Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2014-01-31 · Byla Nr. A2.6.-2-137/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
A2.6.-2-137/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01498-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Leipuvienė
Pažeidėjas
A.
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A 2.6.-2-137/2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01498-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

sekretoriaujant L. Davenienei,

dalyvaujant A. M.

atstovui adv. J. Jasaičiui,vertėjai G. Tijūnėlienei,

išnagrinėjusi A. (A.) M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, santuokoje, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisto, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., 2013 m. rugsėjo 6 d., 18.45 val., (duomenys neskelbtini), šalia dujinės stoties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,59 prom.) vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

M. padaręs pažeidimą neprisipažino.

Pažeidimo nustatymo metu protokole metu nurodė, kad atvažiavo ir išgėręs 1 litrą alaus, bandė apsisukti su automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, kur jį sulaikė gyventojai (b. l. 1). Apklausiamas teisme, pakeitė parodymus ir paaiškino, kad pažeidimo protokole nurodytu laiku automobilio neblaivus nevairavo. Nurodė, kad buvo atvykęs į lauką, kur yra žmonių daržai. Mašiną pastatė priekiu į ten esantį sandėliuką. Su draugais susiginčijo ar arbūzai darže sunokę. Jo liepimu E. vieną nupjovė, o jis supjaustė. Tuo metu atvažiavo ,, (duomenys neskelbtini) ‘ automobilis, kuriuo atvykę žmonės jį apkaltino, kad pavogė arbūzą ir sakė, kad iškvies policiją. Jiems privažiavus, jis savo automobilio nevairavo, už vairo nesėdėjo, automobilio neapsuko ir jokių manevrų norėdamas išvažiuoti su automobiliu neatlikinėjo. Tie žmonės pastatė savo mašiną už jo automobilio “uodegos“ taip, kad jis negalėtų išvažiuoti. Po to automobiliu atvyko dar vienas vyriškis ir su juo kilo konfliktas. Jie sakė jam, kad kviečia policiją, bet jis negirdėjo, kad kviečia dėl jo girtumo. Kadangi nenorėjo konfliktuoti, išėjo. Ėjo apie 10-15 minučių, apie 1,5 km. iki „kiosko“, nusipirko 4 butelius alaus ir 3 iš karto išgėrė prie kiosko, o ketvirtą – eidamas atgal. Pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį, grįžo į įvykio vietą.

Po to A. M. vėl pakeitė parodymus ir nurodė, kad savo automobilį apsuko ir visus manevrus juo norėdamas išvažiuoti atliko iki išeidamas iš konflikto vietos, matant visiems ,, (duomenys neskelbtini)‘ automobiliu atvykusiems žmonėms. Pareigūnams klausiant ar važiavo girtas, atsakė kad ne, o protokole pats parašė važiavęs girtas ir neneigė apsukęs automobilį, nes taip diktavo kažkuris pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. M. padaręs pažeidimą neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-liudytoja A. P. rašytiniame paaiškinime (b. l. 5) ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-09-06 18.37 jai paskambino sūnus ir pranešė, kad neblaivi kompanija vagia iš jos daržo arbūzus, o vairuotojas girtas. M. Š. ją nuvežė prie daržo, kur aptiko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, stovintį priekiu į sandėliuką. Mašinoje buvo mergina, o šalia buvo vaikinas. Paklaustas ar ėmė arbūzus, jis nieko neneigė. Nuo vaikino sklido stiprus alkoholio kvapas. Girtumą išdavė nerišli kalba, o po to - ir netvirta eisena. Jis prisipažino jos sūnui esąs „šiek tiek išgėręs“ ir prašė leisti jam išvažiuoti automobiliu, bet sūnus atsakė kad neleis, nes pastarasis yra girtas, važiuoti negali ir iškvietė policiją būtent dėl girtumo, o ne dėl arbūzo.Vaikinas ir jai ir sūnui ir žentui, o po to ir policijai pats sakė esąs išgėręs ir prašė paleisti. Tada jis sėdo už vairo, apsuko automobilį ir per kaimynų daržą norėjo išvažiuoti, bet jos sūnus neišleido iki atvyks policija. Nežiūrint to, kad policija jau buvo iškviesta, vaikinas išlipo iš automobilio, jį paliko ir išėjo iš įvykio vietos nelaukdamas policijos. Jis buvo pasišalinęs kokias 20-30 minučių;

-liudytojas S. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 6) ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu, gavo pranešimą, jog gyventojai sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris bando išvažiuoti. Atvykus į įvyko vietą juos pasitiko du vyrai, vienas kurių - A. P. paaiškino, kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas apsisuko išvažiuoti, tačiau jam tai nebuvo leista padaryti, nes pastarasis buvo neblaivus. Automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas grįžo prie automobilio po 20 min. ir patikrinus jo asmens dokumentus buvo nustatyta, kad tai A. M.. Kalbant su juo jautėsi alkoholio kvapas, kalbėjo jis nerišliai. Jis neneigė, kad bandė su automobiliu apsisukti. Patikrinus jo iškvėptą orą, buvo nustatytas 2,59 promilės alkoholio girtumas. A. M. bendravo geranoriškai, pripažino vartojęs alkoholį prieš vairuodamas ir vairavęs neblaivus, o konflikto su gyventojais vietoje norėjo išvažiuoti iš daržo ir jiems matant apsisuko automobilį. Liudytojai patvirtino metę jį vairuojantį-apsukant automobilį ir bandant išvažiuoti. Sakė, kad buvo išėjęs pasivaikščioti, bet kad tuo metu vartojo alkoholį, jis neminėjo. Jis kalbėjo ir lietuviškai ir rusiškai, pats prisipažino, pats rašė paaiškinimą ir bendravo normaliai, todėl nekilo abejonių, kad jo parodymais galima tikėti;

-liudytojas A. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu, gavo pranešimą apie bandantį išvažiuoti neblaivų vairuotoją. Atvykus į įvyko vietą, kur juos pasitiko du vyrai ir dvi moterys. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo užstatytas gyventojų automobiliu. Paties vairuotojo nebuvo. Žmonės paaiškino, kad palikto automobilio vairuotojas norėjo ir bandė išvažiuoti, tačiau jie užstatė jam kelią, nes pastarasis buvo neblaivus. Po kurio laiko vairuotojas atėjo. Pirma jis neigė girtas vairavęs, o vėliau pripažino, kad vairavo išgėręs apie litrą alaus. Kažkas darė vaizdo ar garso įrašą Nors su juo bendravo rusiškai, jis pats surašė pasiaiškinimą lietuvių kalba ir jame patvirtino jog atvažiavo išgėręs alaus ir bandė apsisukti. Gailėjosi taip pasielgęs;

-liudytojas M. Š. rašytiniame paaiškinime (b. l. 4) ir teismo posėdyje nurodė, kad jam paskambino A. P. ir pasakė, jog jo motinos darže yra vagiama. Kadangi draugo mama buvo pas jį svečiuose,-jie kartu nuvažiavo. Vietoje pamatė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriame sėdėjo mergina, o šalia stovėjo vaikinas, kuris prašė leisti jam išvažiuoti. Matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nekoordinuoti judesiai. Todėl visi pasitarė ir nutarė iškviesti policiją. Vaikinas kalbėjo ir rusiškai ir lietuviškai, primygtinai norėjo išvažiuoti ir kelis kartus prašė išleisti, nors pokalbio metu pats minėjo kad atvyko ir yra neblaivus. Jiems tai atrodė pavojinga, gyvenvietėje daug vaikų ir todėl neleido. Tada vaikinas atsisėdo už vairo, ėmė manevruoti ir apsuko automobilį, bet išvažiuoti nesugebėjo dėl jų automobiliu užstatyto kelio. A. P. paskambino į pagalbos telefoną 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams vaikinas išėjo, nors jie jį įspėjo, kad nereikėtų pasišalinti. Grįžo po kokių 20-30 min. policijos pareigūnams jau atvažiavus, ir neatrodė girtesnis nei išeidamas. Pareigūnai nustatė jo neblaivumą. Girdėjo, kaip A. M. drąsiai policijos pareigūnams aiškino ir prisipažino, kad atvažiavo jau girtas ir vairavo neblaivus. Su jais ir su policijos pareigūnais jis kalbėjo lietuviškai;

-liudytojas A. V. teisme paaiškino, kad A. M. jam paskambino ir -paprašė atvykti paimti jo automobilio, o kodėl kvietė neatsimena. Nuvykus pasitiko ir nusivedė prie pareigūnų. Ten nebuvo jokių kitų žmonių ir automobilių, tik jo draugas, jis ir pareigūnai. Gal liudytojai jau buvo išvažiavę. Matė, kad pareigūnai draugui diktavo ką rašyti protokole;

