- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-992-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00681-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-963-671/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Litesko“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI prie LR FM, 190,31 Eur skolą, 47,58 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją į butą (duomenys neskelbtini), kurio savininkas R. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, mirusiojo R. P. butas perėjo Lietuvos Respublikai pagal 2006-12-07 paveldėjimo liudijimą. Tvirtino, kad atsakovė neapmokėjo skolos, susidariusios nuo 2005-07-12 iki 2007-03-13. Manė, kad atsakovei laiku neapmokant skolos, turi teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas, kaip minimalius nuostolius, kurios yra paskaičiuotos už 5 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos V MI prie LR FM, 190,31 Eur skolą, 47,58 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad palikėjui mirus (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tapo naujosios savininkės prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada ji įformino palikimo perėjimo jai faktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neginčijo įsiskolinimo dydžio už butui laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2007-03-13 tiektą šilumos energiją. Pabrėžė, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2015-04-01 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 47,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neinformavo apie susidariusią skolą, nereikalavo jos apmokėti ir nepateikė apmokėti sąskaitų.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Litesko“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad pati apeliantė turėjo domėtis apie susidariusį įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir teismas pagrįstai priteisė palūkanas, kurias sudarė patirti minimalūs nuostoliai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI prie LR FM, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 129.3 punktą šilumos tiekėjas privalo pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, teisės aktuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos išrašyti ir pateikti (išsiųsti) vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus.
Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, 29 punkte numatyta, kad šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą už šilumą.
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą ir šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio nuostatomis, be kita ko, siekiama informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus.
Taigi priešingai, nei teigė ieškovė UAB „Litesko“, būtent jai, kaip šilumos tiekėjai, teko pareiga tinkamai informuoti įpėdinę Lietuvos valstybę (jos atstovę) apie šilumos energijos skolą už butui tiektą šilumos energiją ir pateikti tikslią, aiškią bei išsamią informaciją apie įsiskolinimo dydį.
Byloje nėra duomenų, išskyrus 2006-01-31 informacinio pobūdžio paklausimą, apie tai, kad ieškovė tinkamai ir išsamiai informavo atsakovę apie susidariusį šilumos energijos laikotarpio nuo 2005-07-18 iki 2007-03-13 įsiskolinimą ir pateikė atsakovei atsiskaitymo dokumentą. 2006-01-31 informacinio pobūdžio paklausime nurodoma, kad mirusysis liko skolingas 154,24 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. y. minimas ne atsakovės paveldėtas butas), patiektą produkciją laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2005-03-30, ir prašoma išsiaiškinti dėl mirusiojo turto paveldėjimo.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko su ieškinio dalimi dėl 190,31 Eur skolos, skundą nagrinėja pagal jo reikalavimus, t. y. tik dėl 47,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga skolininkui, praleidusiam terminą piniginei prievolei įvykdyti, mokėti palūkanas, kurias įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais.
Teismas pažymi, kad tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.
Prieš tai minėta, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie piniginę prievolę, todėl negalima daryti išvados, jog ši prievolė buvo praleista. Nesant prieš tai minėtų sąlygų visetui, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.210 straipsnio nuostatas dėl minimalių nuostolių priteisimo ir nepagrįstai ieškovei priteisė 47,58 Eur palūkanas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininkės pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos palūkanos teismų praktikoje vadinamos „procesinėmis“, pagrindas jas priteisti yra asmeninė skolininkės atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė geruoju, o jos kreditorė dėl to kreipėsi į teismą.
Teismas, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neįrodė, jog įstatymų nustatyta tvarka reikalavo iš atsakovės piniginę prievolę įvykdyti geruoju, ir atsakovei atsisakius tai padaryti, buvo priversta dėl to kreiptis į teismą, sprendžia, jog procesinės palūkanos iš atsakovės buvo priteistos nepagrįstai.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 20 Eur žyminis mokestis ir 1,71 kitos būtinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Ieškinį tenkinus iš dalies (80 proc.), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 17,40 Eur.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Litesko“ (į. k. 110818317) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) 190,31 Eur skolą ir 17,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.