- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-222
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- T. V., A. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamųjų T. V. ir A. V. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria kaltinamiesiems T. V. ir A. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2005 m. gruodžio 10 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamųjų skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 249 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.; 302 str. 1 d., 189 str. 2 d., 22 str. 1 d. suimtas ir sulaikytas nuo 2004 m. kovo 10 d., A. V. kaltinamas pagal BK 249 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.; 189 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d., suimtas ir sulaikytas nuo 2004 m. kovo 10 d.
T. V. ir A. V. kaltinami dalyvavę nusikalstamo susivienijimo, įkurto sunkiems nusikaltimams daryti, veikloje ir dalyvavę šio nusikalstamo susivienijimo daromuose sunkiuose nusikaltimuose, o būtent:
2001 m. pavasarį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Trakuose D. S., pravarde ,,Storas”, bendrai nusikalstamai veiklai suvienijęs T. V. , pravarde „Vorona”, ir A. V., pravardėmis „Černia”, „Bačkys”, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, sukūrė nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus – grobti didelės vertės svetimą turtą, asmenų dokumentus, įgyti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą ir daryti kitus nusikaltimus. 2002 m. vasarą D. S. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė V. Š., pravarde „Venik”, D. S. nurodymu T. V. ir A. V. 2003 m. pavasario viduryje į minėto nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė S. A. , o 2003 m. lapkričio pabaigoje – V. P. , pravarde ,,Bunifas”.
Vykdant D. S. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant, o taip pat pastarajam pavedus T. V. ir A. V. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai didelės vertės automobilių vagysčių padarymui atliko tokius veiksmus:
- T. V. ir A. V. įgijo įrankius bei priemones, skirtas automobilių vagystėms: visrakčius, žnyples, atsuktuvus, specialų prietaisą, skirtą ištraukti ir perlaužti pagrobtų automobilių spynoms, prietaisą, blokuojantį palydovinės signalizacijos bangas, specialius prietaisus, skirtus užvesti pagrobtiems automobiliams, apeinant gamyklinius imobilaizerius, įprogramuoti papildomus transponderius, šių prietaisų instrukcijas, transponderius - elektroninius „čipus“, skirtus naujiems raktams su skaitmeniniu kodu vogtiems automobiliams gaminti, instrukciją dėl pagrobtų automobilių pavarų svirties blokavimo mechanizmo, valdomo nuo užvedimo spynelės, atjungimo, automobilių identifikavimo žinyną, raciją, siekdami klausytis policijos radijo ryšio eteriu perduodamų pranešimų ir taip pat išvengti galimo jų sulaikymo, mobiliojo ryšio telefonus, mobiliojo ryšio telefonų korteles, palengvinančius nusikalstamą veiklą;
- T. V. , A. V. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. bei V. P. ir D. S. nurodymu vadovaudavo pastariesiems automobilių vagysčių metu;
- atvykimui į nusikaltimų padarymo vietas, pagrobtiems automobiliams nutempti, lydėti iš nusikaltimo vietų D. S. naudojosi savo žmonai G. E. priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ priklausančiu automobiliu „BMV 530D“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), T. V. ir A. V. bendromis nusikalstamu būdu gautomis lėšomis J. K. vardu įgijo automobilį „Audi V8“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), T. V. savo žmonos J. V. vardu įgijo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi savo motinos M. V. automobiliu „Audi A4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), A. V. naudojosi savo motinai G. V. priklausančiu automobiliu „Mersedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), R. S. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), D. S. , T. V. ir A. V. nurodymu S. A. naudojosi savo žmonos D. K. automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), V. P. įgijo automobilį „Honda Civic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini);
- pagrobtų didelės vertės automobilių slėpimui T. V. ir A. V. (su D. S. ) išsinuomojo Lieponių žemės ūkio bendrovei priklausantį angarą, esantį Tiltų kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajone, P. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakuose, garažą, T. V. ir A. V. išsinuomojo V. S. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vievyje, A. V. naudojosi M. B. priklausančia sodyba, esančia Laičių kaime, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, S. A. naudojosi J.B. priklausančiu garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vievyje, A. V. nurodymu V. P. išsinuomojo K. Ku. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje;
- Vilniaus miesto, Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje D. S., T. V., A. V. ir T.V. bei A. V. nurodymu S. A. ieškodavo tinkamų pagrobti automobilių, juos suradę, D. S. , T. V. , A. V. detalizuodavo šių automobilių vagysčių padarymo planus;
