Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-223-503/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
1-223-503/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-223-503/09Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2; 1.2.14.3.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant H. Ragėnaitei,dalyvaujant prokurorei E. Bagdonui,kaltinamajam G. L. ,jo gynėjai adv. I. Karšul,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) septynių klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – prašymas išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-02-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 3 mėn., teistumui neišnykus, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. L. pasikėsino įvykdyti plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2009-01-24 apie 16.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paskambino į butą Nr. 49, po ko, buto savininkei Nijolei E. L. atrakinus ir pradarius įėjimo į butą duris, panaudojo fizinę jėgą, t.y. stumdamas atidarė duris, tokiu būdu įsibrovė į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko, uždaręs ir užrakinęs buto duris iš vidinės pusės, nukentėjusiosios N. E. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. ranka pastūmė ją į krūtinę, dėl ko pastaroji aukštielninka nugriuvo ant grindų taip susitrenkdama koją bei nugarą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, ir grasindamas nukentėjusiajai N. E. L. daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, pareikalavo atiduoti turimus pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji N. E. L. iš savo buto išbėgo į laiptinę neįvykdžiusi jo reikalavimo, po ko jis iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu jis pasikėsino apiplėšti N. E. L. įsibrovęs į patalpą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Kaltinamasis G. L. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotų parodymų, patvirtino, kad 2009 m. sausio 24 d. sugalvojo apiplėšti savo mamos buvusią kaimyne Nijolę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jo mama anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Kaimynę Nijolę jis pažinojo, pasirinko ją apiplėšti, nes žinojo, kad ši turi santaupų. Žinojo, kad Nijolė gyvena viena, nes jai anksčiau padėdavo namuose – išnešdavo šiukšles, priduodavo makulatūrą. Nijolės butas yra antrajame namo aukšte. 2009-01-24 jis priėjo prie jos buto durų ir paskambino į durų mygtuką. Nijolė duris atidarė nieko neklaususi, po ko jis kaire ranka atsidarė plačiau duris, o dešine ranka stumtelėjo Nijolę į butą, kad tokiu būdu jis galėtų įeiti ir paskui save užsidaryti duris. Kur pastūmė Nijolę, nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs, kad ji nematytų jo veido. Įeidamas į butą turėjo ir dešinėje rankoje laikė žaislinį pistoletą, kurį buvo pasiėmęs iš savo buto. Tai buvo sesers vaiko juodos spalvos, plastmasinis, apie 20 cm ilgio pistoletas. Šiuo žaisliniu pistoletu norėjo išgąsdinti Nijolę. Įėjęs į butą, jis užrakino duris, o Nijolė tuo metu nuėjusi į kambarį. Nusekęs paskui, liepė jai sėsti. Visą tą laiką pistoletą laikė dešinėje rankoje. Matė, kad Nijolė buvo išsigandusi. Jis jai pasakė, kad jam reikia pinigų, kad „jei gaus pinigų – nieko jai nedarys, paliks ramybėje“. Nijolės nestumdė ir nemušė. Patvirtino, kad ant galvos buvo užsidėjęs kepurę, o ant rankų – pirštines. Kaire ranka jis dengėsi savo veidą, tačiau Nijolė po kurio laiko jį atpažinusi, nes kreipėsi į jį vardu. Paneigęs, kad tai jis, visą laiką dengėsi savo veidą ranka. Nijolė bandė jį sugėdinti, klausdama „katu, Gėjau, ką darai?“. Parodė, kad iki 1998 metų jo vardas buvo Gėjus, po ko jis šį vardą pasikeitė į „Giedrius“. Nijolės reikalavo duoti 60 litų, tačiau ši jam atsakiusi, kad tokios sumos pinigų ji neturinti, kad turi tik 20 litų. Jis jai tada pasakė, kad duotų nors 20 litų. Nijolė atsistojusi nuėjo į koridorių paimti pinigų, o jis sekė paskui ją. Priėjusi prie durų Nijolė greitai jas atsirakino ir išbėgo iš buto, bei nubėgo pas kaimynus. Jis nespėjo jos sulaikyti bute. Nijolei išbėgus iš buto, jis išsigando, kad ateis kaimynai ir jį pagaus, todėl ir jis išbėgo iš Nijolės buto. Išbėgęs iš namo nubėgo prie šiukšlių konteinerių, kur į konteinerį išmetė su savimi turėtą žaislinį pistoletą. Dėl šios savo padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, pasižada naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Suprato, kad padarė nusikaltimą. Pinigų jam reikėjo maistui, nes niekur nedirba, tris dienas buvo nieko nevalgęs. Patvirtino, kad dėl psichikos sutrikimų jis nesigydė ir nesigydo, narkotikų nevartoja. Suprato, kad buvusi kaimynė Nijolė jį atpažino pagal jo eiseną ir laikyseną, nes jis serga „šarko mari“ liga, tai reiškia, kad jam nyksta raumenys, dėl ko jis sunkiai juda. Be to, parodė, kad jam įėjus į butą, jis stumtelėjo Nijolę, bet į kurią kūno vietą, neatsimena. Matė, kad moteris nugriuvo prieškambaryje, bet kaip ji nugriuvo, nematė, nes buvo nusisukęs. Pasirinko apiplėšti Nijolę, nes žinojo, kad moteris gyvena viena ir dėl to, kad ją šiek tiek pažinojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji Nijolė E. L. nekeisdama ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teisme parodė, kad 2009-01-24 apie 16.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai suskambo buto durų skambutis. Ji pažiūrėjusi pro durų skylutę, matė už durų stovintį vyrą. Pagalvojusi, kad tai atėjo kaimynas, kuris kartais atneša katinui maisto, ji šiek tiek atvėrė duris. Pravėrusi duris pamatė vyrą, kuris laikė į ją nukreipęs pistoletą. Vyras ją stipriai pastūmė į krūtinę, po ko ji nugriuvo ir atsitrenkė į sieną, dėl to pajuto stiprų fizinį skausmą. Vyras, jai nugriuvus, uždarė paskui save buto duris ir jas užrakino. Tada ji atsistojo nuo žemės, o vyriškis liepė jai sėstis kambaryje ant sofos. Vyras rėkė ant jos, reikalavo duoti nors 60 litų ir visą tą laiką laikė, ištiesta ranka, atstatęs į ją ginklą. Koks tai buvo pistoletas, ar tikras, ar ne, ji nežino. Vyriškis reikalavo duoti pinigų, o jei ne tai sakė, kad ją muš. Ji sakė, kad pinigų neturi. Tuomet sėdėdama kambaryje ant sofos, ji atpažino ją apiplėšti norintį vaikiną, t.y. buvusios jos kaimynės J. L. sūnų – G. L. . Nors Gėjus dengėsi veidą ranka ir buvo užsitraukęs ant veido kepurę, ji jį atpažino pagal pastarojo judesius. Jos manymu Gėjus turėtų gyventi pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini). G. L. ji atpažino iš balso, gestikuliacijos, kalbos manierų, bei kojų, nes pas G. L. , kaip pas ją įsibrovusį jaunuolį, linko koja. Ji žinojo, kad Gėjus serga kažkokia liga, dėl kurios sunkiai juda, be to, Gėjų ji anksčiau buvo mačiusi ir su juo bendravusi, todėl ir atpažino. Parodė, kad tuomet kai sėdėjo ant sofos, ji bandė Gėjų sugėdinti, kreipdamasi į jį vardu, ir sakydama - „iš kur pas mane, Gėjau, pinigai?“, tačiau vyriškis neigė, kad jo vardas Gėjus, teigė, kad jis tai ne jis. Nutaikiusi progą pasakė, „kad pinigai ne čia“, po ko nieko nesakiusi atsistojo nuo sofos ir nuėjo į prieškambarį. Gėjui nespėjus jos sužiūrėti, ji greitai atrakino buto duris ir išbėgo iš buto pas kaimynę į 50-ąjį butą, kurio durys buvo atrakintos. Girdėjo, kaip iš karto po to užsitrenkė jos buto durys, bei girdėjo laiptais bėgančio žmogaus žingsnius. Dėl jai padaryto sužalojimo, ji į medikus nesikreipė, į TMI ekspertus taip pat nesikreipė. Visas įvykis vyko apie 5 minutes. Ji dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, nes labai išsigando ir patyrė fizinį skausmą, skauda krūtinę, į kurią stūmė, ir vietas, kur susitrenkė griūdama – koją bei nugarą. Turtinė žala dėl šio įvykio jai nepadaryta. Dėl jai padarytos neturtinės žalos reiškia 4000 Lt civilinį ieškinį. Kai ji nubėgo pas kaimynę Aldoną matė, kad Gėjus išbėgo iš jos buto ir nubėgo laiptais žemyn. Apie įvykį ji viską papasakojo kaimynei Aldonai. Po įvykio, 2009-01-27 G. L. jos atsiprašė.

