- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- e2-1141-669/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-04845-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo iš J. M. ieškovei priteisti 297,17 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Apliejimo priežastis – vanduo, išsiliejęs iš atsakovei J. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išdavusi gyventojų turto draudimo polisą, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini). Ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir apdrausto turto savininkui išmokėjo iš viso 297,17 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, draudimo išmoka išmokėta pagal nuostolio skaičiuotę. Apie aplinkybę, kad vanduo į butą išsiliejo iš atsakovei priklausančio buto, ieškovė sprendžia iš teismui teikiamos daugiabučio namo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos. Žalos dydį ieškovė įrodinėja kartu su ieškiniu teikiamomis nuotraukomis, apgadinto turto nuostolio skaičiuote ir mokėjimo nurodymu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. M. (duomenys neskelbtini) d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog nėra įrodymų, kad atsakovė kalta dėl padarytos žalos, kadangi jos bute vanduo ir dujos yra išjungtos. Pažymi, jog tuo metu kai įvyko įvykis, jos buto niekas nesinaudojo, nesinaudojo jokiais vandens prietaisais. Taip pat nurodo, jog atsakovei yra žinoma, kad virš jos gyvenantys kaimynai apliejo jos ir kitus butus, dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad neturėtų atlyginti žalos. (duomenys neskelbtini) d. pranešime teismui nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog atsakovės butas taip pat buvo apipiltas iš viršui esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, jog į atsakovės butą niekas nebuvo užėję, kad apžiūrėtų kas atsitiko ir nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovė apliejo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsakovė negavo pranešimo iš avarinės tarnybos ar iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.
4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes jis nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Pažymi, jog atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie įvykį, kurs gali būti pripažintas draudžiamuoju – (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį įvykusį apdrausto buto apliejimą iš viršaus. Dėl šios priežasties trečiojo asmens atstovas nuvyko į atsakovei priklausantį butą ir atliko jo apžiūrą, kurios metu buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas. Iš šio akto turinio matyti, jog atsakovė paaiškino, kad bute nėra nuolat gyvenama, todėl apliejimas buvo pastebėtas ženkliai vėliau negu jis faktiškai įvyko. Apžiūros akte nurodyta, kad apgadintos atsakovei priklausančio buto lubos ir sienos, todėl darytina pagrįsta išvada, jog užliejimo židinys buvo aukščiau esančiame bute.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė palaikinė savo ieškinio reikalavimus, prašė teismo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Pažymi, jog atsakovės ir trečiojo asmens teikti įrodymai nepagrindžia jų išdėstytų faktų, jog būtent ne iš atsakovės buto buvo aplietas apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog visus turimus įrodymus pateikė, ieškinio klausimą palieką spręsti teismui.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi atsakovės butas įvykio metu nebuvo naudojimas, atsakovei pačiai buvo padaryta žala, kadangi jos butas taip pat buvo aplietas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išdavusi gyventojų turto draudimo polisą, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir apdrausto turto savininkui išmokėjo iš viso 297,17 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, draudimo išmoka išmokėta pagal nuostolio skaičiuotę.
9. Ieškovė byloje pateikia fotonuotraukas, kuriose matyti daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), apgadinto buto Nr. (duomenys neskelbtini), patirta žala, aplietos lubos ir sienos. Taip pat pateiktas buto planas.
10. Byloje pateikti rašytinai įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp V. P. ir akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nustatytas draudimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Sutartimi apdraustas turtas – butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika.
11. Kaip jau minėta (duomenys neskelbtini) d. apdraustame bute adresu (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu apdraustas butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam P. V. iš viso 297,17 Eur draudimo išmoką. Tai patvirtina byloje pateiktas mokėjimą pavirtinantis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo atlikimo data (duomenys neskelbtini) d. ir ieškovės pateikta nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmata.
12. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog apie aplinkybę, kad vanduo į butą esantį (duomenys neskelbtini) išsiliejo iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė sprendžia iš teismui teikiamos daugiabučio namo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos. (duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) d. į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ avarinę tarnybą, dėl apipylimo, daugiabučio namo gyventojas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nesikreipė. Avarinė tarnyba kviesta nebuvo. Apie įvykį informacijos neturi. Atkreipia dėmesį, kad šis įvykis nėra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kompetencijų ribose. Bendro naudojimo inžineriniai tinklai tvarkingi. Pažymime, kad savo veiklą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra apdraudę civilinės atsakomybės draudimu (duomenys neskelbtini).
13. Teisme (duomenys neskelbtini) d. gautas atsakovės elektroninio laiško kopija, kurioje nurodyta, jog pagal „(duomenys neskelbtini) užsakymą atliktas žalos patikrinimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apskaičiuoti nuostoliai atsakovės būstui esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiuoti 2066,39 Eur.
14. Teismui (duomenys neskelbtini) d. atsakovė pateikė fotonuotraukos iš atsakovei prisiklausančio buto (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų matyti, jog atsakovės sienos ir lubos apgadintos galimai iš virš atsakovės esančio buto bėgusio vandens.