- nusikaltimų padarymo metu D. S., T. V. bei D. S., T. V., A. V. nurodymu S. A. , V.P., stebėdavo aplinką, per raciją klausydavosi policijos radijo ryšio eterio, siekdami išvengti galimo sulaikymo, D. S., T. V., A. V. TŪB „S.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal pagrobtų automobilių spyneles pasigamindavo raktus, skirtus atrakinti ir užvesti vagiamiems automobiliams, A. V. pasukdavo ir atrakindavo vagiamų automobilių spyneles, panaudodamas specialų prietaisą, užvesdavo vagiamus automobilius, juos vairuodavo, T. V. automobiliais tempdavo pagrobtus automobilius, D. S., T. V. bei D. S., T. V. ir A. V. nurodymu S. A. , V. P. lydėdavo pagrobtus automobilius į patalpas, skirtas paslėpti šiuos automobilius;
- siekdami pašalinti nusikalstamo susivienijimo narių vagysčių metu padarytus automobilių sugadinimus ir taip paslėpti nusikalstamų veikų pėdsakus bei pašalinti kliūtis realizuoti pavogtus automobilius, D. S., T. V., A. V. tyrimo nenustatytų asmenų pagalba perkoduodavo pagrobtų automobilių prietaisų skydelius ir kompiuterius, D. S., pastarajam pavedus, T. V., A. V. nurodymu V. Š. pagrobtuose automobiliuose pervirindavo kėbulo identifikacinius numerius, nuimdavo signalizacijas, įmontuodavo perkoduotus kompiuterius, transponderius, prietaisų skydelius, keisdavo išlaužtas spyneles, o 2002 m. lapkričio mėn. D. S. nurodymu ne nusikalstamo susivienijimo narys R. U. pakeitė naktį iš 2002 m. spalio 22 d. į 2002 m. spalio 23 d. Viliuje, Rygos g. 36, namo kieme pavogto automobilio „VW Sharan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Hanza lizingas“, spyneles;
- D. S., T. V., A. V., padedant S. A., V. P., realizuodavo pagrobtus automobilius tyrimo nenustatytiems asmenims automagistralės Kaunas-Klaipėda 150 kilometre, šalia Kryžkalnio prie kavinės „Pušynėlis“, esančios Verkšionių kaime, Vilniaus rajone, bei kitose tyrimo nenustatytose vietose, o gautas lėšas paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams.
Taip dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje T. V. ir A. V. įvykdė didelės vertės svetimo turto vagystes, pagrobė dokumentus, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, sugadino svetimą turtą bei įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, o būtent, laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 22 d. iki 2004 m. vasario 18 d. kaltinamieji T. V. ir A. V., veikdami su kitais bendrininkais, pagrobė automobilius: „VW Sharan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 96900 Lt vertės; „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 42000 Lt vertės; „VW Paesat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 75900 Lt vertės; „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 60534 Lt vertės; „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 88745,77 Lt vertės; „Mercedes Benz Vito“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 32594 Lt vertės, „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 97700 Lt vertės; „VW Bora Variant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 46623,90 Lt vertės; „Audi Allroad“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 177365 Lt vertės; „Land Rover Freelander“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 56000 Lt vertės; „Toyota Land Cruiser“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 130000 Lt vertės; „BMV 525“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). 55000 Lt vertės; „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 75249,20 Lt vertės; „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 56000 Lt vertės; „BMV 520“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 144900 Lt vertės; „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 53000 Lt vertės; „BMW 316“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 80500 Lt vertės; „BMW X 53“, vals. nr. (duomenys neskelbtini), 195773,70 Lt vertės.
Taip pat, A. V. kaltinamas tuo, kad 2003 m. lapkričio 20 d., veikdamas bendrininkų grupėje, prievartavo svetimą turtą – 5000 Lt iš nukentėjusiojo S. M. , padarydamas jam didelės turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi T. V. ir A. V. terminą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 10 d. Teismas nurodė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji T. V. ir A.V. padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, kurie yra sunkūs ir labai sunkūs. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir organizuotai, ilgą laiką. Abu kaltinamieji anksčiau yra teisti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad būdami laisvėje T. V. ir A. V. gali daryti naujus nusikaltimus (BK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.). Be to, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje dauguma asmenų yra apklausti, tačiau parodymų nėra davę patys kaltinamieji T. V. ir A. V., ir įvertinus bylos nagrinėjimo eigą, kaltinamųjų pozicijas dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, galima manyti, kad būdami laisvėje jie gali trukdyti procesui (BK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Taip pat teismas nurodo, kad aplinkybių, paneigiančių griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tolesnį taikymą T. V. ir A. V. atžvilgiu, nėra. Tai, kad suimtasis turi šeimą ar kad jo netenkina apribojimai, laisvių suvaržymai būnant kalinime, nėra pagrindas pakeisti suėmimą į kitą – švelnesnę kardomąją priemonę, kuria nebūtų pasiekti baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti kardomųjų priemonių tikslai – kaltinamųjų dalyvavimo procese užtikrinimas, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme (BPK 119 str.). Ir nors suėmimas kaltinamiesiems T. V. ir A. V. taikomas pakankamai ilgą laiką, tai pateisinama didele bylos apimtimi ir sudėtingumu.
Šalies argumentai
Kaltinamasis T. V. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog nepagrįstas teismo spėjimas, kad jis darys naujus nusikaltimus, remiantis tuo, jog jis vieną kartą teistas ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Teismas išreiškė išankstinę nepagrįstą nuomonę, remdamasis įrodymų visuma ir padarė išankstinių išvadų dėl jo kaltumo, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos institutą. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje apklausti dauguma asmenų, kitų asmenų parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti. Paties T. V. poziciją dėl atsisakymo duoti parodymus teisiamajame posėdyje teismas vertina neteisingai, kadangi kaltinamasis yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl kaltinamasis mano, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 3 d. yra nepagrįstas faktiniais duomenimis. Kaltinamasis sutinka, jog bylos apimtis yra didelė, tačiau nesutinka su teismo teiginiu dėl bylos sudėtingumo, todėl mano, jog suėmimo termino pratęsimas nepagrįstas (BPK 127 str. 2 d.) . Kaltinamasis teigia, kad būdamas kalinime neturi galimybės tinkamai ruoštis gynybai nuo pateiktų kaltinimų; jog gyvenimo sąlygos kalėjime yra sunkios, todėl pablogėjo kaltinamojo sveikata; jam taip pat nėra numatyti pasimatymai su sutuoktine be priežiūros, o pernelyg ilgas suėmimo terminas ardo kaltinamojo šeima ir santuoką. T. V. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios būtų pagrindas pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą švelnesne, nes jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą.
Kaltinamasis A. V. skundu prašo nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą teismas rėmėsi prielaidomis, bet ne įrodymais, kad gali daryti naujus nusikaltimus . Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, du mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos maitintojas.
Teismo posėdyje kaltinamasis T. V. prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamųjų skundus atmesti, gynėjai prašo skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų T. V. ir A. V. skundai atmetami.
BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas. Skiriant T. V. ir A. V. 2004 m. kovo 10 d. suėmimą bei vėliau jį pratęsiant, įstatymas nepažeistas.
Suėmimas T. V. ir A. V. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytais pagrindais.
T. V. ir A. V. inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie sunkių ir labai sunkių (BK 11 str. 5, 6 d.), už juos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, todėl suėmimas kaip kardomoji priemonė jiems galėjo būti paskirtas (BPK 122 str. 8 d.).
Nepagrįsti abiejų kaltinamųjų skundų argumentai, kad kaltinamieji nebegali daryti jokios įtakos proceso dalyviams.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 242 str. nuostatas I instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, t. y. apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus ir t. t. nepriklausomai nuo to, jog jie apklausti ikiteisminio tyrimo metu.
T. V. ir A V. kaltinami dalyvavę nusikalstamame susivienijime ir padarę netoli dvidešimties sunkių nusikaltimų. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami minėti kaltinamieji, mastą ir trukmę, jų labai aktyvų vaidmenį, galima pagrįstai teigti esant skundžiamoje nutartyje įrašytą kitą suėmimo pagrindą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali toliau daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
Be to, ta aplinkybės, jog A. V. niekur nedirbo, teistas penkis kartus, o T. V. teistas vieną kartą, irgi leidžia manyti apie šio suėmimo pagrindo realumą.
Skunduose nurodytos aplinkybės, kad kaltinamieji turi nuolatines gyvenamąsias vietas, šeimas, ir pan., turi reikšmės suėmimo skyrimui bei pratęsimui, tačiau negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės objektyviai buvo ir seniau, tačiau tyrimo institucija turėjo pagrindą įtarti kaltinamuosius nusikalstama veika.
Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad T. V. ir A. V. gali būti padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str.). Duomenų vertinimas nėra šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta I instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nepagrįstas kaltinamojo T. V. skundo argumentas, jog teismas iš anksto preziumavo kaltinamojo kaltę, taip ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos institutą.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie pratęsiant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl kaltinamųjų kaltės nepasisakė.
Kaltinamojo T. V. skundo motyvas, kad byla nėra sudėtinga, dėl ko suėmimo terminas pakartotinai pratęstas nepagrįstai (BPK 127 str. 2 d.), atmetamas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ši byla yra sudėtinga, didelės apimties, kaltinamiesiems inkriminuota daug nusikaltimų padarymo epizodų.
Iš išdėstytų motyvų daroma išvada, jog T. V. ir A. V. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.
Tai pat apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą tinkamai įvertino ir kitus skunduose nurodytus motyvus (šeimyninę padėtį, suėmimo trukmę, pačią bylos eigą).
T. V. skunde prašo nutartį panaikinti, o A. V. nutartį panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
BPK 130 str. nuostatos nesuteikė teisės aukštesniajam teismui pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone. Jis gali nutartį palikti galioti arba ją panaikinti, tačiau naikinti nutarties nėra teisinio pagrindo.
Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone šiuo atveju negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamųjų T. V. ir A. V. skundus atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.