Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria jo skundas persiųstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. lapkričio 26 d. gautas pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu jis yra praleistas, ir skundą priimti; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnus atlikti išsamų ir nešališką pareiškime ROIK 0124000508310 nurodytų aplinkybių tyrimą bei įpareigoti juos informuoti pareiškėją apie tyrimo eigą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. K. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę atskirieji skundai apygardos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ANK 656 straipsnio 5 dalis), nebent teismas nuspręstų priešingai. Šiuo atveju apygardos teismas nemato priežasčių nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, kaip kad to prašo pareiškėjas, kadangi jo skunde išdėstyti aiškūs nesutikimo su apylinkės teismo nutartimi argumentai.

6. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. Policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas V. K. pareiškimas ROIK 0124000508310 dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. jis gavo telefoninį pranešimą apie tai, kad jo žemėje pastebėtas sunkios miško technikos ir kemperių judėjimas, dislokavimas. Susisiekus su M. B., kurio įmonės miškas ribojasi su jo miško dalimi, šis patvirtino, kad organizuoja savo miško kirtimą ir kad atlikdamas šiuos darbus, naudojasi pareiškėjo žeme. Pareiškėjas tvirtina, kad uždraudęs M. B. naudotis jam priklausančia žeme, tačiau vakare atvykęs į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pamatė jame stovinčius du automobilius, du kemperius. Apžiūrėjęs sklypą, pamatė padarytą žalą – sudraskyta pievos ir miško paklotė, išvažinėtos provėžos, išlaužti, išrauti ir išpjauti medžiai, vaismedžiai, lazdynai.

7. Iš V. K. pareiškime ir skunduose dėstomų argumentų matyti, kad jis siekia, jog būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnį.

8. Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis).

9. ANK 589 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog pagal ANK 110 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Policijos pareigūnų kompetencijai atlikti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 110 straipsnyje, tyrimą nepriklauso.

10. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Andrius Urmulevičius 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštu pagrįstai ir teisėtai V. K. pareiškimą tyrimo atlikimui persiuntė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai.

11. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyrius atliko V. K. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą. Buvo atlikta privačios miško valdos, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, surašytas apžiūros aktas, tačiau jokio galutinio sprendimo nėra priimta.

12. Pradėjus administracinę teiseną turi būti priimami taikomame procese nustatyti sprendimai. Administracinių nusižengimų teisenoje priimami nutarimai, taigi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas, atlikęs aplinkybių patikslinimą, netgi nusprendęs nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, vis tiek turėjo priimti motyvuotą nutarimą, o ne procesinį sprendimą įforminti raštu, tačiau šiuo atveju pareiškėjui V. K. pateiktas atsakymas, jog miške medžių kirtimo požymių ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta ir nurodyta, jog kylant nesutarimams dėl sugadintos pievos, suinteresuoti asmenys turi teisę spręsti ginčą civilinio proceso tvarka. Toks šio rašto turinys iš esmės atitinka nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną turinį, tačiau visgi negali būti prilyginamas motyvuotam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kuris gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

13. Aptariamu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas, nepriėmęs motyvuoto nutarimo (ANK 565¹ straipsnis), ir pasiūlęs raštu įformintą sprendimą pasirinktinai skūdti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės užkirto kelią atitinkamai ANK numatytai administracinės teisenos procedūrai ir tai, kad šiuo atveju buvo apribota V. K. galimybė ginti savo galimai pažeistas teises, patvirtina Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis.

14. Apylinkės teismas neįsigilino į aptartas reikšmingas aplinkybes todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K. skundas yra dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimo ir nepagrįstai skundą persiuntė minėtai institucijai įgyvendinti ANK 625 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, V. K. skundas, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, siekiant užtikrinti pareiškėjo teises, turėjo būti perduotas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentui tam, kad šis priimtų motyvuotą nutarimą, kuriame būtų faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir sprendimo argumentai bei motyvai, kurį pareiškėjas, nesutikdamas su jo teisėtumu ir pagrįstumu, turėtų teisę skųsti ANK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

15. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis keičiama ir byla perduodama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentui motyvuoto procesinio sprendimo dėl V. K. pareiškime nurodytų aplinkybių priėmimui. Kadangi iš V. K. skundų matyti, kad jis siekia, jog M. B. veiksmai, kuriuos jis laiko neteisėtais, pažeidžiančiais jo teises, būtų įvertinti dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, ir dėl šio nusižengimo pagal ANK 589 straipsnio 31 punktą, tyrimą atlieka ir protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Tuo tarpu V. K. prašymas įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnus atlikti jo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas todėl jo skundas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeisti.

Perduoti administracinio nusižengimo bylą (su priedais) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentui motyvuoto procesinio sprendimo priėmimui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.