- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-115-843/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2014 m. spalio 3 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Rinktinės g. 42, vairuodamas automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas per krepšinio aikštelę nepaliko tarpo iš šono ir užvažiavo ant šuns, ko pasėkoje šuo nugaišo. Taip A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 232 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus. Taip A. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog protokole nurodytu laiku, važiuojant su dviem bendradarbiais automobiliu per kiemą, jam iš kairės pusės netikėtai iš po kito automobilio iššoko šuo ir pakliuvo po jo vairuojamo automobilio galiniu kairiuoju ratu. Iki įvykio jis šuns nematė, šunį pamatė tik jį pervažiavęs. Partrenktas šuo buvo be pavadėlio. Įvykio metu toje aikštelėje buvo daug šunų, jie ten lakstė ir lojo. Palindęs po jo ratais šuo nestovėjo vietoje, kaip teigiama protokole. A. K. nurodė, kad partrenkęs šunį jis nesustojo ir neišlipo iš automobilio, nes manė, kad šuo yra bešeimininkis, nes jis buvo be antsnukio ir be pavadėlio. Jam nežinoma, kokia buvo aplinkinių reakcija, nes jis su kolegomis nuvažiavo dirbti į kitą kiemą. Jis važiavo labai lėtai, todėl jei kas nors jį vytųsi, tai galėjo ir pavyti. Jei kažkas ir mojavo rankomis, tai jis nemanė, kad mojuojama yra būtent jam. Jis atlygino nukentėjusiajai patirtą 500 Lt dydžio turtinę žalą už partrenktą šunį, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
Apklausta nukentėjusioji K. Š. teismo posėdyje nurodė, kad 2014 m. spalio 3 d. aikštelėje prie namų adresu Rinktinės g. 42, Vilniuje, buvo partrenktas jos šuo. Ji pati matė pro langą, kaip A. K. vairuojamas automobilis iš stovėjimo aikštelės įvažiavo į vaikų žaidimų aikštelę, su automobiliu užšoko ant kelkraščio, kaip tik ten, kur stovėjo šuo, bei jį partrenkė. Šuo nespėjo pabėgti. Šuo į lauką visada buvo vedamas su pavadėliui, bet įėjus į aikštelę pavadėlis būdavo nuimamas, kad šuo galėtų palakstyti. Partrenkęs šunį vairuotojas nesustojo ir išvažiavo, jį dar bandė vytis nukentėjusiosios brolis Zbignevas, paėmęs į ranką akmenį ar plytos gabalą, bet nepavijo. Nuvažiuojančio automobilio langas buvo uždarytas. Nukentėjusioji nematė, kas vairavo automobilį. Jai sakė, kad automobilyje sėdėjo keturi žmonės. Šuo atėjo automobiliui iš dešinės pusės ir pakliuvo po priekiniais ratais. Vairuotojas šunį pervažiavo visa mašina ir nuvažiavo. A. K. jai atlygino 500 Lt dydžio turtinį nuostolį už suvažinėtą šunį.
Liudytojas Z. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad K. Š. yra jo brolio žmona. Liudytojas nurodė, kad įvykio dieną jis su kaimynu išėjo į lauką išvesti šuns. Jie perėjo per gatvę, rūkė ir kalbėjosi su kaimynu, šuo buvo šalia jo vaikų žaidimų aikštelėje adresu Rinktinės g. 42, Vilniuje. Tuo metu atvažiavo džipas, kuriame sėdėjo trys žmonės, užvažiavo ant bordiūro, pervažiavo šunį per pilvą, apsisuko aikštelėje ir pabėgo, važiuodamas per bordiūrus. Prieš pat partrenkimą šuo stovėjo šalia liudytojo. Partrenkimo momentu jis buvo atsisukęs į automobilį ir viską gerai matė. Viskas įvyko labai greitai, Z. Š. buvo labai pasimetęs, nežinojo ką daryti, todėl pradėjo bėgti paskui nuvažiuojantį automobilį šaukdamas, kad šis sustotų, tačiau automobilis nesustodamas nuvažiavo. Liudytojo teigimu, vairuotojas matė jį bėgantį, nes automobilyje sėdėję du vyrai dar juokėsi iš jo. Bėgdamas paskui automobilį jis nieko į rankas neėmė. Kaimynas tuo metu stovėjo, jis bėgo vienas. Liudytojas pripažino, kad atvedęs šunį su pavadėliu į aikštelę, jis nuėmė pavadėlį ir partrenkimo metu šuo buvo be pavadėlio.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad jis yra A. K. bendradarbis. Įvykio dieną, vykdydami planinį šulinių patikrinimą, jie negalėdami patekti į kiemą, nuvažiavo apsisukti ir tuo metu automobilis partrenkė šunį. Automobilį vairavo A. K., o liudytojas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. V. M. nepamatė iš kur išbėgo šuo, jis buvo pervažiuotas kairiąja automobilio puse. A. K. labai pasimetė ir išsigando. Jam nežinoma, kodėl vairuotojas nesustojo. Po partrenkimo A. K. buvo išsigandęs, tai matėsi iš jo veido išraiškos. Po to A. K. liudytojui sakė, kad išsigando aikštelėje buvusių 5-6 žmonių, bijojo, kad gali prasidėti muštynės. Šuo buvo partrenktas automobilio apsisukimo metu. Liudytojui nežinoma, kaip aplinkiniai reagavo į šuns partrenkimą, nes jie tuoj pat išvažiavo iš įvykio vietos. Automobilio niekas nesivijo. Išvažiuojant jis nesidairė. Partrenktą šunį jis pamatė tik tuomet, kai automobilis pasisuko. Jų mašina yra didelė, todėl jis nieko nejautė.
Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, kad jis yra A. K. bendradarbis. Liudytojas nurodė, kad jis važiavo A. K. vairuojamame automobilyje tuo metu, kai buvo partrenktas šuo. Tikslios įvykio datos ir adreso jis neatsimena. E. R. teigimu jis, sėdėdamas automobilio gale dešinėje pusėje, apsisukimo metu tik išgirdo šuns garsą, todėl pasilenkęs pažiūrėjo ir pamatė, kad šuo pakliuvo po ratais. Jis nematė, kaip tai įvyko. Šuo buvo partrenktas iš kairės pusės ir iki partrenkimo jis šuns nematė, nes sėdėjo dešinėje pusėje. Vairuotojas po incidento pristabdė automobilį, link jų ėmė artėti šaukdamas kažkoks vyras, todėl A. K. išsigando ir išvažiavo. Jis nepastebėjo, ar tas vyras turėjo kažką rankose. Kieme stovėjo dar keli žmonės ir jie nežinojo, kaip jie galėtų pasielgti. Važiuodamas A. K. nieko nesakė, jis tylėjo. Partrenktas šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Kiti kieme buvę asmenys stovėjo toliau.
Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad jis matė, kaip aikštelėje automobilis galiniais ratais pervažiavo šunį ir nuvažiavo, nors kažkoks vaikinas stabdė nuvažiuojantį automobilį. Liudytojo teigimu, kaimynas šunį išvedė su pavadžiu, bet po to jį nuo pavadžio paleido ir prieš partrenkimą šuo lakstė. Po partrenkimo automobilis nebuvo sustojęs, nors Z. Š. beldė į automobilio šono vairuotojo dureles, prašė sustoti, tačiau niekas į tai nereagavo ir nesustojo. Šuns savininkai išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Kieme tuo metu buvo daug žmonių.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. K. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 19-20) pripažino, kad jam apsisukant kieme šuo palindo po jo vairuojamo automobilio galiniais ratais ir buvo partrenktas. Be A. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t.y. policijos pareigūno J. J. 2014-10-03 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, į juos kreipėsi K. Š., kuri paaiškino mačiusi, kaip jos šunį pervažiavo automobilis Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) ir nesustojęs išvažiavo iš įvykio vietos. Šuo nugaišo aikštelėje (b.l. 5). Pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas įvykio vietoje gulintis nugaišęs šuo (b.l. 14-15). VĮ „Regitra“ duomenimis, partrenkęs šunį automobilis Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Šiaulių banko lizingas“, šio automobilio naudotojas yra UAB „Vilniaus vandenys“ (b.l. 16). Iš UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktos informacijos matyti, kad 2014-10-03 automobilį vairavo įmonės darbuotojas A. K. (b.l. 18), kuris įvykio dieną buvo blaivus, nes „Neblaivių ar apsvaigusių darbuotojų registracijos žurnale“ 2014-10-03 jokių įrašų apie tai, kad darbuotojas galėjo būti neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nėra (b.l. 26). Nukentėjusioji K. Š. 2015-02-11 pareiškimu informavo teismą, kad A. K. visiškai jai atlygino padarytą žalą, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 60). A. K. kaltę taip pat patvirtina teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiosios K. Š., liudytojų Z. Š., V. M., E. R. ir R. V. parodymai. Minėti asmenys matė, kaip automobilis Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. K., pervažiavo aikštelėje buvusį be pavadžio šunį.
