, todėl neturėjo galimybių pareikšti savarankiškus reikalavimus atsakovams dėl klausimų, kylančių iš prievolių įvykdymo pagal 2006-08-03 teismo patvirtintą taikos sutartį, išsprendimo.

Prievolės, kylančios pagal tarp kreditoriaus L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytą taikos sutartį ir joje numatytas taikos sąlygas, privalo būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra solidarios sutuoktinių prievolės, kadangi pagal paskolos sutartis suteikta paskola buvo panaudota santuokoje buvusių atsakovų V. M.-Ž. ir M. Ž. bendriems šeimos interesais. Pagal CK 3.126 straipsnio 1 dalį kreditorius, būdamas vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriumi, turėjo teisę įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, o pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį bei CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą skolininkai V. M.-Ž. ir M. Ž. privalėjo ne tik tinkamai informuoti kreditorių apie bylos iškėlimą ir nusiųsti ieškinio kopiją, bet taip pat privalėjo apie kreditorių informuoti ir teismą, kuris, kreditoriui pareiškus savarankiškus reikalavimus, privalėjo išspręsti prievolių, susijusių su taikos sutarties sąlygų įvykdymu, klausimus.

Teismas, priimdamas 2012-03-07 sprendimą, turėjo ne tik spręsti klausimus dėl turto padalijimo, bet ir dėl prievolių (skolų), įgytų santuokos metu, padalijimo tarp atsakovų arba pripažinti jų solidarią atsakomybę pagal turimas prievoles klausimus. Tai vienareikšmiškai nustato ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad „teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai be savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimų privalo aptarti kitas savo turtines teises ir pareigas“. Nors taikos sutartis patvirtinta tarp kreditoriaus ir pareiškėjo M. Ž., turėtų būti preziumuojama (kol neįrodyta kitaip), kad už prievolės pagal minėtos sutarties sąlygas atsakingas ne tik asmeniškai M. Ž., o solidariai abu pareiškėjai. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo tarp pareiškėjų, pastarieji, teismui pateikdami tiesos neatitinkančius duomenis apie turimus kreditorius, suklaidino teismą, ko pasėkoje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pažeidė kreditoriaus teisėtus interesus ir lūkesčius. Pareiškėjai teismui nenurodė aplinkybės, kad L. S. yra pastarųjų kreditorius; taip pat pareiškėjai patvirtino, kad kreditorių neturi, nors neabejotinai žinojo apie prievoles kreditoriui. Tai akivaizdžiai įrodo faktas, kad tarp kreditoriaus ir M. Ž. buvo pasirašyta taikos sutartis; faktas, kad teismo 2006-02-20 nutartis dėl sprendimo priėmimo už akių, kuris priimtas atsakovams įteikiant procesinius dokumentus viešojo paskelbimo būdu (t. y. būdu, kad su juo galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys - taip pat ir atsakovė V. M.-Ž.); faktas, kad, įvykdant dalį taikos sutarties sąlygų, dalis skolos buvo pervesta iš atsakovės asmeninės sąskaitos; faktas, kad vykdymo veiksmai buvo nukreipti į atsakovų sąskaitas kredito įstaigose ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas. Kreditoriui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie bylą, laiduojama teisė kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas).

Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis išimtinai jos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek apeliantė, tiek ir M. Ž. ne kartą pateikė klaidinančius duomenis; galimai dalį duomenų pateikė ir piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis (t. y. M. Ž. vardu, galimai pastarajam nežinant, teismui pateikti atsakovų 2013-01-02 ir 2013-01-03 atsiliepimai, tačiau nors neva minėtus atsiliepimus atsakovai pateikė savarankiškai, atsiliepimų struktūra identiška, turinys iš esmės identiškas (iki 4 pastraipos 2 sakinio - visiškai sutampantis tiek turiniu, tiek forma ir struktūra); nors nurodytos skirtingos atsiliepimų datos (vienos dienos skirtumu), abiems atsiliepimams būdinga viena klaida - klaidingai nurodyti atsiliepimų surašymo metai (nurodyta 2012-01-02 ir 2012-01-03 data) ir kt.