Atlikus įtariamojo G. L. parodymų patikrinimą vietoje, įtariamasis parodė, namą Nr. 21, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kaip tą, kurio butą Nr. 49 jis pasikėsino apiplėšti pažįstamą moterį, vardu Nijolė. Įtariamasis G. L. parodė laiptinę, kurioje yra butas Nr. 49, bei šiame bute vietą, kur prieškambaryje nugriuvo buto šeimininkė, po to kai jis ją pastūmė norėdamas įsibrauti į jos butą. Taip pat bute parodė vietą, kur jis stovėdamas laikė į nukentėjusiąją nukreipęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, t.y. žaislinį pistoletą, kai reikalavo pinigų, bei vietą, kur tuo metu buvo buto šeimininkė Nijolė. Taip pat įtariamasis G. L. parodė laukę esantį šiukšlių konteinerį, į kurį jis išmetė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, t.y. žaislinį pistoletą (b.l. 36-43).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji Nijolė E. L. parodė, (duomenys neskelbtini), buto Nr. 49 duris (be numerio), kaip tas, kurias jai atidarius į minėtą butą įsibrovė asmuo, kuris bandė ją apiplėšti. Po to nukentėjusioji parodė vietą prieškambaryje, kur ir kaip ji nugriuvo, kai įtariamasis ją pastūmė. Po to ji parodė kambaryje esančią sofą kur ji sėdėjo, kai įtariamasis jai grasino, bei parodė vietą, kur stovėjo ginklą į ją atstatęs įtariamasis. Po to nukentėjusioji parodė kaimynės buto Nr. 50 duris, kur ji nubėgo išbėgusi iš savo buto (b. l. 14-20).

