Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-01-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-1721-962/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
e2YT-1721-962/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18769-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
S. Ž.
Suinteresuotas asmuo
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1721-962/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18769-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nurodo, kad po sutuoktinės mirties liko 1/2 dalis santuokoje įgyto 0,0711 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini). Teigia, jog po sutuoktinės mirties nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti – liko gyventi santuokos metu įgytame bute, kuriame gyveno ir iki sutuoktinės mirties, tiek žemės sklypu, tiek butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo ir moka mokesčius. Nurodė, jog A. G. yra mirusios E. Ž. ir pareiškėjo dukra, kitų paveldėtojų nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepimu sutiko su pareikštu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su S. Ž. (e. b. l. 7), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8), vaikai – A. G.(e. b. l. 9,11). Po E. Ž. mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 19). S. Ž. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16). E. Ž. ir S. Ž. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto: 0,0711 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-14). Po sutuoktinės mirties S. Ž. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už šį butą, prižiūri ir rūpinasi žemės sklypu (e. b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Pabrėžtina, kad palikimo negalima priimti dalimis, t. y. jeigu įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį, tai jis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po E. Ž. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, mirusios sutuoktinis S. Ž. po jos mirties likusį palikimą – sutuoktinės asmeninius bei namų apyvokos daiktus, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Šie faktiniai pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. pareiškėjas priėmė sutuoktinės palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo A. G., būdama E. Ž. ir S. Ž. pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė (e. b. l. 25).

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis S. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė