Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-450-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
A6.-450-1078/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00408-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
F. K.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-450-1078/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00408-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui F. K. (F. K.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nes Bendrovė realiai veiklos nevykdo, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarydamas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas F. K. nurodė, jog nesutinka su VMI prašoma jam skirti 2200 eurų bauda, kadangi PVM skola susiformavo dėl to, jog buvo parduotas turtas ir kreiptasi į VMI, siekiant, kad skola būtų užskaityta, tačiau VMI prašymą atmetė. Buvo kreiptasi ir į komisiją, esančią prie Finansų ministerijos, tačiau jie taip pat prašymą atmetė. Jeigu PVM būtų užskaitytas, tai visi įsiskolinimai būtų padengti. Taip pat buvo prašoma VMI skolą išdėstyti dalimis, tačiau VMI šį prašymą irgi atmetė. Kadangi Bendrovėje buvo sunki finansinė situacija, kreipėsi į VMI, prašant atidėti mokėjimą, tačiau VMI tuomet užblokavo sąskaitą, nors iš viso buvo atlikti keturi mokėjimai ir pateiktas prašymas kelis mokėjimus atidėti. Teismo posėdžio metu F. K. nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduota byla, susijusi su minėtais mokėjimais, tačiau byla nėra pradėta nagrinėti. Be kita ko nurodė, kad šiuo metu nedirba. Turi pirmą neįgalumo grupę, gauna neįgalumo pensiją. Turi alimentų mokėjimo skolą, per mėnesį pajamos siekia tik 400 eurų, todėl VMI prašomą jam paskirti 2200 eurų baudą sumokėti neturi finansinių galimybių.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams – 78739,04 Eur. Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių bei pagal VMI pakaitines deklaracijas. Atliktų išieškojimo veiksmų metu buvo bandoma iš Bendrovės išieškoti mokestinę priemoką, tačiau nesėkmingai. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir metinių finansinių atsiaktų teikimo metu 2021 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo F. K. Iš Juridinių asmenų registro pateikto Metinių finansinių ataskaitų teikimo nustatyta, kad paskutinis laikotarpis, už kurį buvo pateikti atskaitomybės dokumentai buvo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l. 14-15). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruotas 78/183 žemės sklypo Nr. 4400-3755-2439, esančio Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Raišių k., kurio vertė 1014,43 Eur. Turtui taikomi apribojimai viena hipoteka ir du turto areštai (b. l. 17-18). VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 18). Pareiškime nurodoma, kad tai leidžia daryti išvadą, jog F. K., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. Institucijos vertinimu, F. K. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdydamas padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi VMI pareiškimas dėl bankroto iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tenkintas, Bendrovei iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad F. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – Įstaigos vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įmokų nepervesta. Bendrovės vadovu būdamas F. K. ignoravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto procedūrą inicijavo VMI. Kaip nurodoma ir VMI pareiškime, F. K. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog F. K. teismo posėdžio metu bankroto neginčijo, tačiau nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduota nagrinėti byla, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimais. Iš bylos medžiagos nenustatyta tokių F. K. teiginius patvirtinančių duomenų. Tiesa, Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduota nagrinėti byla, kurioje minima UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagrindinis bylos objektas yra kitos, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės finansinis ginčas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog F. K. savo poziciją grindžia kitos įmonės finansinio ginčo sprendimu, kas neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

F. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. K., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, taip sukeldamas pavojų tiek esamų, tiek potencialiai būsimų kreditorių teisėtiems interesams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti F. K. asmenybę – SODROS duomenimis nedirbantis, kaip nurodė posėdžio metu, turintis pirmą neįgalumo grupę, gaunantis neįgalumo pensiją, mėnesinės pajamos siekia 400 eurų, turintis įsiskolinimų dėl alimentų mokėjimo.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad F. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus F. K. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismo posėdžio metu F. K. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi niekur nedirba, turi neįgalumą, mėnesinės pajamos siekia 400 eurų, turi įsiskolinimų, gyvena su mama, kuri jį ir išlaiko. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, F. K. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

F. K. (F. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 200 (dvejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 200 (dvejų šimtų) eurų baudos sumokėjimą išdėstyti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 20 eurų baudos. Pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-450-1078/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė