Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-478/2015

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00769-2012-1

2015 m. kovo 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, nuteistojo R. T. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta UAB „F.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiojo P. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiosios K. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiosios D. Ū. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta atžvilgiu įmonės „R. P. SP.Z.O.O.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir R. T. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir R. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai, prabūti R. T. sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą: laikotarpiai nuo 2014-07-23 iki 2014-09-23, nuo 2014-09-23 iki bausmės vykdymo pradžios ir iki to laiko pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas (BK 66 straipsnis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 139 straipsnio 3 dalis).

Civiliniai ieškiniai patenkinti (nukentėjusiosios K. B. atžvilgiu dėl neturtinės žalos – iš dalies; nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu – iš dalies) ir iš nuteistojo R. T. priteista:

UAB „F. ir Ko“ 831 Lt (aštuoni šimtai trisdešimt vienas litas 25 centai, atitikmuo eurais – 240 eurų);

Nukentėjusiajam P. S. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų, atitikmuo eurais – 5792 eurai);

Nukentėjusiajai K. B. 25 620 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų neturtinei žalai atlyginti), iš viso 27 620 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtais dvidešimt litų, atitikmuo eurais – 7999 eurai);

Nukentėjusiajam A. P. 300 Lt (trys šimtai litų, atitikmuo eurais – 86 eurai).

Nukentėjusiajai R. M. 7700 Lt (septyni tūkstančiai septyni šimtai litų, atitikmuo eurais – 2230 eurų);

Nukentėjusiajam Linui Balčiauskui 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų, atitikmuo eurais – 5792 eurai);

Įmonei „R. P. SP.Z.O.O.“ 2554 Lt (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt keturi litai, atitikmuo eurais – 739 eurai) solidariai su nuteistuoju T. P., iš kurio ši pinigų suma ieškovui yra priteista iš T. P. įsiteisėjusius 2013–05–29 nuosprendžiu.

Nukentėjusiajai G. S. 3117,89 Lt (du tūkstančiai litų neturtinės žalos ir vienas tūkstantis vienas šimtas septyniolika litų 89 ct turtinės žalos, atitikmuo eurais – 903 eurai).

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ginant kaltinamąjį, pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. T. priteista 160 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt litų, atitikmuo eurais – 46.34 eurų) valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti vagystes ir padarė vagystes:

1. Laikotarpiu nuo 2012-08-20, 17.20 val. iki 2012-08-21, 7.15 val. pasikėsino pagrobti svetimą turtą – UAB „F. ir ko“ 17 540 Lt vertės automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, Ukmergės g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nesugebėjo užvesti automobilio variklio, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Laikotarpiu nuo 2012-09-06, 19.30 val. iki 2012-09-07, 8.45 val. pagrobė svetimą turtą – P. S. 20 000 litų vertės automobilį „Seat Alteja“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, Europos pr. ties namu Nr. 34, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Laikotarpiu nuo 2012-09-16, 18 val. iki 2012-09-17, 11 val. pagrobė svetimą turtą – K. B. 21 735 Lt litų vertės automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 4 ir jame buvusius nukentėjusiosios daiktus: 700 Lt vertės akinius „Gucci“, 250 litų vertės kvepalus „Calvin Clain“, 200 Lt vertės moteriškus batelius, 500 Lt vertės batelius „Guess“, 200 Lt vertės vyrišką švarką, 400 Lt bendros vertės 2 vnt. lauko teniso rakečių, 135 Lt vertės 30 litrų dyzelinio kuro, kuriuo buvo užpildytas automobilio kuro bakas, ant automobilio sumontuotus 1 500 Lt vertės R17 VW GTI ratlankius, Vyriausiajai rinkimų komisijai priklausantį 32 Lt 26 ct vertės antspaudą ir 229 Lt vertės telefoną „Teltonika“, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Laikotarpiu nuo 2012-09-18, 22.10 val. iki 2012-09-19, 7.30 val. pasikėsino pagrobti svetimą turtą – A. P. 16 000 Lt vertės automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, Baltų pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nesugebėjo užvesti automobilio variklio, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Laikotarpiu nuo 2012–09–18, 21.30 val. iki 2012-09-19, 8.30 val., Gedimino g. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiosios R. M. 20000 litų kainuojantį automobilį „VW Touran“, daniškas valst. Nr. DW22817 ir jame buvusius daiktus – 500 Lt vertės vaikišką automobilinę kėdutę „Maxi Cosy Toby“, 500 Lt vertės vaikišką vežimėlį „ABC Design Rodeo“, 1000 Lt navigaciją „Tom Tom“, 3000 Lt vertės magnetolą „Pionierr“, 1500 Lt vertės fotoaparatą „Olimpus E420“, 200 Lt vertės vaikišką žaislą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. Laikotarpiu nuo 2012-09-19, 19 val. iki 2012-09-20, 8 val. pasikėsino pagrobti svetimą turtą – P. V. 20 000 Lt vertės automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. laidos, stovėjusį Kaune, Gintaro g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nesugebėjo užvesti automobilio variklio, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