-liudytojas A. P. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 2) ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-09-06 važiavo su žmona ir dukra pro daržą. Pamatė, kaip nepažįstami žmonės neša arbūzus. Sustoję paklausė, kas čia vyksta. Kalbėdamas su A. M. pajuto nuo jo alkoholio kvapą. Iš jo išvaizdos, žvilgsnio, elgesio, stovėsenos ir laikysenos akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Tada paskambino savo mamai ir pranešė, jog vagiami arbūzai. Ji atvažiavo su svainiu. A. M. prašė leisti išvažiuoti, tačiau jis neleido, nes žmogus buvo neblaivus. Vairuotojas pats to neneigė ir sakė „na ir kas, kad esu išgėręs“. Tačiau neišleidus, jis susinervino, sėdo už vairo, apsuko automobilį, norėjo pravažiuoti ir pabėgti automobiliu, tačiau kelias buvo siauras, jis nesugebėjo išvažiuoti ir buvo priverstas sustoti. Tada jis pranešė policijai, kad neblaivus asmuo nori pasišalinti. Nežiūrint to, A. M. išėjo, nors jie perspėto, kad tai gali būti pripažinta jo pasišalinimu iš įvykio vietos. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis iš karto atėjo, iš pradžių prisipažino, kad vairavo neblaivus, po to pradėjo neigti ir sakė, kad gėrė išėjęs. Nežino ar jis dar gėrė išėjęs, bet prieš išeidamas jau buvo girtas ir vairavo. Policijos pareigūnams rašant protokolą atvyko kažkoks vaikinas, kuris išvairavo neblaivaus vairuotojo automobilį;

-liudytoja A. P. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 3) ir teismo posėdyje paaiškino, kad kai su vyru vyko pas gimines, prie jų daržų pastebėjo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“. Šalia buvo A. M., mergina ir dar vienas vaikinas. Vyras išlipo išsiaiškinti, nes ant automobilio pastebėjo perpjautą arbūzą. Grįžęs vyras jai pasakė, kad A. M. neblaivus, nes jautė nuo jo alkoholio tvaiką. Tuo metu atvažiavo vyro motina su svainiu, o neblaivus vyras sėdo už vairo ir apsukęs automobilį prašė jį išleisti. Ji liepė savo vyrui kviesti policiją, o A. M. pasakė, kad pastarasis neišeitų. Šis atsakė, kad duos savo telefono numerį ir kai atvyks policija, kad jam praneštumėme. Ji matė, kad to vyro veidas įraudęs, akys blizga, kalbėjo nerišliai, t. y. atrodė „šiltas“;

-asmens blaivumo testo rezultatas ir patikros sertifikatas bei pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8, 9, 10), patvirtina, kad A. M. 2013-09-06 19.42 val. buvo nustatytas sunkus - 2.59 promilės girtumas, dėl ko jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo;

-2013-09-06 prašyme (b. l. 11) nurodyta, kad A. V. iš policijos pareigūnų atsiėmė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

-liudytojo A. P. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmose dvejose nuotraukose stovi į sandėliuką priekiu, o trečioje – jau ne priekiu, o galu, t. y. jau yra apsuktas (b. l. 38-40).

Vertinant pažeidimo protokolo surašymo pagrįstumą pripažintina, kad A. M. parodymai, jog būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o vartojo alų po to, iki blaivumo nustatymo, nėra nuoseklūs ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei surinktų įrodymų visumai, todėl vertintini kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,5 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau).

