Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2004-05-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., paskirta 625 Lt bauda, pritaikius BK 75 str. baudos vykdymas atidėtas 1 metams.2004-10-27 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 625 Lt bauda.2004-11-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2005-07-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., paskirta 15 parų arešto bausmė.2006-04-25 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., paskirta 45 parų arešto bausmė ir 5 MGL bauda.2006-12-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda.2009-05-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., paskirta 2600 Lt bauda.

8. 2009-06-01 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., paskirta 3250 Lt bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,178 str. 4 d.,22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., 180 str. 2 d., 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. D. 2010 m. balandžio 3 d., apie 13 val. 20 min., sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), supykęs ant tėvų – L. D. ir V. D. dėl to, jog jie neduoda pinigų narkotikams įsigyti, laikydamas rankoje laužtuvą, pareiškė, jog juos užmuš. Toks grasinimas pakankamai leido manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

2010 m. balandžio 3 d. po pietų kaltinamasis J. D. iš to paties sodo namelio vieno iš kambarių pagrobė V. D. 300 Lt vertės auksinį žiedą ir 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2680S-2“, iš viso daiktų už 500 Lt.

2010 m. balandžio 4 d., apie 19 val., tame pačiame namelyje J. D. turėdamas tikslą nužudyti savo tėvą V. D. smogė jam plaktuku ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą ir padarė nukentėjusiajam atvirą įspaustinį kairiojo momenkaulio lūžį, dėl to jam sunkiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė pavojų gyvybei, po to peiliu dūrė į kaklą ir dešinę kirkšnį, dėl to V. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tačiau tėvo nenužudė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios: V. D. pasipriešino ir apsigynė.

2010 m. balandžio 5 d., apie 11 val., J. D. iš to paties sodo namelio pagrobė motinai L. D. priklausantį kompiuterio monitorių „Beng“, procesorių „LG“, klaviatūrą „Unitex“, kainuojančius 1500 Lt.