Apeliaciniame skunde apeliantė vėl nurodo naujas gyvenimo su M. Ž. aplinkybes; teigia, kad M. Ž. su kita moterimi turi 3 metų vaiką, kad ilgą laiką negyvena kartu, iki santuokos nutraukimo (2012 m. vasario–kovo mėn.) daugiau kaip 10 metų gyveno formalioje santuokoje (nors prieš aštuonerius metus „kartu negyvenant“ atsakovams gimė sūnus ir pan.). Šie apeliantės parodymai prieštaringi, nenuoseklūs. Teismui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ir 2012-03-07 priimant sprendimą, pareiškėjai teismui nurodė, kad „bendro ūkio netvarko ir kartu negyvena jau du metus“; „santuokos iširimo priežastis - santuokoje išryškėję charakterių skirtumai“. Apeliantės parodymai kardinaliai priešingi ir prieštaraujantys duomenims, kurie buvo suteikti teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo. Todėl, nevertinant kitų teisingumo aspektu abejotinų apeliantės nurodytų aplinkybių ar parodymų, naujai nurodytos aplinkybės gali būti vertintinos kaip prieštaraujančios objektyviems įrodymams ir teismo nustatytoms aplinkybėms.

Apeliantė bando įtikinti, kad apie taikos sutartį nieko nežinojo, kad paskolos tarp kreditoriaus ir M. Ž. ir jų pagrindu sudaryta taikos sutartis buvo asmeninės M. Ž. skolos. Nors minėtus parodymus ir paneigia byloje teismo nustatytos aplinkybės, kreditoriaus pareiškimai ir kiti įrodymai (dalis skolos pagal taikos sutartį buvo padengtos iš apeliantės sąskaitos; apeliantės pripažinimas nagrinėjant bylą teisme, kad paskolos buvo paimtos šeimos gerovės ir poreikių tenkinimui), apeliantė, net ir sužinojusi apie skolą (tuo momentu būtų galima laikyti ir dieną, kurią į kreditoriaus sąskaitą buvo pervesta dalis skolos pagal taikos sutartį), nesiėmė priemonių išsiaiškinti su sutuoktinio skola susijusių aplinkybių, nors kitas statistinis protingas ir apdairus asmuo, ypač turint omenyje į apeliantės nurodytas aplinkybes, kad faktiškai negyveno su sutuoktiniu, kad tarp sutuoktinių buvo susiklostę įtempti santykiai ir pan., dėl ko egzistavo reali tikimybė nutraukti santuoką, apeliantės vietoje būtų ėmęsis tokių veiksmų. Taip pat žinodama faktą, kad sutuoktinis santuokos metu įsipareigojo įvykdyti iš paskolos sutarties kylančias prievoles, apeliantė bet kuriuo momentu galėjo imtis veiksmų prieštarauti dėl paskolos pripažįstant ją asmenine sutuoktinio prievole. Tam netgi buvo laiko, jeigu turėtume omenyje tą aplinkybę, kad apie skolą ir kreditorių ji sužinojo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu. Tačiau to nebuvo padaryta.

Teismo sprendimas, kuriuo apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis pripažinti solidariai atsakingi pagal prievoles kreditoriui, sudaro galimybes apeliantei vėliau, įvykdžius prievoles kreditoriui, vadovaujantis CK 3.115 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, iš buvusio sutuoktinio vėliau reikalauti atlyginti turėtuosius nuostolius (turi teisę regreso tvarka reikalauti lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį).

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad neva teismas jai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl aplinkybių, susijusių su iš taikos sutarties kylančių prievolių pobūdžio. Teisiniai santykiai tarp kreditoriaus ir pareiškėjų, nors raštiškose sutartyse ir nurodytas vienas M. Ž., susiklostę apeliantės ir M. Ž. santuokos metu, pasiskolinti pinigai panaudoti bendriems šeimos reikalams, gerovei, todėl, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reiškia, kad pagal iš paskolos ir taikos sutarties kylančių prievolių sutuoktiniai atsako solidariai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles kreditoriui, neįtrauktam į civilinės bylos nagrinėjimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) L. S. (t. 1, b. l. 59–65) prašė atnaujinti procesą dėl santuokos tarp pareiškėjų V. M.-Ž. ir M. Ž. nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-560-673/2012; L. S. pripažinti suinteresuotu trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kad V. M.-Ž. ir M. Ž. būtų pripažinti solidariai atsakingais pagal prievoles, kylančias iš pagal L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytos taikos sutarties; pripažinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimu patvirtintą tarp pareiškėjų 2012-02-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių negaliojančia ta dalimi, kuria neišspręstas suinteresuoto asmens, kaip pareiškėjų kreditoriaus, teisėtų interesų užtikrinimo klausimas; pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimą (jį papildant), išsprendžiant su pareiškėjų prievolių (skolinių įsipareigojimų) suinteresuotam asmeniui L. S. įvykdymu susijusius klausimus. Suinteresuotas asmuo L. S. įrodinėjo, kad prievolės, kylančios pagal tarp L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytą taikos sutartį, privalo būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir turi būti pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, kadangi pagal paskolos sutartis suteikta paskola buvo panaudota santuokoje buvusių V. M.-Ž. ir M. Ž. bendriems šeimos interesais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (kreditorius) sudarė paskolos sutartis su vienu iš sutuoktinių – pareiškėju M. Ž., todėl kreditorius, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jos nesudaręs sutuoktinis, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantės ir M. Ž. pateikti parodymai, kad nuo 2006 metų pareiškėjai gyvena atskirai, kad nuo to laiko neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, kad M. Ž. daugiau kaip prieš šešis metus pradėjo gyventi su kita moterimi ir su ja turi vaiką, yra neobjektyvūs, t. y. neteisingi. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą faktiškai perkėlė apeliantei, teigdamas, kad byloje esančių įrodymų kontekste patikimais laikytini tiktai tie, kurie neprieštarauja kitiems objektyviems, teismo nuomone, byloje esantiems įrodymams. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, nes neteisėtai apeliantei perkėlė įrodinėjimo naštą, neteisingai įvertino įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjų prievolė pagal vieno sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis laikytina bendra solidaria sutuoktinių prievole, kadangi paskolos buvo paimtos šeimos interesais. Apeliacinės instancijos nuomone, kreditorius šią aplinkybę įrodė. Jokiais įrodymais nepagrįstas apeliantės teigimas, kad ji nežinojusi apie 2003-09-05 ir 2003-10-01 paskolos sutarčių sudarymą, šios išvados nepaneigia. Be to, apeliantė apeliaciniu skundu ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo tik tai, kad nuo 2006 metų rudens ji su sutuoktiniu pradėjo gyventi atskirai ir nevedė bendro ūkio, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis, kadangi yra vertinamos aplinkybės, susijusios su pagal 2003 metais (kai šalys tebegyveno kartu) suteiktų paskolų panaudojimu šeimos interesais.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, L. S. 2003-09-05 ir 2003-10-01 paskolos sutartimis paskolino M. Ž. atitinkamai 3 000 Lt ir 20 000 Lt (civilinės bylos Nr. 2-215-336/2006, b. l. 6–8). Nustatyta, jog pareiškėjų santuoka įregistruota 2001-07-21, pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., o (duomenys neskelbtini) – sūnus T. (civilinės bylos Nr. 2-560-673/2012 b. l. 7–9). 2003 m. V. M.-Ž. vardu buvo įsteigta individuali V. M.-Ž. įmonė (b. l. 147). Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M.-Ž. nurodė, kad 2003 m. sutuoktinis M. Ž. dirbo jos vardu atidarytoje įmonėje, ji mokėsi, vyras įmonės reikalus tvarkė iki kol išvyko dirbti į Ispaniją (2004 m.) (b. l. 164–165). Pareiškėja vėliau taip pat išvyko į Ispaniją, 2005 m. pagimdė antrą sūnų. Pareiškėjas pripažino, kad paskolą iš L. S. ėmė tikslu įmonės veiklai plėsti. Pareiškėjų paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog pareiškėjų pajamos buvo iš individualios įmonės veiklos, t. y. tuo laikotarpiu M. Ž. buvo vienintelis pajamas gaunantis šeimos narys, kadangi V. M.-Ž. mokėsi, augino vaiką. Pareiškėjo įmonės veiklai paskolos paimtos 2003 m., todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė, jog paskolos buvo paimtos šeimos interesais (plėsti įmonės veiklą ir taip gauti pajamas bei aprūpinti šeimą).

