Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P., jo atstovei advokatei Onai Vitartienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas R. P., ŽŪB „Vanaginė“ administracijos vadovui, 2008 m. lapkričio 19 d. surašė ATP protokolą Nr.(100)-11.46-15, 2008-11-19 nustačius, jog (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, be projekto ir statybos leidimo vykdomas pastatų kapitalinis remontas, APT protokolo surašymo metu keičiama paukštininkystės komplekso gamybinių pastatų stogų asbocementinių lakštų susidėvėjusi danga į skardos dangą, pastatai naudojami ne pagal paskirtį, tuo savo veiksmais R. P. pažeidė Statybos įstatymo (SĮ) 12 str. 1 d. 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punkto reikalavimus ir padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 159 str. 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b.l.13).

R. P. bei jo atstovė teismo posėdyje skundą palaikė, R. P. papildomai paaiškino, kad, jei pažeidimas būtų įrodytas, jis būtų tinkamas atsakomybės subjektas, nes kitų bendrovės vadovų nėra. Pripažino, kad buvęs sanitarinis praleidėjas (1H1p) šiuo metu naudojamas kitai paskirčiai- kaip sandėlis ir autoservisas, tačiau jo bituminis stogas keistas nebuvo. Buvusiai katilinei (2H2p) asbocementinį stogą iš dalies pakeitė, ją taip pat naudoja kaip autoservisą; siurblinės-kuro saugyklos (3H1p) stogą pakeitė, siurblinė naudojama kaip medžio dirbtuvės; paukštidžių (5Ž1b, 6Ž1b) stogus pakeitė, jos naudojamos autodetalių sandėliavimui. Jis norėjo kreiptis į VAVA dėl projekto ar leidimo šiems darbams gavimo, bet buvo pasakyta, kad, kol nesutvarkyti žemės sklypo po pastatais suteikimo klausimai, joks leidimas negali būti išduotas, tuomet jie stogą pakeitė be leidimo, nes pastatai yra 40 metų senumo, asbocementinė stogo danga buvo avarinės būklės, jie buvo kiauri, per juos lijo, grėsė, kad nuo to sugrius ir patys pastatai, gavo skundų iš nuomininkų, kad lietus, kiti krituliai sugadino detales, įrengimus kitą turtą. Visus pastatus iš valstybės įsigijo 1992 metais.

Atstovė papildomai paaiškino, kad tokia situacija kilo dėl to, kad žemė po ginčo pastatais buvo neteisėtai grąžinta savininkams, kurie ją perleido kitiems asmenims. Kadangi savininkai nesutiko pratęsti žemės nuomos sutartį, ilgai vyko teismai ir tik šiais metais situacija pajudėjo iš vietos. Išeinant iš beviltiškos padėties, teko remtis Programa. Net jei laikyti, kad formaliai pažeidimas padarytas, nėra padaryta žala, atvirkščiai, likvidavus žalingą dangą, visuomenei grėsusi žala likviduota.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

1) 2008-11-19 savavališkos statybos aktu Nr.(100)-11.39-14 (b.l.11-12), kuriame nurodoma, kad statytojas ŽŪB „Vanaginė“ administracijos vadovas R. P. savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, vykdo statybos darbus (atlieka statinio kapitalinį remontą) paukštininkystės komplekso gamybiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. - pastatuose, pažymėtuose plane 1H1 p (vet. san. pral.), 2H2 p (katilinė), 3H1 p (siurblinė, kuro saugykla), 5ž1b (paukštidė), 6ž1b (paukštidė), t.y., pakeista paskirtis ir stogo danga;

3) pareiškėjo 2008-11-26 paaiškinimu (b.l.14-16), kuriame jis nurodė, kad ATP protokolo teiginys, jog ŽŪB „Vanaginė“, neturėdama projekto ir statybos leidimo, vykdo pastatų kapitalinį remontą, neatitinka tikrovės, nes bendrovė neatliko nei vieno SĮ 2 str. 20 dalyje nurodyto veiksmo, kuris apibūdina statinio kapitalinį remontą. Asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai kelia pavojų žmonių sveikatai ir ypatingai pavojingi susidėvėję asbocemento gaminiai, o Vyriausybė 2008-04-17 nutarimu Nr.351 patvirtino Asbesto šalinimo programą, kuria įsipareigojo užtikrinti pastatų savininkams visokeriopą paramą keičiant asbocementines stogų dangas, gi ŽŪB „Vanaginė“ baudžiama už tai, jog ji savo lėšomis, neprašydama finansinės pagalbos, seną asbocementinę dangą pakeitė nauja, metaline danga, atitinkančia Europos Sąjungos standartus ir nekenksminga žmonių sveikatai, o asboscemento atliekas išvežė teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi sutartį su subjektu, kuris gali užsiimti šia veikla. Atlikti darbai patvirtina, jog nebuvo atliekamas kapitalinis remontas, nes pakeista tik sena ir susidėvėjusi (kaip pažymėta ir ATP protokole) asbocementinė stogo danga ir nei viena stogo konstrukcija nebuvo keičiama. Be to, skiriant administracines nuobaudas, privalu laikytis baudžiamojoje teisenoje nustatytų principų ir atsižvelgti į padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo faktą, t.y., į tai, kad padaryta veika nepavojinga, mažareikšmė ir naudinga visuomenei. Jam žinoma, jog ATP protokolas surašytas pil. Paškel, nusipirkusio žemę, kuri yra po ŽŪB „Vanaginė“ pastatais, skundo pagrindu ir šis asmuo, bendrovei atsisakius jam parduoti pastatus, per kontroliuojančias institucijas siekia priversti bendrovę atsisakyti dalies pastatų arba juos jam parduoti. Pil. Paškel yra žemės, kuri yra po bendrovės pastatais, bendrasavininkis, todėl, skiriant sankcijas, reikėjo gauti ir bendrasavininkių paaiškinimus. Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, atsižvelgiant į mažareikšmiškumą ir į tai, kad atlikti veiksmai naudingi visuomenei, prašė ATP bylą jo atžvilgiu nutraukti;

3) ATP protokolu (b.l.13).

Pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų analizė, nustatytieji pažeidimai bei išvados.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 159 str. 7 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas miestelyje ar kaime neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, padarymą. Šis pažeidimas institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su: 1) Statybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 12 str. 1 d. 3 punkto (2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2215 redakcija), numatančio, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva ir 2) Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (redakcija, galiojanti nuo 2008-04-02) (toliau- ir STR 1.07.01:2002) 2 punkto, numatančio, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius (statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų- laikini) statiniai“); 2) statinio paprastąjį remontą (kai šis remontas vykdomas saugomose teritorijose, Reglamento 42 punkte nurodytais atvejais reikalingi jame nurodyti raštiški pritarimai); 3) statinio (patalpos) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimą, taip pat naujų kadastro objektų formavimą statinio (patalpos) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu, kai šiais atvejais nereikia atlikti jokių statybos darbų arba atliekamas tik paprastasis remontas; 4) savavališkų statinių griovimą, kai jį vykdo (organizuoja) pats statytojas (užsakovas), arba kai tokie statiniai griaunami vykdant teismų sprendimus, bešeimininkių griautinų (pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudoti) statinių, teismų sprendimais perduotų valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat nebaigtų statinių griovimą, kai jie griaunami statytojo arba teismo sprendimu; šiais atvejais privaloma nustatyta tvarka parengti statinio griovimo projektą (ypatingo statinio griovimo atveju) ar statinio griovimo darbų technologijos aprašymą (neypatingo statinio griovimo atveju), reikalavimų pažeidimu.

Vadovaujantis SĮ 23 str. 1 d. 1-2 punktais (2006-10-17 įstatymo Nr.X-857 redakcija), statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą; 2) statinio paprastąjį remontą, taigi, statinio kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai statybos leidimas yra būtinas.

Minėta, kad R. P. padarytas pažeidimas buvo susietas su SĮ 12 str. 1 d. 3 punktu, gi šio straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato statytojui (užsakovui) pareigą šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, tad tikslesnis susiejimas būtų pagal SĮ 12 str.1d. 4 punktą (1 išvada).

SĮ 2 str. 18 dalis (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1111 redakcija) nustato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurio tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

SĮ 2 str. 19 dalis nustato, kad statinio remontas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą. Statinio kapitalinis remontas- statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai- balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (2 str. 20 d.), o statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai- šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (2 str. 21 d.).

Statinio remonto rūšis detaliau reglamentuoja Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kurio 6 punkte, be kitko, išaiškinta, kad išorinė atitvara yra stogas (šlaitinis, plokščiasis) (6.1.1p.).; o fasado elementai yra langai, durys, balkonai, lodžijos (6.7.p.); dangos (apdailos) tipo pakeitimas yra fasado ar stogo dangos pakeitimas į kitą dangą, kurios elementai skiriasi nuo buvusios savo statybos produktais, matmenimis, išdėstymu, paviršiaus faktūra, paviršiaus suskaidymu, piešiniu ir pan. (6.17.p.).

Reglamento 10 punktu nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas yra visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti. Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos iš esmės, kai atliekamas inter alia bet kuris iš šių darbų: 10.1. sustiprinamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos; 10.2. pakeičiamos išorės nelaikančios sienos; 10.3. pakeičiama daugiau kaip 10% laikančiųjų konstrukcijų, išskyrus išvardytas 9.7 punkte, to paties tipo konstrukcijomis; 10.4. pastato viena ar kelios fasadinės sienos apšiltinamos iš vidaus; 10.5. iš dalies keičiama statinio fasadų (vieno ar kelių) išvaizda. Laikoma, kad fasado išvaizda keičiasi iš dalies, kai: 10.5.1. pakeičiamos išorės architektūros detalės (daugiau kaip pusė atitinkamų išorinės atitvaros architektūros detalių) tokiomis pačiomis; 10.5.2. pakeičiami fasado elementai: keičiamų išorinėje atitvaroje elementų išmatavimai neturi skirtis nuo esamų daugiau kaip 20%; 10.5.3. pakeičiama plokščiojo stogo danga to paties ar kito tipo danga, pakeičiant šilumos izoliaciją (2004-03-25 įsakymo Nr.D1-132 redakcija); 10.5.4. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) to paties tipo, bet kitos spalvos danga (apdaila). Spalvos keitimas įvertinamas vadovaujantis 14.10.4 papunkčio nuostatomis. Ant stogo įrengiami saulės energijos kaupimo įrenginiai (2004-03-25 įsakymo Nr.D1-132 redakcija).

Šiam ginčui yra aktualūs tokie statinio rekonstravimą apibūdinantys elementai: 9.9. iš esmės pakeičiama fasadų (vieno ar kelių) išvaizda. Laikoma, kad fasado išvaizda pasikeičia iš esmės, kai: 9.9.1. apšiltinamas bet kuris pastato fasadas; 9.9.2. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila);9.9.3. pakeičiamos išorės architektūros detalės į kitokias; įrengiamos naujos (šalinamos esamos) išorės architektūros detalės; 9.9.4. išorinėje atitvaroje įrengiami nauji (pašalinami esami) fasado (stogo) elementai; 9.9.5. keičiami fasado elementai, kai nauji elementai skiriasi nuo esamų savo išmatavimais (daugiau kaip 20%) ar savo išvaizda (fasado paviršiaus grafiniu suskaidymu, spalva ir kt.). Spalvos keitimas įvertinamas, vadovaujantis 14.10.4 punkto nuostatomis; 9.10. apšiltinamas šlaitinis ar plokščiasis stogas.

Statinio paprastojo remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nepaminėti VI ir VII skyriuose (12p.). Pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos (13p.). Pagrindiniai statinio paprastojo remonto darbai inter alia yra kai: 14.10. nežymiai keičiamas statinio fasadas. Laikoma, kad statinio fasadas keičiasi nežymiai, kai:14.10.1. įstiklinami balkonai, lodžijos; 14.10.2. pakeičiamos išorės architektūros detalės (ne daugiau kaip pusė atitinkamų išorinės atitvaros architektūros detalių) į tokias pačias; 14.10.3. pakeičiami fasado elementai: keičiami išorinėje atitvaroje elementai gali būti to paties ar kito tipo, tačiau jų išmatavimai neturi skirtis nuo esamų daugiau kaip 10%, o jų išvaizda gali keistis tik tiek, kiek jos pasikeitimą lemia naujų medžiagų panaudojimas bei šio Reglamento nuostatos; 14.10.4. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) to paties tipo ir spalvos danga (apdaila). Spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų bei atspalvių.

Minėta, kad pareiškėjui ATP byla iškelta už tai, kad jo vadovaujamai įmonei priklausantiems pastatams be projekto ir statybos leidimo vykdomas pastatų kapitalinis remontas- APT protokolo surašymo metu keičiama paukštininkystės komplekso gamybinių pastatų stogų asbocementinių lakštų susidėvėjusi danga į skardos dangą, pastatai naudojami ne pagal paskirtį, gi skundžiamu 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu ATP byloje Nr.(100)-11.46-16 konstatuota, kad be projekto ir statybos leidimo vykdomas paukštininkystės komplekso gamybinių pastatų kapitalinis remontas, pastatai naudojami ne pagal paskirtį. Taigi, iš to darytina 2-ji išvada, kad ATP protokolu ir nutarimu skirtingai apibrėžtos inkriminuojamo pažeidimo ribos, dėl ko neaišku, kuo gi pasireiškė be projekto ir statybos leidimo vykdomas pastatų kapitalinis remontas- buvo keičiama paukštininkystės komplekso gamybinių pastatų stogų asbocementinių lakštų susidėvėjusi danga į skardos dangą ir pastatai naudojami ne pagal paskirtį, ar tik tuo, kad pastatai naudojami ne pagal paskirtį.

SĮ 2 str. 19-21 dalių normų sisteminė analizė leidžia teismui teigti, kad teisės aktai (SĮ bei Reglamentas) a) skirtingai apibrėžia pastatų rekonstrukciją bei kapitalinį remontą ir b) remontuojamus ar rekonstruojamus pastatų stogus skirsto į šlaitinius bei plokščiuosius ir būtent nuo stogo tipo ir konkrečiam tipui atlikto remonto pobūdis lemia remonto rūšį. Aptariamu gi atveju nei Institucijos, nei teismo surinktuose įrodymuose nėra, pirma, jokių duomenų apie tai, kokio tipo stogas buvo kapitaliai (anot protokolo ir nutarimo) remontuojamas- šlaitinis ar plokščiasis, antra, nėra jokių duomenų apie tai, ar remontuojant stogus jie buvo šiltinamai, nes tai turi esminės reikšmės pažeidimo kvalifikacijai. Tik tuo atveju, jeigu buvo remontuojamas (keičiamas) plokščiasis stogas kita danga ir jeigu jis remonto metu buvo šiltinamas, toks remontas kvalifikuojama kaip kapitalinis; tik tuo atveju, jeigu pakeičiama šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga, toks pakeitimas kvalifikuojamas kaip rekonstrukcija (o ne kaip kapitalinis remontas) (3 išvada).

Be to, pažymėtina, kad administracinę atsakomybę už statinio naudojimą ne pagal paskirtį (kaip nurodoma ATPP ir nutarime) nustato ne ATPK 159 str. 7 dalis, o ATPK 189(2) str. 1 dalis, numatanti, kad statinio naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų (4 išvada).

ATPK 26 str. 1 dalis nustato, kad ATP protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 286 str. 2 dalimi, nutarime ATP byloje turi būti nurodoma: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Šiuo gi atveju tiek ATP protokole, tiek nutarime nenurodoma, kokiuose konkrečiai ŽŪB „Vanaginė“ paukštininkystės komplekso statiniuose buvo atlikti kapitalinio remonto darbai ir kokie konkrečiai pastatai naudojami ne pagal paskirtį, taip pat nutarime nepasisakyta dėl pareiškėjo 2008-11-26 rašytiniame paaiškinime nurodytų motyvų, be to, tiek protokolą, tiek nutarimą surašė ne vienas, o du pareigūnai ir toks surašymas yra perteklinis (5 išvada).

Vadovaujantis ATPK 30(2) straipsniu, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. Institucija, nenustačiusi nei R. P. administracinę atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenurodydama jokių baudos didinimo nuo sankcijoje numatyto baudos vidurkio motyvų ir tuo pažeisdama ATPK 30(2) straipsnio reikalavimus, skyrė jam ATPK 159 str. 7 dalies sankcijoje numatytos baudos (bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų) maksimumą, kai tuo tarpu privalėjo skirti 1250 Lt dydžio baudą (6 išvada).

Vadovaujantis SĮ 4 str. 1 d. 3 punktu (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1111 redakcija), statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės. SĮ 6 str. 1 d. 1, 4 ir 5 punktai (2003-10-16 įstatymo IX-1780 redakcija) atitinkamai nustato, kad statinį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: 1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 4) sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą; 5) darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą.

Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.351 patvirtintos Asbesto šalinimo programos 4 punkte nurodoma, kad nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams gaminti sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto; didžioji dalis asbesto sunaudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose (…) ; ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinė stogų danga; visos asbesto atmainos pripažintos I kategorijos kancerogenais; asbesto kancerogeninis poveikis žmogaus sveikatai ilgalaikis, liga gali užklupti po 20 ar net daugiau metų; kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto. Minėtos programos 5 punkte nurodoma, kad įgyvendinant 1999 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvos 1999/77/EB, šeštą kartą derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvos 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, I priedą (asbestas) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 24 tomas, p. 193), reikalavimus, į Lietuvą įvežti ir naudoti asbestą, taip pat visus jo turinčius gaminius uždrausta nuo 2005 m. sausio 1 d., todėl kai kurie gaminiai (pvz., automobilių stabdžių kaladėlių įdėklai) šalyje naudojami be asbesto, tačiau asbestas buvo plačiai naudojamas statiniams statyti, taigi pažeistų asbesto turinčių gaminių skaidulos ir toliau kelia riziką visuomenės sveikatai.

Iš bylos įrodymų matyti, kad išties buvo keistos susidėvėjusios asbestcementinės stogų dangos, eksploatuotos, kaip teigia pareiškėjas, apie 30- 40 metų, tačiau Institucija nenagrinėjo, ar šiame formaliai kad ir padarytame ATP pažeidime (nustačius, kad pažeidimas padarytas) nėra būtinojo reikalingumo požymių (administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 str.)) ( 7 išvada).

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas teisėtu, tad naikintinas, bylą grąžinant nagrinėti iš naujo institucijai, surašiusiai ATP protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimą ATP byloje Nr.(100)-11.46-16, kuriuo R. P. (asm. k. (duomenys neskelbtini) paskirta 2000 Lt bauda, panaikinti; bylą grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nagrinėti iš naujo ir atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.