Teismas nesivadovauja administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teiginiais, kad jam bevažiuojant šuo staiga išbėgo iš po kito automobilio ir palindo po jo vairuojamo automobilio galiniais ratais, nes jie yra paneigti nukentėjusiosios K. Š. ir liudytojo Z. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad automobilis užvažiavo ant stovinčio šuns. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo Z. Š. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja vieni kitiems bei yra analogiški Z. Š., vedžiojusio šunį ir betarpiškai mačiusio įvykį, rašytiems paaiškinimams (b.l. 9). Vien ta aplinkybė, kad kartu su A. K. važiavę liudytojai V. M. ir E. R. iki susidūrimo nematė šuns ir nežino, kaip jis atsidūrė po automobilio ratais, nepaneigia Karinos ir Z. Š. parodymų, nes paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens ir eismo įvykį mačiusių liudytojų teigimu, šuo buvo pervažiuotas kairiąja automobilio puse, liudytojas V. M. tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, t.y. dešinėje pusėje, o E. R. – automobilio gale, dešinėje pusėje, todėl šie liudytojai galėjo ir nematyti iš kairės pusės stovinčio šuns. Be to, nukentėjusiosios K. Š., liudytojų Z. Š. ir R. V. teigimu, šuo iš pradžių buvo pervažiuotas priekiniu, o po to galiniu automobilio kairės pusės ratu, kas taip pat paneigia A. K. nurodytą aplinkybę, jog staiga išbėgęs šuo pakliuvo po jo vairuojamo automobilio galiniais ratais.
Eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad A. K., važiuodamas vaikų žaidimų aikštelėje, nesilaikė visų atsargumo taisyklių, apsisukdamas bei užvažiuodamas ant kelkraščio buvo nepakankamai atidus, nepastebėjo aikštelėje buvusio šuns, ant jo užvažiavo, ko pasėkoje šuo nugaišo, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. Š. 500 Lt dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei A. K. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. K. teigė, jog jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo bei manydamas, kad šuo yra bešeimininkis, nes buvo be pavadžio ir antsnukio. Nurodė, jog jokios išskirtinės aplinkinių reakcijos po partrenkimo nepastebėjo, kartu su juo važiavę kolegos taip pat jam nieko nesakė, jo automobilio niekas nesivijo.
Teismo vertinimu, šios A. K. nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iš liudytojo Z. Š. parodymų, pamatęs, kad šunį partrenkęs automobilis išvažiuoja iš įvykio vietos, jis bandė vytis automobilį, tačiau jis net nestabtelėjęs nuvažiavo toliau. Nukentėjusioji K. Š., mačiusi įvykį per buto langą, taip pat patvirtino, kad Zbignevas bėgo paskui nuvažiuojantį automobilį, o liudytojas R. V. nurodė, kad Z. Š. net beldė į automobilio šono vairuotojo dureles, tačiau į tai niekas nereagavo, automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Liudytojas E. R., važiavęs kartu su A. K., taipogi nurodė, kad partrenkęs šunį A. K. pristabdė automobilį, tačiau pamatęs, kad link jo eina kažkoks vyras išsigando ir išvažiavo, o liudytojas V. M. nurodė, kad A. K. po įvykio buvo pasimetęs ir išsigandęs, eismo įvykio vietoje nepasiliko, nes bijojo aikštelėje buvusių žmonių.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį ir užvažiavęs ant šuns, suvokė, jog pažeidė kažkieno interesus, nes bijodamas aplinkinių reakcijos, greitai apsisuko ir net gi matydamas, jog paskui automobilį bėga mojuodamas rankomis vyras, nesustodamas išvažiavo iš aikštelės. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Vien A. K. nurodyta pasitraukimo iš eismo įvykio aplinkybė, kad partrenktas šuo buvo be pavadžio ir antsnukio, todėl, jo manymu, buvo bešeimininkis, negali būti vertinama A. K. sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo, nes aiškiai pamatęs partrenktą šunį ir šio įvykio sukeltą aplinkinių reakciją, jis turėjo suvokti, jog šuo turi šeimininką, todėl privalėjo nedelsiant sustoti ir išsiaiškinti tolimesnes aplinkybes, susijusias su galimai padarytos žalos atlyginimu ir pan. Aplinkinių grėsmės jam kilimo atveju A. K. turėjo realią galimybę apie tai telefonu informuoti policiją, o ne bėgti iš eismo įvykio vietos, juo labiau, kad automobiliu A. K. važiavo ne vienas, o su dviem kolegomis. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – A. K. iš esmės pripažino faktines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį (partrenktas šuo buvo be pavadžio) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. - anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Nors pažyma apie A. K. baustumą patvirtina, kad jam 2014-03-08 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, A. K. skirtą baudą sumokėjo 2014-03-08, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. dirba, neturi galiojančių nuobaudų, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, teismas sprendžia, kad yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 € (trisdešimties eurų) baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 600 (šešių šimtų) € baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 600 (šešių šimtų) € baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.