Apeliantė teigia, jog su sutuoktiniu negyvena nuo 2006 m., todėl pasirašant tarp pareiškėjų 2012-02-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo žinoti apie M. Ž. turimas skolas. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-215-336/2006 pagal ieškovo L. S. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo M. Ž., V. M.-Ž. 2006-03-06 byloje teikė rašytinius paaiškinimus apie sutuoktinio ir jos faktinę gyvenamąją vietą 2005–2006 metais, šis paaiškinimas teismui buvo pateiktas atsakovo advokato kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 36, civilinė byla Nr. 2-215-336/2006), todėl spręstina, jog apeliantės argumentai, kad ji nežinojo apie M. Ž. skolas L. S., prieštarauja jos pačios rašytiniam paaiškinimui. Be to, kaip buvo nustatyta, pati pareiškėja 2007 m. per banką atliko 5 000 Lt pervedimą kreditoriui.

Nevisiškai sutiktina su apeliantės argumentu, jog, net ir darant prielaidą, kad L. S. paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos ūkiui, negalima pripažinti apeliantės atsakomybės už sudarytoje taikos sutartyje M. Ž. prisiimtus įsipareigojimus, jeigu ji, sudarant tokią taikos sutartį, nebuvo bylos šalimi.

Kaip matyti iš paskolos sutarčių, jos buvo sudarytos ir pasirašytos pareiškėjo M. Ž.. Sutuoktiniai turi teisę sudaryti sandorį vieno iš sutuoktinių vardu. Tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-215-336/2006 nagrinėjimą, nereiškia, jog kreditorius netenka teisės reikalauti prievolės pripažinti solidaria ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 nurodė: ,,faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).“ ,,Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 nurodė, kad ,,Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime nurodyta, jog kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl prievolės kreditoriui, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant jiems pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 str.). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Pareiškėjai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, nesilaikė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų teismui nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant jiems pareiškimo ar ieškinio kopiją. Kreditoriui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie bylą, laiduojama teisė kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo dėl pažeistų teisių gynimo. Būtent šia teise kreditorius L. S. ir pasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė, turėdama informaciją apie sutuoktinio bylinėjimosi procesą su kreditoriumi, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo išsiaiškinti ir įsitikinti, kad sutuoktinis su kreditoriumi yra atsiskaitęs visiškai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuoto asmens reikalavimas, suformuluotas prašyme atnaujinti procesą (t. 1, b. l. 59–65), dėl L. S. pripažinimo suinteresuotu trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kad V. M.-Ž. ir M. Ž. būtų pripažinti solidariai atsakingais pagal prievoles, kylančias iš L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytos taikos sutarties, vertintinas kaip teismo tvarka išieškotojo pareikštas savarankiškas reikalavimas kitam sutuoktiniui (pareiškėjai V. M.-Ž.) atskiroje byloje po to, kai Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2006 patvirtino tarp L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytą Taikos sutartį. Pagal šią Taikos sutartį atsakovas M. Ž. pripažino faktą, jog jis šios sutarties pasirašymo dieną yra skolingas ieškovui 12 000 Lt skolos, 189,86 Lt žyminio mokesčio, 239,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų viešo paskelbimo būdu bei 225 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 12 654,36 Lt (1 punktas), bei įsipareigojo šią skolą sumokėti ne vėliau kaip iki 2007-09-01 imtinai tokia tvarka ir terminais: 5 000 Lt ne vėliau kaip iki 2006-12-14, 7 654,36 Lt ne vėliau kaip iki 2007-09-01 (2 punktas); ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 11 000 Lt skolos, 2 314,61 Lt palūkanų bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (3 punktas); atsakovas, pažeidęs 7 654,36 Lt sumokėjimo terminą iki 2007-09-01, įsipareigojo už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinį mėnesį, sumokėti 500 Lt dydžio baudą.