15. Byloje pateiktas ir gyventojų draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį J. M. apdraudė savo turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Atsakovė teismui pateikė ir sąskaitos už (duomenys neskelbtini) mėnesį, (duomenys neskelbtini) mėnesį, (duomenys neskelbtini) mėnesį, iš kurių matyti, jog atsakovės bute faktiškai vanduo yra nenaudojamas.
16. Trečiasis asmuo su atsiliepimu į ieškinį pateikė fotonuotraukas iš atsakovės buto esančio (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) d. turto apžiūros aktą ir gyventojų draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymėjo, jog trečiojo asmens atstovas nuvyko į atsakovei priklausantį butą ir atliko jo apžiūrą. Apžiūros metu buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas, iš kurio turinio matyti, jog atsakovė paaiškino, kad bute nėra nuolat gyvenama, todėl apliejimas buvo pastebėtas ženkliai vėliau negu jis faktiškai įvyko. apžiūros akte nurodyta, kad apgadintos atsakovei priklausančio buto lubos ir sienos, todėl darytina pagrįsta išvada, jog užliejimo židinys buvo aukščiau esančiame bute.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys atmestinas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
18. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
19. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai tokiais atvejais pripažįstami neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, būtent tuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigia, jog vanduo į butą esantį (duomenys neskelbtini), išsiliejo iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tesimas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė byloje pateikė duomenis, jog atsakovės butas yra taip pat apgadintas: apgadintos lubos ir sienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės butas įvykio metu ilgą laiką buvo nenaudojimas, kas taip pat rodo didelę tikimybe, jog atsakovės negalėjo aplieti ieškovės nurodomą butą.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Vertinant ieškovės pateiktų buto lubų ir sienų dėmes pastebima, jog atsakovės buto fotonuotraukose taip pat pastebėtinos panašaus pobūdžio lubų ir sienų dėmės iš šių duomenų darytina išvada, kad butai abu buvo užlieti. Taigi lieka neaišku, ar tikrai ieškovės nurodomas butas buvo užlietas dėl atsakovės kaltės/nerūpestingumo. Ieškovė tik daro prielaidą, kad vanduo atitekėjo iš atsakovės, kadangi atsakovės butas yra virš ieškovės nurodomo buto, tačiau vandens proveržis galėjo būti ir kitame bute ir vanduo galėjo atitekėti į ieškovės nurodomą butą.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, jog apie aplinkybę, kad vanduo į butą išsiliejo iš atsakovei priklausančio buto, ieškovė sprendžia iš teismui teikiamos daugiabučio namo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos. Teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais, kadangi (duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) d. į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ avarinę tarnybą, dėl apipylimo, daugiabučio namo gyventojas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nesikreipė. Avarinė tarnyba kviesta nebuvo. Apie įvykį informacijos neturi. Atkreipia dėmesį, kad šis įvykis nėra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kompetencijų ribose. Teismas daro išvada, jog toks pranešimas negali būti interpretuojamas kaip įrodymas, jog užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas. Iš byloje pateiktų paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovės bute nuolatos nėra gyvenama, dėl šios priežasties, atsakovė tik po tam tikro laiko pastebėjo atsiradusią žalą. Teismui įvertinus visus byloje turimus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog nėra pagrįstų įrodymų, jog atsakovė apliejo ieškovės nurodomą butą.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal nurodytą teismų praktiką ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Teismo manymu, ieškovė neįrodo, jog atsakovės bute yra užpylimo židinys, priešingai, iš atsakovės duotų paaiškinimų ir trečiojo asmens pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės butas taip pat buvo aplietas galimai iš virš atsakovės esančio buto, dėl šios aplinkybės ieškovė turėjo tikslinti ieškinį ir atsakovu į bylą pasirinkti asmenį iš kurio buto ir įvyko apliejimas.
26. Teismas pabrėžia, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Teismas vertina, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovė. Priešingai, atsakovė pateikė duomenis, jog jos butas galimai buvo aplietas to peties įvykio metu, kas suponuoja, jog apliejimo židinys yra virš atsakovės esantis butas. Jokių kitų šį užpylimo patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje nėra įrodymų, jog vanduo atitekėjo iš viršuje esančio atsakovės buto, dėl atsakovės kaltės ar nerūpestingumo. Teismo vertinimu, vien tokios prielaidos darymas nesant kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra pakankamas įrodymas, jog būtent atsakovė turėtų atlyginti žalą ieškovei regreso tvarka.
27. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės kaltės ar nerūpestingumo ginčo butas buvo užlietas vandeniu, atmeta šio ieškinio reikalavimus.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 23,00 Eur žyminį mokestį.
30. Atsakovė J. M. byloje nepateikė rašytinių įrodymų kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė, todėl teismas plačiau apie jas nepasisako.
31. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys atmestinas visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.