7. 2012-11-01, apie 23 val. 30 min. pagrobė svetimą L. B. turtą – 20 000 litų vertės automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kauno r. Garliavoje, Liepų g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

8. Laikotarpiu nuo 2012-11-08, 21.30 val. iki 2012-11-09, 8 val., bendrininkaudamas su padėjėju T. P., pastarajam iš anksto pažadėjus paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – D. Ū. 28 000 litų vertės automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, Grušo g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2012-11-12, apie 16.30 val., bendrininkui T. P. važiuojant R.Kalantos gatve, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilis sugedo, nespėjus užbaigti nusikalstamos veikos, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

9. Laikotarpiu nuo 2012-11-21, 21 val. iki 2012-11-22, 8 val. bendrininkaudamas su padėjėju T. P., pastarajam iš anksto pažadėjus paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – įmonės „R. P. SP.Z O.O.“ 29348.80 Lt vertės automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Kaune, Eitkūnų g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius daiktus: 800 Lt vertės navigaciją „Becker“, pinigus – 2000 zlotų (ekvivalentas litais 1700 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2012–11–22, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrininką T. P., važiuojantį minėtu automobiliu, sulaikė policijos pareigūnai, nespėjus užbaigti nusikalstamos veikos, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

10. Laikotarpiu nuo 2012-11-21, 23.30 val. iki 2012-11-22, 5.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, pritaikydamas automobilio užvedimo raktelį ir jį išbandydamas, po to perduodamas automobilį bendrininkui T. P., prieš tai atvežęs jį į nusikaltimo vietą, pagrobė svetimą turtą – G. S. 32 000 litų vertės automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusį 117.89 Lt vertės pirmosios pagalbos komplektą „Inchcape Motors“, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė nuteistajam turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis prisipažino esąs kaltas bei atskleidė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymai teismo posėdžio metu nebuvo tiriami. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teismas nepagristai netaikė baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatų. Apeliantas nurodo, kad teismai gana plačiai taiko šią normą, taip išsiaiškindami nusikaltimus greičiau ir kokybiškiau, bei nurodo teismų praktiką. Pritaikius BK 64¹ straipsnio normą, bausmė sumažėtų 18 mėn., t. y. 1 metais ir 6 mėnesiais, dėl ko bendra laisvės atėmimo bausmė būtų 3 metai.

Anot skundo, Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neįskaičiavo nuteistojo suėmime išbūto laikotarpio: nuo 2014-07-23 iki 2014-09-23 bei nuo 2014-09-23 iki bausmės vykdymo pradžios, nors BK 66 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.1.7. punkte. BK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Teismas, nusprendęs į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį, kurio metu nuteistasis buvo suimtas, to realiai neįgyvendino. Teismas nuosprendyje privalėjo pažymėti, jog įskaičiavus suėmime praleistą laikotarpį, galutinė bausmė turėjo būti ketveri metai ir trys mėnesiai.

Skunde tvirtinama, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytus nusikaltimus, turi atsižvelgti į tai, kad nuteistasis R. T. turi mažametį vaiką. Paskirta laisvės atėmimo bausmė labai pablogins nuteistojo šeimos materialinę padėtį. Ši aplinkybė yra lemiama, dėl ko nuteistasis yra pasiryžęs pasikeisti iš esmės: tai pirmasis nuteistojo vaikas, todėl nuteistasis nori užtikrinti visišką materialinį išlaikymą ir užauginti jį doru Lietuvos Respublikos piliečiu. Tai, kad nuteistasis siekia išlaikyti mažametį vaiką, yra požymis, jog jis rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu, moraliniu ugdymu, atsako už vaiko auklėjimą bei vystymąsi ir teikia jo poreikiams bei vystymosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą. Nuteistojo asmenybės individualizavimas turi reikšmės tiek bausmės parinkimui, tiek ir bausmės dydžio nustatymui. Nuteistojo vaiko motina yra blogai finansiškai apsirūpinusi, todėl negali užtikrinti mažamečiui vaikui tinkamų būtinų materialinių sąlygų. Nuteistasis nebenori daryti nusikalstamų veikų, nori auginti vaiką, rengiasi vesti savo gyvenimo draugę, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti, kadangi skirdamas bausmę dalinai nulemia ir mažamečio vaiko likimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su bausmės individualizavimu, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. T. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai, civilinių ieškinių klausimai išspręsti tinkamai.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas teigia, kad R. T. turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis), taip pat tai, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis).

Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Priešingai apelianto nuomonei, byloje nėra nė vienos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos. Baudžiamoji byla nagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, t. y. ne pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje priimtas nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas, nors apeliantas tvirtina priešingai, tačiau byloje nebuvo taikomas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis, kurio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, buvo apklausti ne tik kaltinamieji R. T. ir T. P., bet ir nukentėjusieji bei kai kurie liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai. Pagal BPK 290 straipsnio taisykles ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, taip pat garso ar vaizdo įrašai, gauti ikiteisminio tyrimo metu, gali būti teisme tik išvardijami, jei proceso dalyviai nepageidauja jų apžiūrėti, peržiūrėti ar perklausyti, o tai ir buvo padaryta šioje byloje. Toks įrodymų tyrimas nėra laikomas sutrumpintu įrodymų tyrimu, kurio atlikimo tvarką reglamentuoja atitinkamai BPK 273, 291 straipsniai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo pradžios metu dar negaliojo BPK 273 straipsnio redakcija, leidžianti bylą nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiriant nusikalstamas veikas dėl sunkių nusikaltimų, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas, nors R. T. ir pripažino savo kaltę, negalėjo būti atliekamas ir dėl to, kad jis buvo kaltinamas ne tik keturiais apysunkiais nusikaltimais, numatytais BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir penkiais pasikėsinimais padaryti minėtame straipsnyje numatytus nusikaltimus, bet ir sunkiu, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytu, nusikaltimu. Nors priimant nuosprendį šį veika buvo perkvalifikuota į lengvesnį, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai buvo padaryta jau atlikus įrodymų tyrimą bendra tvarka ir juos įvertinimus. Beje, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik tada, kai visos bylos aplinkybės yra aiškios, o šiuo atveju kilo abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pagrįstumo. Tik prokurorui į bylą pateikus papildomus duomenis ir juos ištyrus, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai R. M. padaryta žala nesiekia didelės vertės ir veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį.

BPK 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.

Baudžiamoji byla teisiamajam posėdžiui perduota 2013-02-22, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas 2013-04-29, todėl būtent tuo laiku galiojusi BPK 273 straipsnio redakcija ir buvo pritaikyta. O šio straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2013-07-13) 1 dalis reglamentavo, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas galėjo būti atliekamas tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BPK 273 straipsnio redakcija negalėjo būti taikoma, nes 2014-09-09 buvo toliau tęsiamas dar 2013-04-29 pradėtas teisiamasis posėdis ir užbaigtas pradėtas įrodymų tyrimas, todėl tame pačiame posėdyje negalėjo būti laikomasi skirtingų procesinių taisyklių, nei pradėjus įrodymų tyrimą.

Taigi, pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinta, įrodymų tyrimo tvarka ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenaudojant nė vienos iš BK 64¹ straipsnyje numatytos procesinės formos. Kadangi BK 64¹ straipsnyje yra numatytos dvi būtinosios jo taikymo sąlygos, nesant vienos iš jų (proceso formos), dėl kitos (nuteistojo prisipažinimo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas) BK 64¹ straipsnio taikymo prasme nėra teisinio pagrindo pasisakyti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėję, kad nustačius, jog procesas pirmosios instancijos teisme vyko bendra tvarka, pasisakymas dėl antrosios sąlygos – kaltininko prisipažinimo – yra perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-569/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą nuostatą, vien pirmosios instancijos teismo nustatyta R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis pripažino savo kaltę, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui neturi esminės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs R. T. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. T. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų kiekį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63-64 straipsnio nuostatų.

Apeliaciniame skunde R. T. gynėjas teigia, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, juo rūpinasi ir dėl to turėtų būti sušvelninta jam paskirta bausmė, tačiau vaiko turėjimo faktą pagrindžiančių duomenų teismui nebuvo pateikta. Priešingai, pirmosios instancijos teisme svarstant R. T. kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo klausimą, jis išreiškė abejones dėl savo tėvystės pagrįstumo (b. l. 63-64, t. 7). Kaip paaiškėjo apeliacinio proceso metu, dėl tėvystės fakto vyksta teisminiai ginčai, kurie, teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis, išspręsti tik Kauno apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimu, tačiau šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Be to, šie teisminiai ginčai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad laisvės atėmimo bausmė labai pablogins R. T. šeimos materialinę padėtį, nes kelia pagrįstų abejonių deklaruojamas nuteistojo tėvystės ryšys bei prisidedama materialine, moraline ar auklėjamąja parama. Ginčijama tėvystė paneigia, kad jo ir sūnaus santykiai yra itin artimi, ir jų nutraukimas turės labai skaudžių pasekmių sūnui tiek materialine, tiek moraline prasme, ypač neigiamai paveiks jo tolesnį vystymąsi ir auklėjimą.