Nors A. M. ir jo atstovas teigia, kad faktas, jog A. M. neblaivus vairavo transporto priemonę, turėjo būti nustatytas atitinkamų teisės aktų numatyta tvarka, o ne remiantis liudytojų parodymais, teismas pripažįsta, kad byloje A. M. girtumas neginčytinai nustatytas įrodymų visuma, t. y. ne tik remiantis liudytojų ir policijos pareigūnų parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, bet ir patikrinus jo blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nustatant A. M. blaivumą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 (toliau - ir Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad tikrinimas – tai policijos <···-···>) pareigūnų <···-···> ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą <···-···>, yra neblaivus (girtas). Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, policijos pareigūnams suteikta teisė esant įtarimui, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, tikrinti jo blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 m. rugsėjo 6 d. 19.42 val. Šioje byloje A. M. blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) ir nustatytas sunkus, t.y. 2,59 promilės girtumas. Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) patvirtina, kad šis įrenginys buvo patikrintas 2013 m. gegužės 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buvo tinkamas naudoti iki 2013 m. lapkričio 2 d. Taigi, policijos pareigūnai A. M. blaivumą patikrino specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, jie turėjo tokią teisę, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad pastarojo girtumas buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (ATPK 256 str.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, liudytojų parodymai yra vienas iš būdų, kaip gali būti nustatytas padarytas administracinės teisės pažeidimas ir jį padarę asmenys. Nors A. M. teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais remiantis nustatytas jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, turėjo būti įvertinti kritiškai, nes neva tarp jų įvyko konfliktas dėl arbūzų vagystės, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų tikrumu, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, policijos duomenų apie iškvietimą suvestinė (b.l. 83) ir pareigūnai teisme patvirtino, kad iškvietimas buvo ne dėl vagystės, o tik dėl įtarimo, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Ginčydamas savo kaltę A. M. nurodė, kad pripažįsta patikrinimo metu buvęs neblaivus, tačiau mano, kad neįrodyta aplinkybė, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes alkoholį vartojo ne iki, o po transporto priemonės vairavimo, kai buvo išėjęs po konflikto su liudytojais. Patikrinęs šią A. M. versiją teismas įrodymų visuma, t. y nuosekliais ir nesikeitusiais liudytojų A. P., A. P., M. Š., A. P. rašytiniais pareiškimais pažeidimo metu ir parodymais teisme, kad jie matė kaip A. M. vairavo transporto priemonę būdamas galimai neblaivus ir būtent dėl jo vairavimo galimai neblaiviam iškvietė policiją, bei policijos pareigūnų S. S. bei A. S. parodymais, kurie nustatyta tvarka užfiksavo jo neblaivumą, pripažįsta nesant pagrindo netikėti šiais įrodymais ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nutarimą, o būtent: liudytoja A. P. patvirtino, kad nuo vaikino sklido stiprus alkoholio kvapas, jo girtumą išdavė nerišli kalba, netvirta eisena bei jo paties prisipažinimas jos sūnui kad yra „šiek tiek išgėręs“; liudytojas M. Š. įvykio vietoje matė, kad vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti). Nurodė, kad būtent todėl visi gyventojai pasitarę nutarė iškviesti policiją. Jis taip pat patvirtino matęs, kaip vaikinas atsisėdo už vairo, ėmė manevruoti ir apsuko automobilį, bet išvažiuoti nesugebėjo dėl jų automobiliu užstatyto kelio. Nelaukdamas atvykstant policijos pareigūnų vairuotojas išėjo, o jiems atvykus sugrįžo ir neatrodė girtesnis nei išeidamas. Girdėjo, kaip A. M. drąsiai policijos pareigūnams aiškino ir prisipažino, kad atvažiavo jau girtas ir vairavo neblaivus; liudytojai A. P. ir A. P. nurodė, kad kalbėdami su A. M. pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, o iš jo išvaizdos, žvilgsnio, elgesio, stovėsenos ir laikysenos akivaizdžiai matė, kad jis neblaivus. Patvirtino, kad vairuotojas pats to neneigė ir sakė „na ir kas, kad esu išgėręs“. Tačiau neleidus jam išvažiuoti susinervino, sėdo už vairo, apsuko automobilį, norėjo pravažiuoti ir pabėgti automobiliu, tačiau kelias buvo siauras, jis nesugebėjo išvažiuoti ir buvo priverstas sustoti. Tada jis pranešė policijai, kad neblaivus asmuo nori pasišalinti; liudytojai S. S. ir A. S. nurodė, kad į įvykio vietą atvyko pagal pranešimą apie gyventojų sulaikytą neblaivų vairuotoją, kuris bando išvažiuoti. Atvykus į įvyko vietą juos pasitiko policiją iškvietę ir laukę gyventojai, o neužilgo atėjęs vairuotojas iš pradžių neigė vairavęs girtas, o vėliau pripažino, kad vairavo išgėręs apie litrą alaus. Sakė, kad buvo išėjęs pasivaikščioti, bet kad tuo metu vartojo alkoholį, jis neminėjo. Patikrinus jo neblaivumą pagal iškvėptą orą buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas (b.l. 8). Teismui pateiktos liudytojų darytos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad jiems atvykus automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo galu prieš jų automobilį, o po to A. M. jį apsukus ir norint išvažiuoti stovi priekiu (b.l. 38-40). Iš pradžių teismo posėdyje vairavimą ir automobilio apsukimą matant liudytojams neigęs,-po to pripažino ir pats A. M.. Policijos pareigūnams patikrinus A. M. blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pasitvirtino apie įvykį pranešusių liudytojų įtarimas, kad A. M. yra apsvaigęs nuo alkoholio ir transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas, laiko tarpą, kurį A. M. nebuvo įvykio vietoje, t. y. nuo jo pasišalinimo ir sugrįžimo atvykus policijos pareigūnams, pripažįsta pakankamai trumpu, kad asmuo suspėtų suvartoti tiek alkoholio, kuris sukeltų jam sunkų girtumą, juolab kad A. M. tvirtino išgėręs keturis butelius alus.

