Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-283-144/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
1-283-144/2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00033-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Nukentėjusysis
K. F.
Kaltinamasis
J. K.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-283-144/2014Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00033-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNuosprendisLietuvos Respublikos Vardu2014 m. sausio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė,sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nukentėjusiajai K. F.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbantis Norvegijos įmonėje „P. M. AS“ suvirintoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį:

2014 m. sausio 5 d. apie 02.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu televizoriaus nuotolinio valdymo pultu trenkė sugyventinei K. F. į kaktą virš dešiniojo antakio ir vieną kartą į viršugalvį, po ko nukentėjusiajai nuėjus į vonią valytis iš žaizdos tekančio kraujo, įėjo į vonią ir ne mažiau penkis kartus smogė kumščiu K. F. į pilvą, o jai susirietus iš skausmo, ne mažiau penkis kartus kumščiu smogė į nugarą, po ko įstūmė į vonią, ko pasekoje K. F. krito į vonią susitrenkdama kairės rankos alkūnę, kairės pusės šlaunį. Tokiais savo veiksmais J. K. padarė K. F. galvos sumušimą su muštine žaizda viršugalvio dešinėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas nugaros kairėje, kairio sėdmens srityje, kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešiniojo žasto, dešinės alkūnės, dešiniojo dilbio, dešiniojo riešo srityse, kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, t.y nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. sausio 5 d. 2 val. nakties jo sugyventinė K. F. grįžo namo girta. Jis pats buvo išgėręs du butelius alaus. Jie pradėjo aiškintis, kur ji būna naktimis. Išgėrusi grįžo galimai iš darbo. K. F. pradėjo kelti balsą. Tada jis K. F. išstūmė už pakarpos iš buto ir uždarė duris. Grįžusi iš koridoriaus Kristina valėsi kraują nuo veido. Iš kur kraujas kaktoje – jis nežino. Paėmęs ją už rankos, nuvedė praustis į vonią. Į vonią įkėlė su rūbais. Po viso įvykio ji išėjo su savo dukra iš mano namų. Muzikos garsios, kaip teigia K. F., nebuvo. Tą vakarą jis buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Kristina parėjo vėlai vakare ganėtinai girta. Išstūmė ją iš buto paėmęs už alkūnės, jinai parklupo ant kelių. Kaip kraujas atsirado ant veido, jis nematė. Kraują pamatė, kai jinai vėl įėjo iš koridoriaus į butą. Kaip nukako pas tėvus, nematė. Siūlė ją parvežti pas tėvus. Po to įvykio jis su nukentėjusiąja kalbėjosi apie jų santykius. Tai buvo pirmas kartas, kai apstumdė nukentėjusiąją.

Turtinę žalą pripažįsta iš dalies. Neturtinės žalos 5000 Lt iš viso nepripažįsta, nes ją pasodino ant vonios krašto paėmęs už parankės. Kraujosruvos, sodinant ant vonios krašto, negalėjo atsirasti.

Pirmasis fizinius veiksmus pradėjo jis ir gavo pats atgal ranka į veidą. Buvo prakirsta lūpa. Suduodamas neturėjo tikslo sužaloti, tik nuraminti. Sudavė ranka ne į kaktą.

Nukentėjusioji K. F. parodė, kad konfliktas tarp J. K. ir jos įvyko 2014 m. sausio 5 d. apie pirmą valandą nakties bute Naujakiemio g. 6. Jie abu žiūrėjo kartu televizorių. J. K. paleido labai garsiai muziką. Bandė tylėti, kad nesukeltų konflikto. Po valandos paprašė patildyti muziką, po ko J. K. jai sudavė su televizoriaus pulteliu. Smūgis buvo netikėtas, ji smogė jam atgal. J. K. dar kelis kartus smūgiavo. Ji išbėgo užsidėti ledukų. Įbėgus į vonią su ledukais pamatė, kad bėga kraujas. J. K., pamatęs ją kruviną, paklausė, ar jis tai padarė. Jie apsižodžiavo. Po jos žodžių: „koks tu vyras?“, sekė dar keli smūgiai. Ji norėjo išeiti. Kaltinamasis ją įstūmė į vonią ir pylė ant jos vandenį. Išeinant jai su dukra iš namų, kaltinamasis liepė palikti visas jo dovanas. Ji išsikvietė taksi apačioje ir nuvažiavo pas tėvus. Tai buvo pirmas kartas ir ji buvo šoke. Tą vakarą ji niekur nebuvo išėjusi, buvo kartu su kaltinamuoju namuose. Buvo abu šiek tiek išgėrę. Vyras buvo išgėręs apie 4-5 bokalus alaus, ji - apie dvi taures vyno. Po to įvykio kartu nebegyvena. Kaltinamasis kėlė ranką prieš ją jau nebe pirmą kartą. Įvykio pasekmės – mėlynės, pasirodė tik kitą dieną, ji tada kreipėsi į ligoninę, nes buvo prakirsta kakta ir visur skaudėjo. Jai buvo suteikta medicininė pagalba ir ji buvau paleista. Medikamentų nebuvo išrašyta. Civiliame ieškinyje 100 Lt nurodyti už kelionės išlaidas - tai yra už kelionę pas tėvus -10 Lt, už kelionę iš tėvų į ligoninę – 30 Lt. Sekančią dieną važiavo abdukciją išsiimti, iš ten - į policiją – išlaidos įskaičiuotos į civilinį ieškinį. Preliminariai - apie 100 Lt už kelionę. Jai padaryta moralinė žala dėl sužalojimų, nes kelias dienas skaudėjo sumuštas vietas. Kiekvieną dieną reikėjo išeiti iš namų ir tai keldavo didelių nemalonumų, kad veidas sužalotas. Jos devynių metų dukra viską girdėjo ir matė ją kraujuotą. Anksčiau dėl panašių konfliktų nesikreipė į policiją, nes visada atleisdavo. Į darbą po įvykio nėjo, turi nedarbingumą.

