- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- eI-1603-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00621-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Superomnia“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pėvėzė“
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Superomnia“ atstovams advokatui S. D., advokato padėjėjui E. D., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Superomnia“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pėvėzė“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017-03-15 raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtus administracinius sprendimus.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog pareiškėja UAB „Superomnia” vykdo viešo maitinimo, maisto tvarkymo veiklą nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos). Pareiškėjai išduoti: maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 33MTS-372; licencija Nr.2315 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; licencija Nr.1829 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Pareiškėjos veikla, adresu (duomenys neskelbtini), registruota Maisto tvarkymo subjektų registre (numeris 190008248). Sutinkamai su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739, kuriuo patvirtintos Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) nuostatos, pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento lauko kavinės greta baro patalpų, (duomenys neskelbtini) išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015-05-08 suderino projektą. Pareiškėja atitinkamai įgijo teisę statyti ir pagal projektą pasistatė laikiną nesudėtingą statinį - Lauko kavinę.
Vadovaujantis Aprašo 10 punktu laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas nustatomas 3 metams. Lauko kavinės naudojimo terminas iki šiol nėra pasibaigęs ir galioja iki 2018-05-09. Dar prieš Lauko kavinės naudojimo termino pasibaigimą (t. y. 2018-05-09) pareiškėja 2017-03-08 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydama pratęsti Lauko kavinės naudojimo terminą, kadangi tokia galimybė Apraše yra numatyta. Tačiau 2017-03-15 raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 (toliau - Sprendimas) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nurodė, kad Lauko kavinės naudojimo terminas yra pasibaigęs, suderinus Lauko kavinę buvo privaloma mokėti vietinę rinkliavą kuri nebuvo mokama ir UAB „Superomnia” privalo pašalinti Lauko kavinę per 15 dienų.
Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Remiantis Aprašo 10 punktu statybą leidžiančiame dokumente laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas (data, iki kada statinys turi būti nugriautas) nustatomas ne ilgesnis kaip iki laikino nesudėtingo statinio nuosavybės teisių perleidimo, bet ne ilgesnis kaip 3 metai statiniams, statomiems nesuformuotuose žemės sklypuose, ir 5 metai statiniams, statomiems suformuotuose žemės sklypuose. Pagal Aprašo 11 punktą statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto motyvuotu sprendimu gali būti nustatomas trumpesnis, nei nustatyta 10 punkte, statinio naudojimo terminas. Lauko kavinės nuosavybės teisės nėra perleistos. Joks motyvuotas sprendimas, kuriuo būtų nustatytas trumpesnis Lauko kavinės naudojimo terminas suderinant Lauko kavinės projektą priimtas nebuvo. Tuo tarpu Žemės sklypas prie namo (duomenys neskelbtini), kol kas nėra suformuotas dėl biurokratinio teritorijų planavimo procedūrų vilkinimo. Tokiu būdu Lauko kavinės naudojimo terminas, remiantis Aprašo 10 punktu, nustatytas 3 metams (iki 2018-05-09), iki šiol nėra pasibaigęs ir gali būti pratęstas, o reikalavimas pašalinti Lauko kavinę yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus bei gali sukurti pareiškėjai žalą. Pagal Aprašo 16 punktą laikinų nesudėtingų statinių, skirtų prekybai, naudojimo terminas gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip iki laikino nesudėtingo statinio nuosavybės teisių perleidimo ir žemės nuomos sutartyje nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip 3 metams nesuformuotuose žemės sklypuose ir 5 metams suformuotuose žemės sklypuose. Senamiestyje ir naujamiestyje esančių laikinų nesudėtingų statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių) naudojimo terminas gali būti pratęsiamas apsvarsčius prašymą Savivaldybės tarybos kolegijoje.
Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininkas šiuo metu siekia suformuoti Žemės sklypą prie jam priklausančio pastato. Suformavus žemės sklypą atsirastų galimybė Lauko kavinės naudojimo terminą pratęsti iki 5 metų. Tuo tarpu nesuformavus žemės sklypo pareiškėjas turi teisę papildomai pratęsti Lauko kavinės naudojimo terminą tik 3 metams. Be to, kadangi Lauko kavinė yra senamiestyje, tai dėl tokio pratęsimo galėtų būti sprendžiama tik šį klausimą apsvarsčius Savivaldybės tarybos kolegijoje, t.y. atsakovas negali atsisakyti pratęsti terminą ir įpareigoti pareiškėją pašalinti Lauko kavinę nepasibaigus nustatytam 3 metų terminui, neperdavus šio klausimo svarstyti Savivaldybės tarybos kolegijai ir nepriėmus dėl to motyvuoto sprendimo.
Į Atsakovo motyvą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo svarbu pastebėti tik tai, kad rinkliavos nemokėjimas sukuria šalims tam tikras teises ir pareigas, tačiau nesukuria teisės reikalauti pašalinti Lauko kavinę ar atsisakyti pratęsti Lauko kavinės naudojimo terminą, jeigu tokiam pratęsimui yra pagrindai.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad byloje kilęs ginčas dėl lauko kavinės prie pastato (duomenys neskelbtini), naudojimo termino pratęsimo. Lauko kavinių Kauno miesto viešosiose vietose įrengimo tvarką reglamentuoja Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739 (toliau – Aprašas).
Šalies argumentai
Aprašo 7 punkte nustatyta, jog statytojas (užsakovas), norintis gauti statybą leidžiantį dokumentą, pateikia prašymą Savivaldybės administracijai. Nors pareiškėja savo skunde nurodo, jog kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento lauko kavinės greta baro patalpų (duomenys neskelbtini), išdavimo, tačiau iš tiesų Kauno miesto savivaldybės administracija tokio pareiškėjos prašymo nėra gavusi. Byloje taip pat tokių įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo lauko kavinei įrengti, nėra pateikta.
Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2015 m. gegužės 7 d. buvo gautas UAB „Pėvėzė“ prašymas suderinti lauko kavinės projektą nuomojamame iš valstybės žemės sklype greta įmonei nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuomoja klubas-baras „(duomenys neskelbtini). UAB „Pėvėzė“ kreipimosi metu galiojusioje Aprašo 19¹ punkto redakcijoje buvo nustatyta, jog „lauko kavines galima įrengti tik prie greta (ne toliau kaip 50 m) esančių teisiškai įregistruotų maitinimo paskirties patalpų“. Įvertinus pateiktus dokumentus nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat kartu įvertinus aplinkybę, kad pastato patalpose faktiškai vykdoma klubo-baro veikla, UAB „Pėvėzė“ lauko kavinės greta pastato (duomenys neskelbtini) projektui pritarta 1 metų terminui (t. y. iki 2016 m. gegužės 8 d.), sudarant sąlygas per šį laikotarpį pakeisti patalpų paskirtį ir pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl termino pratęsimo.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog suderinus projektą buvo nustatytas 3 metų lauko kavinės naudojimo terminas (t. y. iki 2018 m. gegužės 9 d.). Apraše nurodyta, jog atsižvelgiant į statytojo prašymą statybą leidžiančiame dokumente laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki laikino nesudėtingo statinio nuosavybės teisių perleidimo, bet ne ilgesnis kaip 3 metai statiniams, statomiems nesuformuotuose žemės sklypuose, ir 5 metai statiniams, statomiems suformuotuose žemės sklypuose (Aprašo 10 p.); statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto motyvuotu sprendimu gali būti nustatomas trumpesnis, nei nustatyta 10 punkte, statinio naudojimo terminas (Aprašo 11 p.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pėvėzė“ prašyme statinio naudojimo terminas nebuvo nurodytas, ir į tai, kad įmonei reikėjo pakeisti pastato patalpų naudojimo paskirtį, buvo nustatytas trumpesnis ginčo lauko kavinės naudojimo terminas - 1 metai. Terminas nurodytas projekto brėžinyje („Genplanyje“) prie Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyrio vyriausiojo specialisto derinimo.
Derinant UAB „Pėvėzė“ pateiktą lauko kavinės projektą taip pat buvo nurodyta, jog be Licencijų ir paslaugų skyriaus išduoto leidimo projektas negalioja. Tai reiškia, kad laikino nesudėtingo prekybos (paslaugų teikimo) statinio projektas laikomas teisėtu ir galiojančiu tuo atveju, jei statytojas šį statinį naudoja pagal paskirtį ir vykdo jame veiklą. Tam jis turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo, taip pat mokėti vietinę rinkliavą, kaip numatyta Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos“ (TAR, 2003, Nr. 2003-00054), 4 ir 9 punktuose. Tačiau nei lauko kavinės statytoja UAB „Pėvėzė“, nei pareiškėja dėl tokio leidimo į Kauno miesto savivaldybę galiojant statybą leidžiančiam dokumentui į Kauno miesto savivaldybės administraciją niekada nesikreipė. Priešingai, nei teigiama skunde, leidimo neturėjimas ir rinkliavos nemokėjimas sukuria atitinkamas teisines pasekmes: pagal Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos“ (TAR, 2003, Nr. 2003-00054), 16 p., pasibaigus leidimo galiojimo laikui, per 15 kalendorinių dienų nuo leidimo galiojimo pasibaigimo dienos prekybai įrengti specializuoti automobiliai, lauko kavinė privalo būti pašalinti.
Aprašo 14 p. nustatyta, jog baigiantis nustatytam laikinio nesudėtingo statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkas ar valdytojas turi teisę raštu (laisva forma) kreiptis į statybą leidžiantį dokumentą išdavusį subjektą, prašydamas pratęsti laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminą. Pažymėtina, jog per nurodytą 1 metų terminą UAB „Pėvėzė“ pastato (duomenys neskelbtini) patalpų paskirties nepakeitė, taip pat nesikreipė dėl statinio naudojimo termino pratęsimo. Taigi, nuo 2016 m. gegužės 9 d. statybą leidžiantis dokumentas lauko kavinės prie pastato (duomenys neskelbtini), įrengimui negalioja.
Šalies argumentai
Kaip nurodoma skunde, 2017 m. kovo 8 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti lauko kavinės prie pastato (duomenys neskelbtini) naudojimo terminą. Pareiškėjai buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. 70-2-933, kuriuo atsisakyta pratęsti statinio naudojimo terminą. Rašto pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir urbanistikos skyrius skundžiamu raštu apie pareiškėjos pateiktą prašymą ir atsakymo į jį motyvus papildomai informavo
UAB „Pėvėzė“, kuriai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas įrengti ginčo lauko kavinę. Nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja skundžia raštą, adresuotą kitam juridiniam asmeniui - UAB „Pėvėzė“. Skunde nėra nurodyta, kokias pareiškėjos teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas raštas, nes jame nurodyta informacija, skirta UAB „Pėvėzė“.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS81-822/2016, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS542-756/2016, 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A429-492/2017). Dėl šios priežasties mano, kad skundžiamas raštas, kuris nėra adresuotas pareiškėjai ir kuriame nėra nurodyta pareiškėjai privalomų nurodymų ar reikalavimų, negali būti laikomas tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla, kurioje pareiškėja prašo panaikinti jai teisinių pasekmių nesukeliantį raštą, nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017-03-15 raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtus administracinius sprendimus.
Bylos faktiniai duomenys.
Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) registruotas pastatas – gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise priklauso Uždarajai akcinei bendrovei „Pėvėzė“ pagal 2001-05-14 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4359 (įrašas galioja nuo 2001-06-25). Uždaroji akcinė bendrovė „Pėvėzė“ 2013-11-22 sudarė pastato Nr. 1989-0005-5016 nuomos sutartį Nr. 2013-02(NT), 2013-11-22 Susitarimą Nr. PS-1 (įrašas galioja nuo 2013-12-02), nustatytas terminas nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31. Pagal Kauno miesto savivaldybės išduotą Licenciją Nr. 1829 Uždarajai akcinei bendrovei „Superomnia“ Licencija išduota verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, prekybos vietai suteiktas adresas – baras (duomenys neskelbtini), Licencijos išdavimo data 2013-12-23, reg. Nr. 29-7-102. Taip pat Kauno miesto savivaldybė 2013-12-23 (reg. Nr. 29-5-195) Uždarajai akcinei bendrovei „Superomnia“ išdavė Licenciją Nr. 2315 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vykdyti viešąjį maitinimą, prekybos vieta – baras, esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja Uždaroji akcinė bendrovė „Superomnia“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento lauko kavinės greta baro patalpų, (duomenys neskelbtini) išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015-05-08 suderino projektą. Pareiškėja atitinkamai įgijo teisę statyti ir pagal projektą pasistatė laikiną nesudėtingą statinį - Lauko kavinę.
