Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-317-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-30
Bylos Nr.
2S-317-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02077-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
A. B., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio
Ieškovas
M. N., P. N.
Trečiasis asmuo
Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-317-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02077-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 99.4.; 121.21.; 122.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria nustatytas atsakovui terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų M. N. ir P. N. ieškinį atsakovams A. B. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijai, tretieji asmenys Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė D. M. U., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, I. Z. dėl seniūnijos pažymėjimo, sandorio, teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia bei daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai M. N. ir P. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijai, tretieji asmenys Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė D. M. U., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, I. Z., prašydami: pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. 367; panaikinti V. B. nuosavybės teisės registraciją į ieškovams nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei išreikalauti šiuos pastatus iš V. B. ieškovų naudai; pripažinti negaliojančiu 1996 m. vasario 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno pažymėjimą Nr. 414.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 1996 m. vasario 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. 367 dalyje dėl ūkinių pastatų 2JI/p, 3JI/p, r, 4JI/p, 5GI/p ir r3, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo; panaikino V. B. nuosavybės teisės registraciją į ieškovams nuosavybės teise priklausančius: pastatą - tvartą (2Jl/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę (3Jl/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, 4Jl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, 5G/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., bei juos išreikalavo iš atsakovo A. B.; pripažino negaliojančiu 1996 m. vasario 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno pažymėjimą Nr. 414.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė apeliantui [atsakovui] A. B. terminą iki 2011 m. lapkričio 21 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: primokėti 1179 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti dvi papildomas apeliacinio skundo kopijas. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai buvo turtinio ir neturtinio pobūdžio, tuo tarpu už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kadangi apeliantas yra sumokėjęs 138 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl konstatavo, kad apeliacinis skundas nėra pilnai apmokėtas, todėl šis trūkumas turi būti pašalintas. Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo pateikta tiek apeliacinio skundo kopijų, kiek byloje yra šalių ir trečiųjų asmenų, todėl įpareigojo atsakovą ir šį trūkumą pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami turtiniai ginčai, todėl žyminis mokestis kaip už turtinį ginčą negali būti reikalaujamas. Atsakovo teigimu, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčas būtų laikomas turtiniu, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo visų ūkinių pastatų vertės, kuri neviršija 10.000Lt sumos. Atsakovas nurodė ir tokius argumentus, kad teikiant apeliacinį skundą jis pridėjo 6 apeliacinio skundo kopijas, t.y. visiems proceso dalyviams, todėl, jo teigimu, ir šioje dalyje teismo įvardintas trūkumas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai M. N. ir P. N. nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešingai atsakovo teiginiams ieškovai nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo kilęs ir buvo išspręstas ginčas dėl turto – ūkinių pastatų, o teismo sprendimo turinys ir jo teisiniai padariniai lėmė tai, kad atsakovas neteko nuosavybės teisės į ginčo turtą. Deklaratyvūs atsakovo teiginiai dėl ieškinio kainos [10.000,00 Lt] yra nepagrįsti, o byloje nėra atsakovo nurodytos nekilnojamojo turto registrų pažymos ir (ar) turto vertintojo išvados, kurioje (-ose) atsispindėtų tokie faktiniai duomenys.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnija ir tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria atsakovui [apeliantui] A. B. buvo nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: primokėti trūkstamą 1179 Lt žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą bei pateikti 2 papildomas apeliacinio skundo kopijas. Apeliantas nesutinka su tokia teismo nutartimi, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai įpareigojo jį primokėti žyminį mokestį bei pateikti du papildomus apeliacinio skundo egzempliorius.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis LR CPK 306 str. ir 311 str., kuriuose numatyti reikalavimai apeliaciniam skundui, ir jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka LR CPK 306 str. ir 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti [LR CPK 316 str. 1 d.]. LR CPK 306 str. 3 d. numatyta, kad su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti LR CPK 314 str., ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo panaikinimo pateikė 2011 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3487312, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo 138 Lt žyminį mokestį [b.l. 37].

