Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-12-20 · Byla Nr. TS-53-416/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
TS-53-416/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
G. J.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 20 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-846 ir susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo G. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. lapkričio 16 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu, mano, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, yra iš esmės diskriminacinis, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, prieštaraujantis Europos Tarybos ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijoje Rec (2003) 22 įtvirtintiems 18-20 principams ir turėtų būti panaikintas. Nuteistojo nuomone, Komisija, nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis pažymi, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Skunde taip pat pacituotos Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė mano, kad atlikta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad G. J. teistas 2014-02-21 Kauno apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1,4 dalis 9 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2015-09-02 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis subendrinta 2013-06-14 nuosprendžiu paskirta bausmė su 2014-02-21 nuosprendžiu paskirta ir 2015-07-02 nuosprendžiu pakeista bausme ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Užskaityti 4 metai 2 mėnesiai 28 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 5 mėnesiai ir 11 dienų.

2017 m. lapkričio 16 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-846 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 6 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 6 kartus (nuobaudos negalioja), 6 kartus skatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nuteistojo elgesyje stebima korekcija, tačiau šių aplinkybių neužtenka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlikusi vidutinė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo teistas 4 kartus, vyrauja turtiniai nusikaltimai, nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įstatymas „Dėl amnestijos akto“, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už dviejų tyčinių baigtų sunkių nusikaltimų padarymą. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Be to, nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (6 kartus baustas už grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad G. J. 6 kartus už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas, paskutinė skirta nuobauda 2017-09-04 panaikinta, paskatinant. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Pabrėžtina, kad ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Pabrėžtina, kad Europos Tarybos ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec (2003) 22 yra tik rekomendacinio pobūdžio tarptautinis dokumentas, kuriame įtvirtinti bendrieji principai, kurių tikslas apibrėžti ir suvienodinti lygtinio paleidimo taikymo principus valstybėse narėse. Nuteistasis prašo vadovautis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu, pabrėždamas, kad Komisija nesivadovavo suformuotais precedentais ir cituoja sau palankias Kauno apygardos teismo nutarčių ištraukas. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis.

Pažymėtina, kad nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė- nuteistasis 2015-04-27 dienai faktiškai atlikęs 2/3 bausmės. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta ir nekintančia vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo G. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 16 d., nutarimo Nr.81/04-846 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika