- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-568-81-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00028-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- O. S. Š.
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-81/2009
2009m. gruodžio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo S. J. gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiajai O. S. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, numatytus:
- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 178 str. 1 d. (E. K. turto pagrobimas)- laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
- LR BK 178 str. 1 d. (O. S. Š. turto pagrobimas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš S. J. priteista 5900 Lt (penki tūkstančiai devyni šimtai litų ) E. K. ir 2270 Lt (du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt litų) O. S. Š. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Pagal LR BK 178 str. 1d. (K. J. turto pagrobimas) S. J. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1d. padarymą nuteistas už tai, kad, 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajai E. K. priklausantį turtą: televizorių ,,Philips“ vertės 2500 Lt, spintą vertės 800 Lt, svetainės baldų komplektą vertės 2000 Lt, užuolaidas vertės 100 Lt, ir kilimą, kurio vertė 500 Lt ir tuo nukentėjusiajai padarė 5900 Lt turtinę žalą.
Be to, S. J. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajai O. S. Š. priklausantį turtą: sofą lovą 350 Lt. vertės, spintą 400 Lt. vertės, du fotelius 500 Lt. vertės, veidrodį 120 Lt. vertės, staliuką 400 Lt. vertės, virtuvės staliuką 100 Lt. vertės, televizorių, kurio vertė 400 Lt ir tuo nukentėjusiajai padarė 2270 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes teismas nepakankamai įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, pažadėjo atlyginti žalą, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl itin sunkios padėties.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: gynėjo, prašiusio skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduoti apeliaciniai skundai, teisėtumą ir pagrįstumą.
Alytaus rajono apylinkės teismas S. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. S. J. ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pareikštuose įtarimuose bei kaltinamajame akte nebuvo nurodyta. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamojo S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinimas teisme nebuvo pakeistas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /LR BPK 255/ str. 1 d. numato nagrinėjimo teisme ribas. Reglamentuojama, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. LR BPK 255 str. 2 d. nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo galimybė bei taisyklės. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos užtikrinti vieną esminių kaltinamojo teisių – teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. LR BPK 256 str. numato galimybę peržengti BPK 255 str. numatytas ribas ir tvarką t.y. reglamentuojama kaltinimo pakeitimo procedūra. LR BPK 256 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma ir tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia griežtesnės bausmės skyrimą, atitinkamai tokios faktinės aplinkybės taip pat pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalgos „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“ 12 punkte yra nurodyta, kad pareikštuose įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia.
Atsižvelgiant į tai, kad nei pareikštuose įtarimuose, nei kaltinamajame akte atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta, prašymo pakeisti kaltinimą nepateikta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo yra naikintina, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas- LR BPK 328str.1p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo sušvelninti paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta S. J. atsakomybę sunkinant aplinkybė, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę S. J. atsižvelgė į tai, kad jis LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka yra nusikaltimų recidyvas, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pakartotinai vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Pažymėtina, kad S. J. yra teistas kelis kartus, už turtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Tai rodo, kad jis savo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir yra linkęs nusikalsti.
LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę S. J..
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, padarė du nesunkius nusikaltimus, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teistas tris kartus, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.
Atmetamas apelianto skundo teiginys, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, pažadėjo atlyginti žalą, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas padarė, nes buvo susidariusi itin sunki padėtis. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę S. J. pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe kad jis kaltę pripažino bei į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį t.y,. kad jis nedirba.
Už nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 1 d. padarymą, teismas nuteistajam skyrė 1 (vienerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu šio straipsnio sankcijoje nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas iki 3 (trejų) metų. Šio bausmės yra mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežtos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 54 str. 3 d. ir 62 str. reglamentuojama kada galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Teisinio pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į teistumų skaičių, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, galutinė subendrinta bausmė nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra aiškiai per griežtos, yra būtinos ir reikalingos, kad būtų realizuoti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. J. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.
nusprendžia:
-pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria pripažinta S. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui;
-kitos nuosprendžio dalies nekeisti;
-nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.