Kaltinamasis J. D. parodė, kad 2010 m. balandžio 3 d. jis prašė mamos pinigų narkotikams. Mama nedavė. Ji pasakė, kad paskambins kam nors ir pabandys pasiskolinti, po to iškvietė policiją. Jis pasislėpė namo 2 aukšte. Kai tėvai nuėjo kalbėtis į lauką su policija, jis pasiėmė telefoną ir auksinį žiedą. Tą pačią dieną žiedą jis lombarde pardavė už 155 Lt, kuriuos atidavė kaip skolą už narkotikus, o už telefoną gavo 50 Lt ir nusipirko vieną dozę narkotikų – heroino. Balandžio 4 d. jam prasidėjo abstinencija. Prieš tai padėjo tėvui tvarkytis sode, po to mamos prašė pinigų, bet ji nedavė. Tėvas vakare tvarkė spynas, dar kartą paprašė mamos pinigų, ji nuėjo į kambarį. Jis suprato, kad ji pamatys, jog nėra telefono ir žiedo ir prasidės pyktis, todėl jis supyko ant tėvo. Plaktukas buvo padėtas ant stalo, juo trenkė tėvui, bet nebuvo jokios minties nužudyti. Trenkė du kartus ir numetė tą plaktuką. Tėvas nugriuvo, bet iš karto atsistojo. Tada įbėgo į virtuvę mama ir trenkė kėde jam per šoną. Tėvas puolė jį ir pradėjo smaugti, pastūmė prie stalo, tada paėmė peilį, norėjo durti į koją ir dūrė vieną kartą, o peilį numetė. Po to išbėgo į lauką, o tėvas bėgo iš paskos su plaktuku rankoje ir varė jį lauk. Namo sugrįžo naktį. Namuose nieko nebuvo. Jis atsirakino duris, išjungė signalizaciją ir paėmė kompiuterį, kurį įsidėjo į savo kelioninį lagaminą, ir nuvažiavo prie turgaus. Ten moterų, pardavinėjančių gėles, paklausė, gal kam reikia kompiuterio, tai viena moteris davė telefono numerį ir adresą. Jis ten nuvažiavo, su tuo vyriškiu nuėjo pas kompiuterių specialistą ir kompiuterį pardavė už 250 Lt, už kuriuos nusipirko narkotikų. Po kiek laiko nuėjo pas mamą, atsiprašė, prašė jos nuvežti į policiją. Dar paskambino telefonu tėvui, jo atsiprašė. Kai nuėjo į policiją, prisipažino, kad sužalojo tėvą.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad viskas prasidėjo 2010 m. balandžio 3 d. Sūnus prašė pinigų narkotikams, o ji nedavė. Ji nenorėjo sūnui duoti pinigų narkotikams, bet jis įkyriai prašė, todėl tarėsi su vyru kviestis policiją. Vyrui sakė, kad grasina juos nužudyti. Vyras parašė giminaitei J. F. žinutę, prašydamas iškviesti policiją, nes J. D. grasina. Kai sūnus pamatė policiją, jis susirinko daiktus ir pro langą pabėgo. Su policininkais jie pakalbėjo ir šie išvažiavo. Po to sūnus grįžo ir atsiklaupęs prašė, kad jam tėvai atleistų. Balandžio 4 d. sūnus su vyru tvarkė medžius ir nebuvo jokių konfliktų ir grasinimų. Sūnus vėl paprašė pinigų, jam sakė, kad pinigų neturi. Ruošėsi švęsti šv.Velykas, ji nuėjo į miegamąjį paieškoti staltiesės, tada išgirdo triukšmą. Kai atbėgo į virtuvę, pamatė, kad vyras gulėjo ant grindų, o sūnus klūpėjo šalia, bet rankose nieko neturėjo. Ji pakėlė kėdę ir pradėjo sūnų mušti. Tada atsikėlė vyras ir jie pradėjo stumdytis. Sūnus vyrui dūrė peiliu. Ji išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Išėjo vyras su plaktuku rankose ir liepė sūnui nešdintis lauk, o sūnus paprašė susirinkti daiktus. Kai ji sugrįžo į kambarį, pamatė, jog kambaryje daiktai išmėtyti, pastebėjo, kad nebėra telefono ir žiedo. Telefonas su žiedu buvo padėti ant spintelės. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Tą naktį namuose nenakvojo. Balandžio 5 d. grįžo namo iš miesto, pastebėjo, kad name atidarytas langas. Namo antrame aukšte nebebuvo kompiuterio, tada iškvietė policiją.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2010 m. balandžio 4 d. dirbo sode. Sūnus jam pasakė, kad padės išrauti medžius ir iškasti duobes, ir padėjo darbuotis. Kai dirbo sode, sūnus buvo nuėjęs pas mamą ir reikalavo pinigų. Jis jį perspėjo, kad jei vėl prašys pinigų, išvys jį iš namų. Jie dirbo iki vakaro, po to jis virtuvėje tvarkė spyną. Kai sėdėjo virtuvėje, pajuto porą smūgių per galvą, nuvirto, bet sąmonės neprarado, tada greitai atsistojo, pamatė, kad sūnus buvo su plaktuku rankose. Griebė jam už gerklės ir pastūmė prie virtuvės spintelių. Kai su juo grūmėsi, pajuto dūrį peiliu į šoną. Žmona tuo metu buvo miegamajame, kai išgirdo muštynes, įbėgo į virtuvę ir sudavė su kėde sūnui. Po to žmona išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Sūnus paspruko. Žmona iškvietė policiją ir greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę.Vėliau jie apžiūrėjo, ką sūnus išeidamas galėjo paimti. Nerado mobiliojo telefono ir auksinio žiedo. Juos galėjo pavogti ne balandžio 4 d., o dieną anksčiau. Nukentėjusysis parodė, kad sūnus negrasino, taip pat laužtuvu nebuvo grasinta. Balandžio 3 d. iš jo sūnus nereikalavo nieko, o iš mamos reikalavo pinigų, todėl kvietė policiją.Atvykus policijai, sūnus pabėgo iš namų. Kai sūnus negaudavo narkotikų, tai jam būdavo labai sunku, nes jų reikėjo kiekvieną dieną.Jo sūnus pinigų neprašė. Kompiuteris buvo pavogtas tuo metu, kai jis gulėjo ligoninėje. Jis buvo laikomas sodo namelio antrame aukšte. Sūnus nuo sodo namelio raktus turėjo ir, kaip suprato, tą naktį po konflikto jis grįžo namo, o žmona tuo metu nakvojo pas kitą sūnų.

Liudytojas V. K. parodė, kad prieš Velykas, balandžio 3 dieną, J. D. reikėjo pinigų ir jis atėjo jų pasiskolinti. Kaltinamasis jam paliko telefoną „Nokia“, už kurį gavo 50 Lt. J. D. sakė, kad palieka telefoną kaip užstatą. Po to pas jį namuose buvo daroma krata dėl narkotikų ir tą telefoną rado.

Liudytojas policijos pareigūnas E. P. parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kad sūnus terorizuoja tėvus ir reikia nuvažiuoti patikrinti. Su A. R. nuvyko į vietą. Juos pasitiko vyriškis ir pasakė, kad sūnus pabėgo. Dar sakė, kad sūnus grasino ir reikalavo pinigų. Namuose sūnaus nebuvo, moteris nurodė, kaip jis buvo apsirengęs. Po to jie dar važiavo per sodus jo ieškoti, bet nerado.Tie asmenys nepareiškė noro rašyti pareiškimą.

Kitas policijos pareigūnas liudytojas A. R. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) sūnus grasina tėvams, reikalauja pinigų. Kai nuvyko, tėvai pasitiko, sakė, kad užrakino sūnų, bet šis pabėgo pro langą. Sakė, kad sūnus nuolat reikalauja pinigų, nes yra narkomanas. Nerimo ženklų nukentėjusieji neparodė, sakė, kad tai ne pirmas kartas, sūnus nuolat reikalauja pinigų. Situacija neatrodė tokia grėsminga. Jie paklausė, kaip apsirengęs, pavažinėjo po sodus, bet jo nerado. Pareiškimo negavo.

Liudytojas E. U. parodė, kad jo giminaitis S. P. norėjo nusipirkti kompiuterį ir paprašė pažiūrėti, ar kompiuteris geras. Jis kompiuterį apžiūrėjo, dar truputį pamažino kainą ir iš dviejų vyrų nusipirko kompiuterį už 250 Lt.

Liudytoja J. F. parodė, kad dieną prieš įvykį ji gavo telefoninę žinutę iš V. D., kuris prašė iškviesti policiją, nes J. grasino nužudyti. Ji paskambino į policiją, pranešė adresą. Po 20 min. V. paskambino ir pasakė, kad viskas gerai, tuo viskas ir baigėsi.

Įvykio vietos apžiūros metu sodo namelio verandoje buvo rastas plaktukas, o virtuvėje –peilis su kraujo pėdsakais (t.1., b. l.12–24).

Kitos įvykio vietos apžiūros metu ant stalo nerasta kompiuterio, o prie kambario lango iš lauko pusės buvo aptiktos kopėčios (t. 2, b. l. 1–5).

Specialisto išvada buvo nustatyta, kad V. D. buvo padarytos 4 muštinės žaizdos galvoje ir dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje kaklo pusėje ir dešinėje kirkšnyje. Sužalojimai galvoje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, o durtiniai-pjautiniai – nesunkų (t. 1., b. l. 52–53).

Auksinis žiedas buvo paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, iš kvito matyti, jog žiedą pristatė J. D. (t. 1., b. l.109–111).

Kratos metu (t.1, b. l. 125–128) pas V. K. buvo rastas telefonas „Nokia“, V. D. šį telefoną atpažino (t. 1, b. l.135–139).

S. P. pateikė nupirktą kompiuterį, kuris buvo apžiūrėtas (t. 2. b. l. 18–25).

Kolegijos nuomone, yra pagrindas apkaltinti J. D. dėl grasinimo nužudyti. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis pripažino, kad jis, reikalaudamas iš tėvų pinigų narkotikams, atsinešė iš lauko laužtuvą (b. l.163–167, t. 1), apklausoje dalyvavo advokatas. Nukentėjusysis V. D. apžiūrai pateikė du laužtuvus (t. 1, b. l. 43–47). SMS žinutėje, kurią gavo liudytoja J. F., J. D. nurodė: „L., kviesk policiją, Ž. grasina mus nužudyti, reikalauja pinigų“ (t. 1, b. l.103). J. F. nekilo klausimų, ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnai A. R. ir E. P. buvo atvykę į įvykio vietą. Nors teisme nukentėjusieji, švelnindami poziciją, ir tvirtino, jog didelės grėsmės J. D. veiksmai jiems nekėlė, tačiau paminėti faktai rodo, kad situacija išties buvo grėsminga, grasinimas nužudyti buvo realus. Beje, jau kitą dieną J. D. pavartojo prieš tėvą fizinį smurtą. Taigi J. D. veika kvalifikuotina pagal BK 145 str.1 d. – jis supykęs, kad tėvai neduoda pinigų narkotikams, laikydamas rankose laužtuvą, įrankį, kuriuo gali sužaloti žmogų, grasino nužudyti, ir šis grasinimas buvo realus.

