Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prokurorės teigimu, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis veiksnys - kriminalinė istorija (sunkus nusikaltimas, nusikaltimų modelis); dinaminiai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija), mąstymas ir elgesys (neatsakingumo vykdyti elgesio reikalavimus stoka). Prokurorė pažymi, kad įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste (siekiant nelegaliais būdais praturtėti), neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja finansinė gerovė. Nepaisant to, kad nuteistasis pagal nustatytą darbingumo lygį šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat liktų dirbti minėtoje įmonėje, tačiau specialistė, vertindama nuteistojo elgesio pokyčius, socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, jog „nors lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama kaip nerezultatyvi, tačiau nuteistajam, nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje ateityje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių“. Nuteistojo elgesio pokyčiams reikšminga sritis išlieka „mąstymas ir elgesys“, todėl specialistė socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, jog „nuteistojo nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes yra aktualūs su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai veiksniai. Mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui“.

Prokurorės teigimu, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tapačias nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, vyraujant nusikalstamo elgesio modeliui, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turi būti vertinamas visų jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ne tik į teigiamus elgesio pokyčius. Įvertinus aptartas aplinkybes, šiuo metu dar negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 3 metai 13 dienų (skaičiuojama nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos) nėra proporcinga paskirtai galutinei laisvės atėmimo bausmei. Todėl darytina išvada, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 52 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Nuteistųjų resocializacijos tikslai: užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją; mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. J. teistas 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 13 dienų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir yra pateikęs prašymą laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką buvo vertinta keturis kartus, rizika nustatyta žema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2024 m. balandžio 10 d., atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, fiksuota žema rizika. Pokytis teigiama linkme fiksuotas „Mąstymas ir elgesys“ ir „Nuostatos“ srityse dėl nuteistojo E. J. gebėjimo tinkamai laikytis nustatytų režimo reikalavimų (neturi galiojančių drausminių nuobaudų, įvykdytų administracinių nusižengimų), užsiima oficialia darbine veikla, nors turi (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį, pragyvenimui turi oficialių pajamų šaltinį. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nuo bausmės pradžios siekia valdyti minėtus kriminogeninius poreikius - oficialiai dirba, nors turi ribotą darbingumą, turi stabilų pragyvenimo šaltinį, neturi reikšmingų jo finansinei padėčiai įsiskolinimų. Siekdamas teigiamų mąstymo ir elgesio pokyčių, dalyvavo intervencinėse elgesio korekcijos priemonėse „Kitoks“, „Elgesys- Pokalbis-Pasikeitimas“, „Relaksacija“, dėl kurių lankymo stebimi teigiama linkme pakitę E. J. gebėjimai atpažinti rizikos veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Pažymėtina, kad E. J. dabartinė turima gyvenamoji vieta, finansinių įsipareigojimų neturėjimas gali veikti kaip apsauginiai veiksniai, mažinantis tikimybę pakartotinai nusikalsti. Taip pat priklausomybių alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms neturėjimas padeda išvengti rizikingų situacijų. Palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais gali turėti reikšmingos įtakos kitų kriminogeninių veiksnių valdymui ir jų eliminavimui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, 2023 m. gegužės 11 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. RV-20-3769 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta E. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 2 dalį. 2023 m. birželio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi atsisakyta patvirtinti minėtą Komisijos nutarimą. Nurodoma, kad svarstymo metu nuteistajam buvo nustatyti 5 kriminogeninės rizikos veiksniai, iš kurių vienas buvo statinis. 2024 m. balandžio 25 d. įvykusio svarstymo metu nuteistajam buvo nustatyti 3 kriminogeninės rizikos veiksniai, iš kurių vienas statinis. Matyti, jog nuteistasis pašalino kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius, nuostatos. Teismo vertinimu, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka baustas 2 kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios. Paskutinė nuobauda skirta 2023 m. birželio 7 d. už nustatytos tvarkos nesilaikymą. Taip pat jam 1 kartą 2020 m. kovo 2 d. buvo skirta žodinė pastaba. Bausmės atlikimo metu už administracinių nusižengimų padarymą nebaustas. Nuteistasis skatintas 8 kartus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose resocializacijos programose, neturi finansinių įsipareigojimų. Nuteistajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba. Nuteistasis paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, darbdavys patvirtinęs, jog atlikus laisvės atėmimo bausmę, darbo vieta bus išlaikyta. Teismo vertinimu, iš nurodytų duomenų matyti, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, tačiau matyti, jog nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį ir jau kuris laikas asmuo pakeitė savo elgesį teigiama linkme, dėl ko galima manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistojo atžvilgiu, taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi įgijęs išsilavinimą, dirba bausmės atlikimo metu, turės darbą laisvėje); ryšiai (socialiai nėra atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su šeima); gyvenimo stilius ir draugai (laisvalaikio praleidimas nėra išimtinai susijęs su nusikalstamumu); psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų) nevartojimas; emocinė gerovė (adekvati savivertė, emociškai stabilus); nuostatos (šiuo metu teigiamai vertina priežiūrą ir jam taikomus elgesio apribojimus). Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamu savo elgesiu, vykdydamas resocializacijos programas, parodė, jog geba keisti savo elgesį teigiama linkme, siekdamas pasitaisyti.

Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos, skiriant kaltininkui bausmes. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas, tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra tinkamas. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis sumažino jam nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, drausminės nuobodos negaliojančios, kas rodo nuteistojo tinkamą požiūrį į paskirtą bausmę ir jos tikslus, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis paleistas lygtinai gebės gyventi laikydamasis įstatymų reikalavimų ir nedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas Probacijos tarnybos pareigūnų, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nuteistasis lygtinio paleidimo metu, būdamas prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų ir toliau privalės dalyvauti elgesio pataisos programose bei vykdyti individualų probuojamojo planą ir taip turės galimybę sumažinti jam nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius, kuriuos jis sėkmingai mažino ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3283 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam E. J..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.