Sutiktina su apeliante, jog ji, nedalyvaudama civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2006, negalėjo daryti įtakos taikos sutarties sudarymui, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. Ž. įsipareigojimas mokėti nuo 2007-09-02 500 Lt baudą už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinį mėnesį negali būti besąlygiškai perkeltas V. M.-Ž. (solidariai bendraskolei pagal M. Ž. ir L. S. iki 2006-07-10 sudarytas ir neįvykdytas paskolos sutartis). Toks M. Ž. vienasmeniškai prisiimtų įsipareigojimų besąlyginis perkėlimas jo sutuoktinei, nedalyvavusiai tos bylos nagrinėjime ir kuriai iki proceso atnaujinimo jokie reikalavimai nebuvo reiškiami, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį buvo sumokėti 5 000 Lt, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats L. S. (t. 1, b. l. 99, 162).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, V. M.-Ž. pripažįsta solidaria bendraskole tik dėl pagal paskolos sutartis susidariusio 7 000 Lt įsiskolinimo (12 000 Lt – 5 000 Lt), nurodyto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2006 patvirtintos taikos sutarties 2.2 punkte (išminusavus visas dėl atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas), bei dėl pareigos mokėti 500 Lt baudą už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinį mėnesį nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (sutampančia su teismo sprendimo įsiteisėjimo data), t. y. nuo 2014-02-06.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nes L. S. prašė pripažinti, kad V. M.-Ž. ir M. Ž. būtų pripažinti atsakingais pagal prievoles, kylančias iš pagal L. S. ir M. Ž. 2006-07-10 sudarytos taikos sutarties, tačiau teismas nusprendė: „Nustatyti, kad prievolės pagal L. S. ir M. Ž. sudarytas 2003-09-05 trijų tūkstančių litų bei 2003-10-01 dvidešimt tūkstančių litų paskolos sutartis yra solidarios pareiškėjų M. Ž. ir V. M.-Ž. prievolės“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.), jo rezoliucinės dalies punktą, kuriuo nuspręsta pakeisti (papildyti) dalį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-560-673/2012, išdėstant iš naujo ir pripažįstant apeliantę V. M.-Ž. solidaria bendraskole tik dėl pagal paskolos sutartis susidariusio M. Ž. mokėtino L. S. 7 000 Lt įsiskolinimo, nurodyto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2006 patvirtintos taikos sutarties 2.2 punkte (išminusavus visas dėl atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas), bei dėl Taikos sutarties 4 punkte numatytos pareigos mokėti 500 Lt baudą už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinį mėnesį nuo 2014-02-06, bei atitinkamai papildant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimu patvirtintą tarp pareiškėjų 2012-02-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies punktą, kuriuo nuspręsta pakeisti (papildyti) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-560-673/2012 dalį, išdėstyti taip:

,,Pripažinti V. M.-Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) solidaria bendraskole dėl pagal paskolos sutartis susidariusio M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokėtino L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 000 Lt įsiskolinimo, nurodyto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2006 patvirtintos taikos sutarties 2.2 punkte (išminusavus visas dėl atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas), bei dėl Taikos sutarties 4 punkte numatytos pareigos mokėti 500 Lt baudą už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinį mėnesį nuo 2014-02-06.

Papildyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimu patvirtintą tarp pareiškėjų 2012-02-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodant, kad V. M.-Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) yra solidari bendraskolė dėl pagal paskolos sutartis susidariusio M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokėtino L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 000 Lt įsiskolinimo, nurodyto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2006 patvirtintos taikos sutarties 2.2 punkte (išminusavus visas dėl atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas), bei dėl Taikos sutarties 4 punkte numatytos pareigos mokėti 500 Lt baudą už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinį mėnesį nuo 2014-02-06.“

Kitų sprendimo dalių nekeisti.