Pareiškėja 2017-03-08 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydama pratęsti Lauko kavinės naudojimo terminą. Tačiau 2017-03-15 raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nurodė, kad Lauko kavinės naudojimo terminas yra pasibaigęs ir UAB „Superomnia” privalo pašalinti Lauko kavinę per 15 dienų. Pažymėtina, jog pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Superomnia“ skundžiamas 2017-03-05 raštas (sprendimas) Nr. 70-2-965 yra adresuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui Uždarajai akcinei bendrovei „Pėvėzė“. Uždarajai akcinei bendrovei „Superomnia“ buvo išsiųstas 2017-03-13 raštas „Dėl prašymo“ Nr. 70-2-933 atsakant į 2017-03-08 prašymą (iš esmės analogiško turinio), tačiau pareiškėja jai adresuoto rašto neskundė, teismo posėdžio metu atstovai paminėjo, jog tokio rašto negavo.
Pareiškėjo atstovai skunde ir posėdžio metu pažymėjo, jog ginčijamu 2017-03-15 raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius suformulavo du sprendimus, t. y. atsisakė suderinti terminą, nurodant, jog terminas yra pasibaigęs ir nurodė pašalinti lauko kavinę.
Dėl termino pratęsimo ir raštu priimtų sprendimų panaikinimo.
Byloje pareiškėja iškėlė ginčą dėl lauko kavinės prie pastato (duomenys neskelbtini), naudojimo termino pratęsimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas nustato, jog Laikinas statinys - statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Lauko kavinių Kauno miesto viešosiose vietose įrengimo tvarką reglamentuoja Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-739 (toliau – Aprašas).
Aprašo 7 punkte nustatyta, jog statytojas (užsakovas), norintis gauti statybą leidžiantį dokumentą, pateikia prašymą Savivaldybės administracijai. Pareiškėja skunde nurodo, jog kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento lauko kavinės greta baro patalpų Kurpių g. 29, Kaune, išdavimo. Teismas pažymi, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, jog tokio pareiškėjos prašymo nėra gavusi. Pareiškėja taip pat teismui nepateikė įrodymų, jog minimas prašymas buvo pateiktas atsakovui. Tokiu būdu darytina išvada, jog byloje įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo lauko kavinei įrengti, nėra ir pareiškėjos argumentas, jog ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento lauko kavinės greta baro patalpų (duomenys neskelbtini), išdavimo, vertinamas kaip byloje neįrodyta versija ir atmestinas.
Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2015 m. gegužės 7 d. buvo gautas UAB „Pėvėzė“ prašymas suderinti lauko kavinės projektą nuomojamame iš valstybės žemės sklype greta įmonei nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuomoja klubas-baras (duomenys neskelbtini). UAB „Pėvėzė“ kreipimosi metu galiojusioje Aprašo 19¹ punkto redakcijoje buvo nustatyta, jog „lauko kavines galima įrengti tik prie greta (ne toliau kaip 50 m) esančių teisiškai įregistruotų maitinimo paskirties patalpų“. Tuo tarpu iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai). Kaip nurodė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ir atsiliepime į skundą, kad būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat kartu įvertinus aplinkybę, kad pastato patalpose faktiškai vykdoma klubo-baro veikla, UAB „Pėvėzė“ lauko kavinės greta pastato (duomenys neskelbtini) projektui pritarta 1 metų terminui (t. y. iki 2016 m. gegužės 8 d.), sudarant sąlygas per šį laikotarpį pakeisti patalpų paskirtį ir pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl termino pratęsimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog suderinimo įrašas „pritariu lauko kavinei 1 m. 308x870“ pasirašė D. K. – Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus infrastruktūros poskyrio vyr. specialistė. Terminas nurodytas projekto brėžinyje („Genplanyje“) prie Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyrio vyriausiojo specialisto derinimo. Teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, jog sutinkamai su Aprašo 10 punktu statybą leidžiančiame dokumente laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas (data, iki kada statinys turi būti nugriautas) nustatomas ne ilgesnis kaip iki laikino nesudėtingo statinio nuosavybės teisių perleidimo, bet ne ilgesnis kaip 3 metai statiniams, statomiems nesuformuotuose žemės sklypuose, ir 5 metai statiniams, statomiems suformuotuose žemės sklypuose. Pagal Aprašo 11 punktą statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto motyvuotu sprendimu gali būti nustatomas trumpesnis, nei nustatyta 10 punkte, statinio naudojimo terminas. Toks motyvuotas sprendimas, kuriuo būtų nustatytas trumpesnis Lauko kavinės naudojimo terminas suderinant Lauko kavinės projektą priimtas nebuvo. Kaip jau minėta dėl projekto suderinimo kreipėsi UAB „Pėvėzė“ ir kaip matyti iš bylos medžiagos suderinimas faktiškai įformintas rezoliucija, kurioje pažymėtas terminas - 1 m. Iš bylos medžiagos sprendžiama, jog tokį suderinimą ir termino nustatymą pati UAB „Pėvėzė“ neskundė, dėl termino neaiškumo į teismą nesikreipė ir neprašė termino atnaujinti dėl šių dokumentų apskundimo, projekto suderinimas su jame nurodytu terminu įstatymo tvarka nenuginčytas ir jame nurodytu terminu galiojantis.