Be to, A. M. versijos, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus po to, kai galimai neblaivus vairavo automobilį matant liudytojams, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Aplinkybė, kad jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos apie 20-30 minučių neginčytina. A. M. nurodė, kad tuo metu jis buvo nuėjęs iki „kiosko“, kur nusipirko 4 butelius alaus, išgėrė ir sugrįžo atvykus pareigūnams. Šiai versijai patvirtinti A. M. gynėjas pateikė išrašą iš ginamojo mokėjimo sąskaitos, kuriame yra duomenys, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. iš pastarojo sąskaitos, be kitų lėšų nurašymų tą dieną, tris kartus nurašytos lėšos po 3, 55 Lt gavėjui - A. N. įmonei (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu teismui patikrinus duomenis internete nustatyta, kad A. N. įmonė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Tačiau šis teismui pateiktas sąskaitos išrašas neįrodo nei kada buvo pirkta ir mokėta, t. t. nėra nurodyta pirkimo laiko, nei kokios prekės galimai buvo pirktos, t. y. nenurodyta, kad buvo pirktas alkoholinis gėrimas-alus, kaip tvirtina A. M. (b.l. 17). Todėl šio teismui pateikto banko sąskaitų išrašo teismas neturi pagrindo pripažinti objektyviu A. M. versiją pirkus ir vartojus alkoholinius gėrimus po to , kai gyventojai įtarė jį vairuojant neblaivų, įrodymu. Jokių kitų jo versiją patvirtinančių įrodymų nepateikta. Iš advokato Juliaus Jasaičio teismui pateikto prašymo A. N. įmonei (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-09-23 advokatas kreipėsi į įmonę, prašydamas skubiai teismui duomenis apie 2013-09-06 jų parduotuvėje A. M. įsigytų gėrimų tikslų pirkimo laiką (čekį), tačiau bylos nagrinėjimo eigoje tokių duomenų teismui nei advokatas nei įmonė nepateikė.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas A. M. parodymus vertina kaip neatitinkančius faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Nors liudytojas A. V. dalinai patvirtino A. M. versiją, kad jis alkoholį vartojo po to, kai išėjo susipykęs su kaimynais į parduotuvę, tačiau jis pats to nematė, o persakė, tik paties A. M. jam paaiškintas aplinkybes. Be to, nurodydamas, kad matė, kaip policijos pareigūnai A. M. diktuoja ką reikia rašyti protokole, teisme paaiškino, jog pastarasis pats taisė protokole savo paaiškinimą ir patikslino, kad išgėrė ne du litrus alaus, o du butelius, nors administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai matyti, kad taisyta buvo nurodant kad A. M. išgėrė ne du litrus, o vieną litrą alaus, o žodžio ,,buteliai“ protokole iš vis nėra paminėta. Todėl šio liudytojo parodymus teismas vertina kartu su kitais įrodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai ir atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

Ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus teismas pripažįsta jų visuma neginčytinai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu A. M. vairavo transporto priemonę neblaivus ir tuo padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2013-03-06 pagal paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą visuomenei, į jo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris bylos nagrinėjimo metu nedirba, yra suimtas baudžiamojoje byloje vykstant ikiteisminiam tyrimui, du kartus baustas administracine tvarka, vieną iš jų – už KET pažeidimą, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir esant vienai sunkinančiai aplinkybei, jam skirtina vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. (A.) M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Teisėja Laima LeipuvienėNuorašas tikrasTeisėja Laima Leipuvienė