Iš Specialisto išvadosNr.G58/14(03) nustatyta, kad K. F. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda viršugalvio dešinėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairio sėdmens srityje, kairiojo žasto, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešiniojo žasto, dešinės alkūnės, dešiniojo dilbio, dešiniojo riešo srityse, kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. Minimus sužalojimus K. F. (Gustienė) galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais/bukabriauniais daiktais – sumušant, smulkesnės poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti nuo stipraus tų vietų spaudimo pirštų galais. Sužalojimai padaryti 2014-01-05 pirmoje paros pusėje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta tik iš dalies ir teigia, kad K. F. nesudavė su televizoriaus pulteliu, tačiau šie jo parodymai vertintini kritiškai, nes yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisiamojo posėdžio metu vieną kartą kaltinamasis teigė, kad jis K. F. išstūmė už pakarpos iš buto ir uždarė duris, o kitą kartą - kad išstūmė ją iš buto paėmęs už alkūnės ir jinai parklupo ant kelių. Nurodydamas aplinkybes dėl elgesio su K. F. vonioje, vieną kartą teigė, jog paėmęs ją už rankos, nuvedė praustis į vonią, į vonią įkėlė su rūbais, o kitą kartą, - kad ją pasodino ant vonios krašto paėmęs už parankės, todėl kraujosruvos, sodinant ant vonios krašto, negalėjo atsirasti.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, nes jie nuoseklūs, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir atitinka kitas šio įvykio aplinkybes.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d., nes jis smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę K. F., su kuria apie 4 metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą šeimos nario sveikatai, į tai, kad iki šio įvykio buvo neteistas. Kaltinamasis dirba, nukentėjusiajai žalos neatlygino, žalos neatlygino nei Valstybinei ligonių kasai. Įvertinus J. K. asmenybę charakterizuojančias ir kitas jau minėtas bausmės skyrimo aplinkybes, yra pagrindai padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji K. F. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą 145 Lt turtinę žalą, 5 000 Lt neturtinę žalą. Turtinės žalos dydį ji grindžia byloje esančiais pinigų priėmimo kvitais: 2014-01-13 kvitu dėl 120,35 Lt išlaidų perkant 19.97 l benzino, 2014-01-13 kvitu dėl 19,80 Lt išlaidų už 11 kartinių el. bilietų, 2014-01-12 kvitu dėl 42,77 Lt išlaidų vaistams (b.l. 15), tačiau teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad reali turtinė žala jai buvo padaryta dėl vykimo taksi automobiliu pas tėvus -10 Lt, iš tėvų į ligoninę – 30 Lt, išsiimti abdukciją, bei į policiją. Taip pat dėl išlaidų vaistams. Teisiamojo posėdžio metu K. F. nurodė, jog dėl kelionių, susijusių su jos sužalojimais, patyrė 100 Lt žalą. Vertinant tai, kad realiai K. F., nors ir nepateikė vykimo taksi automobiliu išlaidų, jos nurodyta 100 Lt suma pripažintina pagrįsta, ji priteistina iš kaltinamojo. Taip pat priteistina 42,77 Lt, išleistų vaistams pagal 2014-01-12 kvitą (b.l. 15) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str.). Duomenų dėl prarasto darbingumo nukentėjusioji nepateikė.

Neturtinę 5 000 Lt žalą K. F. grindžia tuo, kad po įvykio jai buvo sužalotas veidas, dėl ko ji patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, emocinę depresiją. Dėl mėlynių ant veido buvo gėda rodytis viešumoje, bendrauti su pažįstamais (b.l. 13).

Vertinant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Pagal šį straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl J. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai K. F. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be patirto fizinio skausmo, K. F. jautė diskomfortą po įvykio dėl gėdos bendraujant su aplinkiniais, negalėjimo eiti į darbą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos tenkinamas iš dalies, K. F. priteisiant iš kaltinamojo 3 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 90,68 Lt sumai yra pilnai įrodytas byloje pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš J. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. K. 3 142,77 Lt K. F. naudai.

Priteisti iš J. K. 90,68 Lt Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, per šį apylinkės teismą.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė