- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- 1-1660-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13778-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (ankstesnė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2018 m. kovo 24 d., apie 21.51 val., Vilniuje, Galvės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo draugo vestuvės, jis daug ko neatsimena, nes buvo prisigėręs. Atsimena tik tai, kad jį sustabdė policija. Automobilis Opel Astra stovėjo kieme, raktai buvo automobilyje. Jis niekam nesakęs paėmė tėvo vardu registruotą automobilį ir išvažiavo. Brolis tik po valandos pamatė, kad kieme nėra automobilio. Kaltinamasis nurodė, kad jis dar neturi teisės vairuoti transporto priemonių, mokosi, bandė laikyti egzaminą, todėl nei tėvas, nei brolis neleidžia jam vairuoti automobilio. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi dėl to, kas įvyko. Apie įvykį jis pats pranešė savo šeimai, pasakė, kad vairavo automobilį išgėręs ir kad jį sulaikė policija. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad šiuo metu jis gyvena vienas, tėvai gyvena atskirai, tačiau jis bendrauja su šeima, susitinka mažiausiai kartą per savaitę. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motinai.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti E. G. paaiškino, kad M. G. yra jos sūnus. E. G. paaiškino, kad ji dirba lopšelyje „(duomenys neskelbtini)“, pedagoginį darbą dirba jau 20 metų, augino du sūnus. Teigė, jog tai pirmas toks grubus jos sūnaus M. nusižengimas. Mano, kad sūnus padarys atitinkamas išvadas ir daugiau taip nesielgs, nes jis labai gailisi dėl savo poelgio, išgyvena ir įvertino savo elgesį. Ji yra įsitikinusi, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir daugiau taip nesielgs. Apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo iš kito sūnaus, su M. bendravo tą pačią dieną, jis labai išgyveno, verkė, įvertino situaciją, kad be reikalo taip pasielgė, bijojo su jais (tėvais) bendrauti. E. G. taip pat nurodė, kad jos sūnus M. gyvena atskirai, tačiau jie nuolat bendrauja telefonu, apsilanko vienas pas kitą. Neseniai ji kartu su M. remontavo butą, visą savaitę buvo kartu, intensyviai bendravo. M. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, ji juo pasitiki ir mano, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartos. E. G. prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti ją laiduotoja, nes ji galinti daryti teigiamą įtaką savo sūnui..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. kovo 24 d. Valkininkuose, Šalčininkų rajone šventė draugo vestuves. Vestuvių metu išgėrė daug alkoholio, t.y. degtinės, tačiau kiek tiksliai nežino. Maždaug apie 20.00 val. kažkas pasidarė ir jis užsimanė važiuoti namo, nors vestuvės dar nebuvo pasibaigusios, todėl sugalvojo paimti brolio automobilį, kuris taip pat buvo vestuvėse ir su juo išvažiuoti. Žinojo, kad automobilio rakteliai yra viduje, nes buvo atėjęs į automobilį pasėdėti ir juos ten pamatė. Broliui nieko nepasakė, nes žino, kad būtų neleidęs važiuoti tokiame stovyje ir įsėdęs į automobilį išvažiavo link Vilniaus. Netoli Vilniaus, prie VĮ Regitros jį sustabdė patikrinimui policijos pareigūnai, kurie pastebėjo, kad jis yra apsvaigęs ir liepė pasitikrinti alkotesteriu. Alkotesteris parodė, kad yra neblaivus, 1,94 promilės. Nori pasakyti, kad taip pat vairavo ir be vairuotojo pažymėjimo, kurio niekada ir neturėjo. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. paaiškino, kad 2018 m. kovo 24 d., apie 21.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. (V1754), iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo panešimą, kad Vilniuje, Galvės g. link Savanorių pr. važiuoja automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant Galvės g. pastebėjo važiuojantį automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Galvės g. Vairuotojo vietoje sėdėjo ir automobilį vairavo M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jis prisistatė ir paprašė, kad minėtas asmuo pateiktų vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, tačiau vairuotojas, t.y. M. G. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, ir automobilio dokumentų taip pat neturi, kadangi automobilis priklauso jo broliui. Pasiūlius M. G. pasitikrinti girtumą, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369, jam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, 21:50 val. Paklausius vairuotojo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis paaiškino, kad visą dieną vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. M. G. buvo perduotas atvykusiam V1931 ekipažui, o automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 27 (b.l. 24-26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. paaiškino, kad sutinka duoti parodymus apie įvykį ir nori pranešti, kad turi automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pirko sau, iš savo asmeninių lėšų, prižiūri ir remontuoja pats, priklauso jam. 2018 m. kovo 23 d., vakare, sūnus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., paprašė jo duoti jam automobilį, nes norėjo kovo 24 d. nuvykti į vestuves pas draugą į Varėnos rajoną. Planavo važiuoti kartu su broliu M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kadangi T. turi galiojantį vairuotoją pažymėjimą, jis dažnai leidžia naudotis sūnui minėtu automobiliu. Kitas sūnus M. G. vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Vaikai su juo negyvena, gyvena atskirai. 2018 m. kovo 25 d., apie 19.00 val., paskambino T. ir pranešė, kad brolis M. be jo leidimo atsisėdo už minėto automobilio vairo, kuris buvo paliktas prie sodybos, kur vyko šventė ir neblaivus nuvyko į Vilniaus miestą, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Jam neskambino ankščiau, nes žinojo, kad pergyvens. Daugiau Tomas dėl įvykio aplinkybių nieko nepasakojo, nieko nežino, vertingos informacijos nesuteiks. Prašo grąžinti priklausantį automobilį, nes negali atsakyti už sūnaus M. G. veiksmus. Pažada saugoti automobilį, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Visi automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai guli daiktadėžėje. Daugiau neturi jokių papildymų apie įvykį, prašo papildomai apklausai nekviesti (b.l. 28-29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. paaiškino, kad jis sutinka duoti parodymus apie įvykį ir nori pranešti, kad 2018 m. kovo 23 d., vakare, paprašė savo tėvo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., paskolinti jam automobilį (priklauso tėvui, pirktas iš jo asmeninių lėšų) Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes planavo kitą dieną, t. y. kovo 24 d. kartu su broliu M. G. vykti į Šalčininkų rajoną, į Valkininkų kaimą švęsti draugo vestuves. Nuvyko minėtu adresu, paliko minėtą automobilį prie sodybos su rakteliais, kur vyko šventė. Kai baigėsi šventė, jis apie 22.00 val., nuėjo miegoti, nežino kur brolis buvo, o apie 23.00 jį pažadino kiti svečiai ir pranešė, kad brolis neblaivus atsisėdo už vairo ir su tėvo automobiliu išvažiavo link Vilniaus miesto. Jis iškart pradėjo skambinti broliui, tačiau jis neatsiliepė. Kitą dieną grįžo namo į Vilnių ir pranešė tėvui kas nutiko. Negali atsakyti už brolio veiksmus, kas jam pasidarė tą dieną, kodėl taip pasielgė nežino. Daugiau jokių papildymų neturi apie įvykį, vertingos informacijos nesuteiks. Esant būtinumui prašo kviesti duoti parodymus tik į teismą (b.l. 32-32).
BITR ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2018 m. kovo 24 d., 21.41 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad pranešėjas kelyje Druskininkai-Vilnius važiuoja paskui automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai, chuliganiškai manevruoja (b.l. 4).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio Opel Astra (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1320 eurų (b.l. 9, 10).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0369 rodmenų matyti, kad M. G. 2018 m. kovo 24 d., 21.51 val., buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2018 m. rugsėjo 2 d. (b.l. 33, 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2878/2018(01) konstatuota, jog M. G. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 24 d., 22.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio (b.l. 36).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje M. G. charakteristikoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. G. dirba nuo 2017 m. spalio 3 d., užima virėjo pareigas. Prieš tai trejus metus dirbo kitoje jų maitinimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės vadovu. Charakteristikoje teigiama, kad M. yra puikus darbuotojas, vykdo visas su tiesioginėmis pareigomis susijusias funkcijas. Paskutinio vertinimo metu tiesioginio viršininko įvertintas labai gerai. M. G. yra labai motyvuotas, iniciatyvus, sąžiningas, atsakingai vykdo nurodymus, geba numatyti priimamų sprendimų pasekmes, greitai reaguoja į pasikeitusias aplinkybes. Tai asmuo, turintis žinių, įgūdžių ir patirties bei visuomet siekiantis, kad darbe būtų pasiektas geresnis rezultatas. Įmonių vadovas tarpininkauja, kad M. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 53).
Pagal duomenis, laiduotoja siekianti būti E. G. anksčiau nebuvo teista ir bausta administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad M. G. 2018 m. kovo 24 d., apie 21.51 val., Vilniuje, Galvės g., vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 1,95 promilės. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojo - policijos pareigūno D. K., liudytojo T. G. parodymai, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2878/2017(01), kurioje konstatuota, kad M. G. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 24 d., 22.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad M. G. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 1,95 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl M. G. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 49), nebaustas administracine tvarka (b. l. 50), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip atsakingas ir patikimas darbuotojas, darbovietė tarpininkauja dėl M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 53).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktas E. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti M. G. jos, t. y. E. G. atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, yra ištekėjusi, išaugino du vaikus, dirba auklėtoja –metodininke darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Jos ir sūnaus M. santykiai yra geri. Sūnus stipriai išgyvena dėl savo poelgio, supranta, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. Tokiu pat savo elgesiu pažemino save patį ir šeimą. E. G. žino, kad M. labai ją gerbia ir dažnai klausia patarimų, kaip elgtis iškilus sunkumams. Ji mano, kad galės jam padaryti teigiamą įtaką ateityje bei žino, kad sūnus pasimokė ir antrą kartą tokios ar panašios klaidos nepadarys.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant galimybę M. G. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Nagrinėjamu atveju M. G. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, administracine tvarka baustas nebuvo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (itin neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas dėl padarytos veikos, išreikštas gailestis dėl to) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog M. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pastebint, kad duomenų, jog jam būtų būdingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys, byloje nėra..
Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie E. G., jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui M. G. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, paaiškinimų apie bendravimą su sūnumi, savo pastebėjimų dėl sūnaus požiūrio į tai, aks įvyko, tiek ir dėl ilgametės pedagoginio darbo patirties.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad E. G. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina M. G. laiduotoja.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti M. G. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o E. G. gali būti paskirta M. G. laiduotoja. Taip pat, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo M. G. bei jo laiduotoja skirtinos E. G. asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė M. G.. Taigi M. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
M. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,95 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Nors M. G. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Nagrinėjamu atveju, siekiant padaryti M. G. auklėjamąjį poveikį dėl jo įvykdytos pavojingos veikos, jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (71 straipsnyje) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant mažesnį nei vidurkis dydį, t.y. 25 MGL.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad M. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau apskritai nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo teigimu, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, dirba, automobilis priklauso kaltinamojo tėvui ir yra skirtas šeimos interesams tenkinti, už kaltinamąjį laiduoja kaip jau pripažinta anksčiau, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas mano, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi automobilio (jo vertės) konfiskavimas šioje byloje netaikytinas.
M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą M. G. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 25 MGL dydžio, t. y. 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. G. išaiškinti, kad vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Išaiškinti M. G., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti E. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.