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymais, nukentėjusiojo V. D. teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad galvoje padaryti sužalojimai, kurie buvo padaryti plaktuku, o du sužalojimai - peiliu, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pavojingas gyvybei. Įvykio vietos apžiūros metu rastas kraujas verandoje, paimti plaktukas ir peilis su kraujo dėmėmis. Plaktuko kotas yra 31 cm ilgio, peilio geležtės ilgis 20 cm (t. 1, b. l. 25–29). Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis, pykdamas ant tėvo, pasiėmė įrankius, aiškiai žmogui pavojingus: smogiamosios galios daiktą – paktuką ir juo ne mažiau kaip 4 kartus smogė tėvui, sėdinčiam į galvą, nuo smūgio šis nukrito, tėvui pasipriešinus ir plaktukui iškritus ant grindų, griebė kitą įrankį, peilį ir juo du kartus smogė nukentėjusiajam, tada ištrūkęs pabėgo dėl tėvo pasipriešinimo. Suduotų smūgių skaičius, smūgių intensyvumas, sužalojimo padarymo vieta, parodo, jog kaltinamasis suprato, kad kėsinasi ne tik sužaloti nukentėjusįjį, bet ir atimti jo gyvybę. Pastarąją aplinkybę kaltinamasis suvokė – numatė gyvybės atėmimą, kaip vieną iš galimų pavojingos veikos padarinių. Kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas nužudyti tėvą pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija).

Kaltinamasis J. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti žmogų ir pavartodamas fizinį smurtą, peilį ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą, 2010 m. balandžio 4 d., apie 19 val., pavartojęs fizinį smurtą ir įrankius (peilį ir plaktuką), pagrobė V. D. priklausantį 200 Lt mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2680S-2“. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo metu buvo manoma, jog pasikėsinimas nužudyti tėvą buvo susijęs su plėšimu ir savanaudiškomis paskatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisminio nagrinėjimo metu ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Teisme nukentėjusieji kategoriškai tvirtino, jog mobilusis telefonas, kaip ir žiedas buvo pagrobtas ne 2010 m. balandžio 4 d., o 2010 m. balandžio 3 d. Byloje yra lombardo sutartis (b. l.111, t. 1), iš kurios matyti, jog žiedas lombarde buvo priimtas 2010 m. balandžio 3 d. Nukentėjusieji, kaip ir kaltinamasis, tvirtina, kad daiktai dingo balandžio 3 d., o ikiteisminio tyrimo metu, kaip paaiškino nukentėjusieji, jie apsiriko. Be to, liudytojas V. K. patvirtino, jog telefoną iš J. D. jis įsigijo būtent balandžio 3 d. Logiška būtų manyti, kad tiek žiedą, tiek telefoną kaltinamasis pagrobė tą pačią dieną, juo labiau, kad abu daiktai buvo padėti toje pačioje vietoje. Taigi teismas daro išvadą, kad daiktų vagystė buvo įvykdyta 2010 m. balandžio 3 d., o tai reiškia, kad J. D. veika iš BK 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p., 178 str. 4 d. perkvalifikuojama į BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis 2010 m. balandžio 5 d. iš namų pagrobė ir nukentėjusiojo kompiuterį, kaltė yra įrodyta jo paties, liudytojo E. U. parodymais, atpažinimo protokolu, tad kaltinamojo veika atitinka BK 178 str. 1 d.

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.), todėl tenkinamas Valstybinių ligonių kasų civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų už V. D. gydymą atlyginimo. Šiuos nuostolius turi atlyginti kaltas asmuo – J. D..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis paskutiniu metu niekur nedirbo, vartojo narkotikus, jiems nusipirkti ėmėsi nusikalstamų veikų, teistas 8 kartus, todėl jam turi būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, sunkesnių pasekmių – tėvo mirties – buvo išvengta, tėvai jam atleido, prašo sūnaus nebausti griežtai. Ankstesnė darbovietė J. D. charakterizuoja gerai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijų vidurkius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 145 str. 1 d., 178 str. 1 d. BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija), 178 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl žiedo ir telefono vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl kompiuterio vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir nustatyti J. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. balandžio 8 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš J. D. priteisti Valstybinei ligonių kasai 2722,83 Lt už V. D. gydymą.

Daiktinius įrodymus – peilį, plaktuką, V. D. megztinį – sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.