Teismas pažymi, jog derinant UAB „Pėvėzė“ pateiktą lauko kavinės projektą jame taip pat nurodyta, jog be Licencijų ir paslaugų skyriaus išduoto leidimo projektas negalioja. Tai reiškia, kad laikino nesudėtingo prekybos (paslaugų teikimo) statinio projektas laikomas teisėtu ir galiojančiu tuo atveju, jei statytojas šį statinį naudoja pagal paskirtį ir vykdo jame veiklą. Tam jis turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo, taip pat mokėti vietinę nustatytą rinkliavą, kaip numatyta Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos“ (TAR, 2003, Nr. 2003-00054), 4 ir 9 punktuose. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos nei trečiasis suinteresuotas asmuo - lauko kavinės statytoja UAB „Pėvėzė“, nei pareiškėja dėl tokio leidimo galiojant statybą leidžiančiam dokumentui į Kauno miesto savivaldybės administraciją niekada nesikreipė. Tokių įrodymų byloje nepateikė ir pareiškėja. Leidimo neturėjimas ir rinkliavos nemokėjimas sukuria atitinkamas teisines pasekmes: pagal Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 „Dėl prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos“ (TAR, 2003, Nr. 2003-00054), 16 p. nustatyta, jog „pasibaigus leidimo galiojimo laikui, per 15 kalendorinių dienų nuo leidimo galiojimo pasibaigimo dienos prekybai įrengti specializuoti automobiliai, lauko kavinė privalo būti pašalinti. Neįvykdžius minėto reikalavimo, prekybai įrengtų specializuotų automobilių ir lauko kavinės nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuoja Savivaldybės administracija, o Savivaldybės administracijos patirtas išlaidas apmoka asmuo, kuriam buvo išduotas Leidimas, neatsižvelgiant į tai, kam prekybai įrengti specializuoti automobiliai ar lauko kavinė nuosavybės teise priklauso. Ši nuostata netaikoma asmenims, prekiaujantiems (paslaugas teikiantiems) asmeninės nuosavybės teise arba nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose.“.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 14 p. nustatyta, jog baigiantis nustatytam laikinio nesudėtingo statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkas ar valdytojas turi teisę raštu (laisva forma) kreiptis į statybą leidžiantį dokumentą išdavusį subjektą, prašydamas pratęsti laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminą. Pažymėtina, jog per nurodytą 1 metų terminą UAB „Pėvėzė“ pastato (duomenys neskelbtini) patalpų paskirties nepakeitė, taip pat nesikreipė dėl statinio naudojimo termino pratęsimo. Taigi, nuo 2016 m. gegužės 9 d. statybą leidžiantis dokumentas lauko kavinės prie pastato (duomenys neskelbtini), įrengimui negalioja.
Pažymėtina, jog Apraše nurodyta, jog „Lauko kavinė - lauke įrengtas laikinas nesudėtingas statinys iš lengvų konstrukcijų be pamatų arba sukomplektuota įranga (terasos, staliukai, kėdės, skėčiai tvorelės, pakylos, gėlinės ir kt.) skirtas viešojo maitinimo paslaugoms teikti“. 2015-05-08 su UAB „Pėvėzė“ buvo suderinta medinio ažūro lauko kavinė, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog pratęsimui pateikta konteinerio tipo kavinė, kas prieštarauja Apraše nustatytam Lauko kavinės apibrėžimui.
Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš to seka, jog atsakovas privalo užtikrinti, kad, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. numatytų viešojo administravimo principų, tame tarpe ir objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs - atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. LVAT nekartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 13 str., 20 str., 57 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t.t.) yra naikintinas (2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.). Teismas, įvertinęs atsakovo rašto – atsakymo turinį, taip pat įvertinęs jį pareiškėjos atstovų paaiškinimų teisme ir skunde suformuluotų argumentų, atsakovo atsiliepimo bei atsakovo atstovės paaiškinimo teismo posėdyje kontekste, daro išvadą, kad ginčijamame rašte atsakovas argumentus išdėstė aiškiai, logiškai rišliai, nedviprasmiškai, jie pakankamai argumentuoti. Raštas yra aiškus ir pareiškėjams nesukelia teisiškai neaiškios situacijos. Dėl išdėstytų aukščiau aplinkybių ir teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog atsakovės raštas ir juo suformuluoti sprendimai yra pagrįsti ir naikinti juos nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl reikalavimo teisės.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje iškėlė klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo teisės šioje byloje.
Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą su skundu, prašymu, pareiškimu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtino žmogaus galimybę kreiptis į teismą, tačiau tokia teisė nėra besąlyginė - ji realizuojama esant tam tikriems įstatymų įtvirtintiems pagrindams. Teismas konstatuoja, kad teisę kreiptis į administracinį teismą pagrinde reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir – ABTĮ) 5 straipsnis. ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 str. 1 d. skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir, tuo pačiu, nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti - pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Darytina išvada, kad administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas - kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali tinkamai apginti pareiškėjų teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2 p. - 4 p. numatytų būdų (ABTĮ 57 str.). Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą kaip nepagrįstą ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2006-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1192/2006, 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-712/2009 ir t.t.).
2017 m. kovo 8 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti lauko kavinės prie pastato (duomenys neskelbtini) naudojimo terminą. Pareiškėjai buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. 70-2-933, kuriuo atsisakyta pratęsti statinio naudojimo terminą. Rašto pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir urbanistikos skyrius skundžiamu raštu apie pareiškėjos pateiktą prašymą ir atsakymo į jį motyvus papildomai informavo
UAB „Pėvėzė“, kuriai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas įrengti ginčo lauko kavinę. Nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja skundžia raštą, adresuotą kitam juridiniam asmeniui - UAB „Pėvėzė“. Skunde nėra nurodyta, kokias pareiškėjos teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas raštas, nes jame nurodyta informacija, skirta UAB „Pėvėzė“.
Kaip matyti iš byloje pateiktų nuomos sutarčių, pareiškėjai nuomos pagrindu perduotos laikinai valdyti ir naudoti vidaus patalpos71,83 kv. m. ploto, dengtas lauko patalpas ir laiptus 4,72 kv. m. ploto bei 3,04 kv. m. bendro naudojimo patalpas bei inžinierinę įrangą esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Papildomu susitarimu pareiškėjai perduotos laikinai valdyti ir naudotis 64,77 kv. m. vidaus patalpos ir 13,04 kv. m. bendro naudojimo laiptinė su sanitariniu mazgu. Duomenų, jog pareiškėjai nuomos sutartimi, ar kitokiu pagrindu perduota lauko kavinė byloje nėra.
Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2015 m. gegužės 7 d. buvo gautas UAB „Pėvėzė“ prašymas suderinti lauko kavinės projektą nuomojamame iš valstybės žemės sklype greta įmonei nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuomoja klubas-baras (duomenys neskelbtini). Visi derinimo darbai ir susitarimai bei aptarimai dėl termino nustatymo buvo atliekami pagal UAB „Pėvėzė“ prašymą ir būtent su šia bendrove. Pati UAB „Pėvėzė“ jai adresuoto rašto neskundė.
Teismo nuomone, ginčijamas raštas nepažeidžia pareiškėjos teisių, todėl ji neturi reikalavimo teisių skųsti ne jai adresuotą raštą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. 70-2-933, pareiškėjai buvo atsisakyta pratęsti statinio naudojimo terminą. Rašto pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, neprašė atnaujinti apskundimo terminą esant tam tikroms priežastims, todėl pareiškėjai adresuotas raštas yra įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir galiojantis. Pareiškėjos argumentas, jog rašto ji negavo dėl to jo neskundė nepatvirtintas bylos medžiaga, be to raštas yra pateiktas byloje kartu su kitais dokumentais ir būnant apdaria ir rūpestinga pareiškėja turėjo visas galimybes skųsti jai adresuotą raštą bei prašyti atnaujinti praleistą terminą.
Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas visoje apimtyje.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.