Taigi, skunde išdėstyti argumentai, kad skiriant bausmę teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad R. T. turi mažametį vaiką, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta ir į R. T. atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. O įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. T. pripažino savo kaltę, tačiau paminėtina, kad buvo ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tris paskutiniąsias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su T. P.. BK 178 straipsnio 2 dalis, be alternatyvių bausmių, numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pagrindo R. T. skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nėra. R. T. teistas tris kartus, visos nusikalstamos veikos panašaus pobūdžio – dominuoja nusikaltimai nuosavybei, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nesustabdė R. T. nuo nusikalstamo elgesio, jis ir toliau ignoravo įstatymais nustatytas elgesio normas ir padarė eilę naujų nusikaltimų nuosavybei. Taigi, alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės R. T. neturi deramo poveikio, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismas pažymi, kad R. T. tyčinės nusikalstamos veikos (penki pasikėsinimai padaryti apysunkius nusikaltimus ir penki baigti apysunkiai nusikaltimai) padaryti neišnykus teistumui, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o BK 56 straipsnio 1 dalis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nežiūrint to, kad R. T. jau ne kartą teistas ir naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams, dalis veikų padaryta per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik už atskiras BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės, nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bausmės BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrintos taip pat nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, o už visas atskiras veikas paskirta subendrinta bausmė tik šiek tiek viršija BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taigi, vertinti paskirtos bausmės kaip neadekvačios padarytų veikų sunkumui, pobūdžiui ir kiekiui, nuteistojo asmenybei ir kaip aiškiai per griežtos, nėra jokio pagrindo. Tokių pagrindų nenurodė ir apeliantas. Be to, bausmė, paskirta R. T. skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu buvo atidėtas dvejiems metams. Tokia privaloma taisyklė nustatyta BK 64 straipsnio 1 dalyje. Prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis neatliktos 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams ir penkiems mėnesiams. Toks bausmių subendrinimo būdas ir galutinė bausmės trukmė atitinka ir neviršija galimo bausmės dydžio, todėl nepažeistos ir BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės.

Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaičiavo ir R. T. sulaikyme bei suėmime prabūtą laiką, kaip tai numatyta BK 66 straipsnio 1 dalyje – nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad į bausmės laiką įskaičiuojami laikotarpiai, kaltinamojo prabūti jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą: laikotarpiai nuo 2014-07-23 iki 2014-09-23, nuo 2014-09-23 iki bausmės vykdymo pradžios ir iki to laiko pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas. BK 66 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Įstatymas nereikalauja teismo atlikti matematinius skaičiavimus ir atimti šių laikotarpių iš paskirtos bausmės, tiksliai apskaičiuojant likusį neatliktą bausmės laiką, todėl toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos procese apeliantas prašė įskaityti į bausmės laiką ir tą laiką, kurį R. T. prabuvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Norvegijos R. T. buvo sulaikytas ir atlikinėjo bausmę dėl ten padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 26, 159, t. 7), o ne dėl vykdomo ekstradicijos prašymo. O kaip patvirtina apelianto pateiktas Halden kalėjimo vadovybės sprendimas dėl R. T. lygtinio paleidimo, jis buvo paleistas lygtinai neatlikus iki galo bausmės pagal Heggen ir Froland apylinkės teismo 2014-06-11 nuosprendį ir lygtinis paleidimas taikytas nuo 2014-07-22. Sprendime nurodyta, kad iš Norvegijos jis bus išgabentas 2014-07-22. Kauno apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieškos skyrius į bylą pateikė pranešimą, kad R. T. konvojuotas iš Norvegijos į Kauno apskr. VPK areštinę 2014-07-23 (b. l. 85, t. 7). Asmens faktinio sulaikymo akte pažymėta, kad R. T. sulaikytas 2014-07-22 23.55 val. (b. l. 86, t. 7). Taigi, R. T. Lietuvai perduotas tiksliai sprendime dėl lygtinio paleidimo nurodytu taikymo laiku ir jokio papildomo laiko dėl ekstradicijos vykdymo nebuvo sulaikytas, o sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-07-23 iki 2014-09-23 jau yra įskaitytas į bausmės laiką, todėl dar kartą to paties termino įskaityti nėra pagrindo.

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam R. T. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, bausmės subendrintos taip pat laikantis BK 63, 64 straipsniuose išdėstytų taisyklių, pareikštų civilinių ieškinių priteisimo klausimas išspręstas teisingai, dėl jų atskiras ginčas nekilo, todėl nuosprendžio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą atmesti.