Sprendžiant dėl mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą aktuali LR CPK 80 str. 4 d., kuri numato, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus LR CPK 80 str.1 d. 1 p. nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Šiuo atveju atsakovas A. B. apeliaciniu skundo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taigi atsakovas ginčijo visą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą, todėl pagal LR CPK 80 str. 4 d. už apeliacinį skundą turi būti mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kokį žyminį mokestį už šioje byloje paduotą ieškinį mokėjo ieškovai P. N. ir M. N.. Kadangi šioje byloje ieškovai mokėjo 1317 Lt žyminį mokestį už ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovų šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį ir apelianto [atsakovo] už apeliacinį skundą sumokėtą žyminio mokesčio dalį [138 Lt], sprendė, kad atsakovui likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 1179 Lt. Taigi nors pagal LR CPK 80 str. 4 d. nuostatas apeliantui [atsakovui] tektų pareiga mokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį, kokį sumokėjo ieškovai P. N. ir M. N. už ieškinį šioje byloje [1317 Lt], tačiau apeliantas teisus, nurodymas, kad nepagrįsta reikalauti iš atsakovo analogiško dydžio žyminio mokesčio mokėjimo nei šioje byloje pagal LR CPK nuostatas apskaičiuotinas ir mokėtinas žyminis mokestis. Iš ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašė: pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. 367; panaikinti V. B. nuosavybės teisės registraciją į ginčijama dovanojimo sutartimi perleistą turtą [ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)] bei išreikalauti šiuos pastatus iš V. B. ieškovų naudai; pripažinti negaliojančiu 1996 m. vasario 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno pažymėjimą Nr. 414. Teismas paaiškina, kad ieškinys, kuriame sujungti keli savarankiški reikalavimai, apmokestinami pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Išvestiniai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimai atskirai neapmokestinami, todėl svarbu nustatyti ar ieškinį sudarantys reikalavimai yra savarankiški ar išvestiniai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniu. Šiuo atveju ieškovų reikštas reikalavimas dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo laikytinas savarankišku turtiniu [pagrindiniu] reikalavimu, už kurį mokamas proporcinis žyminis mokestis nuo dovanojimo sutartimi perleisto turto rinkos vertės [LR CPK 85 str. 1 d. 2 p. ir 9 d.]. Kiti du ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo ir dovanojimo sutartimi perleisto turto išreikalavimo, pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, yra išvestiniai ir neatskiriamai su pagrindiniu reikalavimu susiję reikalavimai, todėl šie ieškovų reikalavimai nelaikytini atskirais savarankiškais reikalavimais ir apmokestinami kaip vienas savarankiškas reikalavimas vienu žyminiu mokesčiu. Ieškinyje buvo nurodytas ir dar vienas reikalavimas – pripažinti negaliojančiu 1996 m. vasario 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno pažymėjimą Nr. 414, kuris taip pat laikytinas savarankišku, tačiau neturtinio pobūdžio reikalavimu, už kurį mokėtinas fiksuotas žyminis mokestis [LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.], kuris indeksuojamas pagal LR CPK 82 str. 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog ieškinys patenkintas pilnai, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą 2011-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 1054 Lt [(30730*3 %) + 132 Lt]. Apeliantui [atsakovui] sumokėjus dalį [138 Lt] žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, likusi už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarytų 916 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas [apeliantas] nėra teisus teigdamas, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami turtiniai reikalavimai, o žyminis mokestis kaip už turtinį ginčą negali būti reikalaujamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ reiškia ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, tuo tarpu neįkainotini turtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008]. Tuo atveju, jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis [Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011]. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei į šioje byloje pareiškus materialinius reikalavimus, akivaizdu, kad šioje byloje pagrindinis reikalavimas dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo yra turtinis reikalavimas, nes susijęs su turtu [perleistais ūkiniais pastatais], o tenkinus šį reikalavimą, ieškovai prašė taikyti restituciją – išreikalauti šį turtą ieškovams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia laikytinas turtiniu reikalavimu, o ieškinio suma bei atitinkamai žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo dovanojimo sutartimi perleisto turto vidutinės rinkos vertės [Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-523/2006].

Netgi laikant, kad šioje byloje buvo reiškiami turtiniai reikalavimai, atsakovo teigimu, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuotinas nuo 10.000 Lt sumos [ūkinių pastatų vertės], tačiau tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Pažymėtina, kad naujai nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje LR CPK 85 str. 1 d. 11 p. numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kita vertus, iki įsigaliojant pastarajai nuostatai LR CPK 85 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. nustatė, kad bylose dėl turto išreikalavimo ar daiktinių teisių į turtą žyminis mokestis paskaičiuojamas pagal turto rinkos vertę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškinio padavimo teismui metu ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu perduoto turto [ūkinių pastatų] bendra vidutinė rinkos vertė sudarė 30730 Lt sumą [1 t., b.l. 56-62], todėl būtent nuo šios sumos ir skaičiuotinas už turtinį reikalavimą [dovanojimo sutarties nuginčijimą] mokėtinas žyminis mokestis, kuris atitinkamai būtų lygus 922 Lt sumai.

Vertinant likusius atskirojo skundo motyvus, kuriais atsakovas nesutinka su teismo nutarties dalimi, įpareigojančia atsakovą pateikti papildomus du apeliacinio skundo egzempliorius, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog jis neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamai pateikto apeliacinio skundo kopijų skaičiaus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas [apeliantas] pateikė tinkamą apeliacinio skundo kopijų skaičių [LR CPK 311 str.], apeliaciniame skunde [jo pabaigoje] taip pat nebuvo nurodyta, kad pateikiamos šio skundo kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis dalyje, kurioje atsakovas [apeliantas] įpareigotinas sumokėti 1179 Lt žyminį mokestį, iš dalies nepagrįsta, todėl keistina, įpareigojant atsakovą sumokėti 916 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o likusi nutarties dalis dėl apeliacinio skundo kopijų pateikimo paliktina nepakeista [LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.]. Kadangi skundžiamai nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti.

Iš dalies patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo [apelianto] A. B. priteistina 352,52 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų M. N. ir P. N. naudai [LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.] ir 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį dalyje, kuria atsakovas A. B. įpareigotas sumokėti 1179 Lt žyminį mokestį, pakeisti ir nustatyti atsakovui A. B. terminą iki 2012 m. vasario 23 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 916 Lt [devynių šimtų šešiolikos litų] žyminį mokestį ir pateikti dvi papildomas apeliacinio skundo kopijas.

Priteisti iš atsakovo [apelianto] A. B. (duomenys neskelbtini) 352,52 Lt [tris šimtus penkiasdešimt du litus ir penkiasdešimt du centus] bylinėjimosi išlaidų ieškovų M. N. (duomenys neskelbtini) ir P. N. (duomenys neskelbtini) naudai ir 10 Lt [dešimt litų] bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėja Asta Radzevičienė