2009-01-24 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įėjimo durys yra seifinės, laužimo žymių ant durų nėra. Durys iš vidaus pusės rakinamos dviem sukamais užraktais. Bendra tvarka bute nepažeista (b. l. 6-7).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji Nijolė E. L. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį G. L. . Jos parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo G. L. kaltės įrodymu.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. L. , nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia plėšė, įsibrovęs į patalpą, tačiau dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė, kadangi nukentėjusioji N. E. L. iš savo buto išbėgo į laiptinę neįvykdžiusi jo reikalavimo. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo G. L. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. L. padarė tyčinį, sunkų, nebaigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. Kaltinamasis G. L. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl ankstesnio nuteisimo tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, o priešingai linkęs nusikalsti. Tačiau jis iš karto, jį sulaikius policijos pareigūnams, prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam G. L. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui.

Skiriant bausmę teismas neturi galimybės G. L. taikyti nuostatas, numatytas LR BK 62 str. 1 d. ir 2 d. (Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas), 75 str. 1 d. (Bausmės vykdymo atidėjimas).

Nukentėjusioji Nijolė E. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad N. E. L. dėl G. L. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, didelį stresą, dvasinius išgyvenimus. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, - tai kad byloje nenustatytas N. E. L. sveikatos sutrikdymo mastas, kad šią žalą G. L. padarė tiesiogine tyčia, jog G. L. nedirba, serga nepagydoma liga, byloje nėra duomenų, kad jis gauna dideles pajamas, turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas iš dalies – priteistina iš G. L. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo N.E. L. naudai (LR CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301-305, 307, 308 str. str., teismas,-

nusprendė:

pripažinti G. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą, įsibrovus į patalpą, ir paskirti laisvės atėmimą dviems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. L. 2000 Lt (du tūkstančius litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo Nijolės E. L. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

G. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o G. L. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis