Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, teista: 2016 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. (2 veikos), paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K., ji sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: ji, 2017 m. gruodžio 22 d., apie 20.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu dėl planšetinio kompiuterio su mažamečiu sūnumi G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė mažamečiui G. T. už plaukų tampė sūnų, tokiu būdu nukentėjusiajam mažamečiui G. T. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamoji Ž. K. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad ji kartu su sutuoktiniu P. K. ir sūnumi G. T., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sūnumi R. T., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dukra V. K., (duomenys neskelbtini) amžiaus gyvena jos mamai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais dar gyvena jos mama B. B.. Mama dėl ligos, kokios konkrečiai pasakyti negali, nes nežino, sunkiai vaikšto, iš namų neišeina, visą laiką būna namuose. Butas yra trijų kambarių. Jos mama gyvena viename kambaryje, ji su sutuoktiniu P. K. ir V. gyvename viename kambaryje, o sūnūs R. ir G. kitame kambaryje. Jos sūnūs G. ir R. yra buvusio sugyventinio N. T. vaikai. Su pastaruoju kartu nėra apie 8 metus. N. su sūnumis susitinka retai, per mėnesį vieną kartą mato vaikus, G. labai šiltai bendrauja su tėčiu, noriai su juo susitinka, o R. rečiau susitinka, vienas pas tėvą neina, tik kartu su broliu G.. 2016 m. gegužės mėnesį jai buvo apribotos vaikų teisės dėl G. ir R., kadangi 2015-10-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sūnų G., ji prisipažino smurtavusi prieš savo sūnų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikant. 2016-05-13 ji pakartotinai smurtavo prieš sūnų G. ir dėl to ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. To pasekoje abu sūnūs buvo išvežti į globos namus. Per visą tą laikotarpį kol vaikai buvo globos namuose jie savaitgaliais, per atostogas ir šventes atvažiuodavo į namus. 2017 m. rugsėjo 1 d. jai buvo grąžinti abu vaikai. Jos santykiai su G. ir R. yra geri. Kai G. kažko iš jos reikia, pvz. leidimo žaisti su kompiuteriu ar mobiliojo ryšio telefonu, tuomet G. būna paklusnus, geras vaikas, klauso jos. Kai pastarajam kažko neleidi daryti arba apriboji naudojimąsi kompiuteriu, tuomet prasideda barniai su sūnumi. Su sūnumi R. yra paprasčiau sutarti dėl tam tikrų dalykų, darbų atlikimo, jis yra ramesnio būdo. G. su jos vyru P. bendrauja taikiai, tarp jų konfliktų nebūna. 2017-12-22 vakare, jos mama B. bei visi vaikai, o būtent G., R., V. bei mano sutuoktinis P. buvo namuose. Tarp jos ir sūnaus G. 2017-12-21 įvyko žodinis konfliktas, kurio metu iš G. ji atėmė jo MRT dėl pastarojo nelankymo mokyklos ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to, kad pastarasis pamokų metu žaidžia su MRT. G. minėtą MRT pirko iš savo dovanotų pinigų ir dėl to jis labai įsižeidė, sakydamas, kad ji neturi teisės jam nurodinėti ir atimti jo telefoną. Ji sūnui pasakė, kad kai tik jo elgesys pasikeis, o būtent susitvarkys su pažymiais mokykloje, nepraleidinės pamokų ir tuomet jis atgaus telefoną. G. buvo piktas, nesutiko su tokia jos pozicija. 2017-12-22 dienos metu ji pastebėjo, kad planšetės nėra namuose. Tuo metu R. ir G. dienos metu buvo (duomenys neskelbtini), ten turėjo vaidinti būrelyje ir ji paskambino į (duomenys neskelbtini), paprašydama kad pakviestų G. ir su pastaruoju kalbėjau telefonu, pasiteiraudama kur yra planšete. G. pasakė, kad paėmė planšetę ir paslėpė lauke, kur konkrečiai nenurodė, sakė, kad prie tėčio namų (N. T., gyv. (duomenys neskelbtini)). G. pasakė, kad paėmė ir paslėpė planšetę todėl kad ji iš jo paėmė MRT. Vakare, apie 18 val. G. grįžo namo. Būnant koridoriuje ji sūnaus G. klausinėjo apie planšetę. G. tą patį jai atsakė, kad planšetė yra lauke. Ji susinervino ir tuo metu sugriebė sūnui už plaukų ir tokiu būdu laikė jį, tempė jį už plaukų, tuo metu G. irgi ją sugriebė už plaukų. Ji negali pasakyti ar sūnus G. kai ji jam sugriebė už plaukų verkė, neatsimena. Visi kiti namiškiai buvo kambariuose. Į jų riksmus atbėgo sutuoktinis P., kuris juos išskyrė. P. išskirdamas juos, vaiką, tai yra G. nutempė į kambarį, už kurios kūno dalies jis pastarąjį laikė ji nežino, nematė. G. pradėjo rėkti, kad P. neturi teisės jo liesti, rėkė kad niekas neturi teisės jo mušti. Ji nuėjo į kambarį ir vėl klausinėjo sūnaus kur yra planšetė. P. pasakė G., kad grąžins jam telefoną jeigu jis pasakys kur yra planšetė. G. pasakė, kad planšetė yra lauke, tačiau P. vienas nuėjo į lauką ieškoti planšetės, G. ir ji liko namuose, ji nuėjo į kambarį pas dukrą. P. jai paskambino į telefoną ir pasakė, kad lauke nerado planšetės. Tuomet G. išėjo į lauką atnešti planšetės, už kažkiek tai laiko grįžo P., rankose jis turėjo planšetę ir pasakė, kad G. nuėjo pas savo tėvą N. T. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). G. pas tėvą liko iki 2017-12-27 ir paskui buvo išvežtas į Krizių centrą. Parodo, kad ji vaikui jokių smūgių rankomis sudavus nebuvo, tik ji buvo sugriebus už plaukų, P. taip pat G. jokių smūgių sudavęs nebuvo, tik jį nutempė nuo jos ir laikė kol G. nusiramins. Iš kur pas mano sūnų galėjo atsirasti mėlynės ir nubrozdinimai, aprašyti pranešime apie įtarime ji pasakyti negali, nes nežino. Su G. ji susitinka kiekvieną dieną, jis po (duomenys neskelbtini) mokyklos ateina pas juos į namus, 2018-02-18 buvo pas juos namuose, bendrauja taikiai, šiltai, nekonfliktuoja. Šiuo metu jos sūnus G. T. yra (duomenys neskelbtini). Jos sūnui G. T. leidžiama savaitės bėgyje atvykti į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), todėl G. savarankiškai ateina 3-4 kartus per savaitę į savo namus, tačiau nakvoti nelieka. Ji su juo bendrauja taikiai, nesipyksta, su G. kalbėjo dėl minėto įvykio, jo atsiprašė, sakė, kad elgėsi netinkamai, mano kad G. ją suprato, sakė, kad ir jis pats netinkamai elgėsi, kadangi tuo metu (2017-12-22) tampė ir ją už plaukų. Šiuo metu laukia kada bus priimtas sprendimas dėl sūnaus G. grąžinimo į šeimą, kada konkrečiai G. bus grąžintas ji nežino. Sūnus jai sakė, kad labai nori grįžti namo. J i nuoširdžiai gailisi dėl to, kad tampė sūnų už plaukų, nori kad jis sugrįžtų namo. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kadangi dar augina (duomenys neskelbtini) dukrą V. K.. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jai skiriant baudą. Parodo, kad sumokėti baudą galės, kadangi turi santaupų (b. l. 68-69, 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. T. parodė, kad 2017-12-22, apie 20.00 val., pas jį į butą atbėgo jo sūnus G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad jį sumušė jo motina Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir patėvis P. K., kuriam maždaug apie 30 metų. Jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus paaiškino, kad jį sumušė būtent šiuo adresu. Jis gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), nes jau su Ž. negyvena kartu apie 13 metų. G. paaiškino, kad konfliktas namuose įvyko dėl planšetinio kompiuterio ir telefono, kurį atėmė patėvis. G. jam pasakė, kad jį mušė tiek mama, tiek patėvis, mušė rankomis į kaklo, nugaros ir galvos kūno dalis, taip pat tampė už plaukų. Sūnus sakė, kad jam labai skaudėjo. G. pas jį į namus atbėgo be striukės ir verkė pasakodamas apie įvykį. Jis iš karto nepranešė į policiją, nes nenorėjo gadinti švenčių (b. l. 5).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis G. T. parodė, kad viskas prasidėjo nuo telefono ir planšetės, mama paėmė iš jo telefoną ir tada jis paėmė planšetę. Mama paėmė jo telefoną, o jis iš jos planšetę paėmė. Vėliau G. išėjo į būrelį, į dienos centrą. Jis paslėpė planšetę lauke prie tėčio namų ir nuėjo į būrelį. Norėjo nueiti namo ir pakviesti brolį eiti kartu. Kartu su broliu jis nuėjo į būrelį. Mama ieškojo planšetės tuo metu, kol jie ėjo į būrelį. Tą dieną turėjo eiti į kiną. G. buvo paėmęs planšetę, kadangi mama buvo paėmusi jo telefoną. Mama jam pasakė, grįžti namo ir grąžinti. G. pasakė, kad neturi. Vakare jis grįžo namo. Ir visas veiksmas prasidėjo. Tada mama pradėjo pakeltu tonu klausti, kur planšetė. Sūnus jai pasakė, kad negali paaiškinti. Jis mamai pasakė, kad ji jam atiduotų telefoną, o sūnus jai grąžins planšetę. Mama pasakė, kad jis telefono negaus. G. stovėjo prie durų kampo. Mama jam stvėrė už plaukų. Jis jai timptelėjo atgal už plaukų. Tuo metu mamos draugas, vyras P. įsikišo ir juos išskyrė. P. sakė, kur planšetė, G. jam pasakė, kad nemoka paaiškinti. P. pastarajam paėmė ar už kaklo, ar už kapišono ir nutempė į kambarį. G. liko įbrėžimas ant kaklo. Jiedu apsižodžiavo keiksmažodžiais. P. pradėjo ant jo keiksmažodžius sakyti, jis jam atgal. Viską girdėjo G. močiutė. Tai buvo prieš du mėnesius. P. atsibodo, kai jie svaidėsi keiksmažodžiais ir jis priėjo, kad G. apsiramintų. Pradėjo jam laikyti rankas (parodo tarp peties ir alkūnės už abiejų rankų). Jam mėlynės buvo nuo stipraus laikymo. G. kaip sliekas, kaip gyvatė vartėsi. Tada močiutė pratrūko, ir pradėjo juos skirti, kad jiedu nebesipyktų. Bet tuo metu jau viskas buvo praėję. Kai G. verkė, rėkė P. jam pasakė, nerėkti, neverkti, kad kaimynai neiškviestu policijos. Pradėjo jį raminti. Močiutė juos išskyrė. P. nuėjo į vieną kambarį. G. brolis R. po namus kažkur vaikščiojo. Jis toliau verkė. Močiutė jį ramino. Sakė, kad nori nuo jo pykčius perimti. Jie vėl klausinėjo kur planšetė, G. sakė galintis atnešti, bet paaiškinti negali. P. nuėjo pas tėtį į namus. P. G. paskambino paklausė kur planšetė. Jis pasakė, kad negaus jie planšetės, kol jis telefono neatgaus. Tėtis pasakė, kad telefonas pas jį rankose. G. nubėgo prie tėčio namų ir atidavė planšetę ir P. jam atidavė telefoną. Tėtis pamatė nubrozdinimus ir paklausė P. ar tai jis tai padarė. P. paėmė planšetę ir nuėjo namo. Viskas vyko jų namuose (duomenys neskelbtini). Tėčio adreso nežino. Jis pas tėtį retai būna. Jo namai netoli nuo G. namų. Mamos vardas Ž., pavardė K. ar K., prieš tai buvo B.. Mamos vyro vartas P., pavardė K.. Močiutės vardas B. B.. Tėtis N. T.. Prieš du mėnesius, prieš Kalėdas ir Kūčias viskas vyko. Porą dienų buvo likę iki Kalėdų. Prieš tai buvęs penktadienis. Vakare kažkur tarp 19.00 val. ir 21.00 val. viskas vyko kai mama jam tempė už plaukų, jam skaudėjo, kai paleido dar biški skaudėjo, bet greitai praėjo. Mama tik tempė už plaukų ir vėliau juos išskyrė mamos vyras P.. Vėliau ar P., ar mama kažkuris kažkurį ramino. G. tiksliai neatsimena ar už kapišono, ar už kaklo P. jį tempė į kambarį, kadangi G. priešinosi galėjo užsikabinti už durų staktos (parodo vietą durų staktoje, ties rankena). Kaklo kairėje pusėje buvo nubrozdinimas. Jis pats ten nežinojo, kad yra nubrozdinimas, nieko nematė. Tėtis pamatė, kad jam yra nubrozdinimas. Gal mama su nagu nubrozdino, arba P. tempdamas. Bet jam atrodo, kad tai įvyko jį tempiant. P. buvo suėmęs jį už rankų (rodo vietą). G. nieko nejautė jokių skausmų, nes buvo nervuotas. Jis nemėgsta, kai jį prispaudžia. P. suėmė už rankų ir prispaudė prie lovos, jam tuo metu neskaudėjo. Viską papasakojo. G. su broliu dažnai mušasi, dar buvo ant krutinės nubrozdinimas. Tačiau čia jis su broliu mušėsi. Ekspertizėje sakė, kad nuo P. buvo mėlynės ant rankų, nubrozdinimas. Daktaras surado jo mėlynes. Ekspertizėje nustatė, kad buvo žandikaulio lūžis. Tačiau žandikaulio lūžio nebuvo. Pirmadienį jis buvo pas mamą, rodė popierius, kad jam yra žandikaulio lūžis ir jam 11 kartų trankė. Tačiau jam ant veido sumušimo nebuvo. Matė, kaip gydytojas apie veidą nieko nerašė. Mama sakė, kad šiandien turi būti teismas ar posėdis. Daugiau apie žaidimą šnekėjosi. Viską galėjo matyti jis, mama, mamos draugas- vyras P., močiutė, kai juos skyrė. Brolis nežino ar matė. Brolis nematė, nes buvo kitame kambaryje P. tiesiog norėjo praeiti pro močiutę prasiveržti, jį apraminti, kad policijos niekas neiškviestų. Kai jį tempė už plaukų tada jis pradėjo verkti. Smūgių jam niekas nesudavė. Kai buvo mėlynės ant rankų, galvojo gal jam sudavė tačiau ne. Modestos, socialinės, paklausė, pasakė, kad mėlynės gali būti nuo stipraus laikymo. Jam per veidą niekas nesudavė . Mama rodė popieriaus lapą, pasakė , kad buvo ekspertizė ir jam buvo 11 kartų trenkę ir žandikaulio lūžis. Jam niekas nieko nesakė, ką sakyti. Mama pasakė, jam nemeluoti ir viskas. Nori paklausti ar grįš namo (b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę neigia. Su Ž. K. susituokė (duomenys neskelbtini), gimė dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ž. nuo ankstesnio sugyventinio turi du vaikus, sūnų G. T., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir R. T., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Gyvena jos motinai B. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių, B. gyvena kartu su jais. B. sunkiai vaikšto, iš namų neišeina. Ž. po dukros gimimo pasikeitė, pasidarė irzlesnė, nervingesnė, jis mano, kad jai yra pogimdyvinė depresija. Ž. su sūnumis G. ir R. kartais sutaria, o kartais ir tarp jų įvyksta konfliktai. Konfliktai būna buitiniai, žodinio pobūdžio, dažniausiai dėl to, kad sūnūs jos neklauso, žaidžia su kompiuteriu be leidimo, dėl nenoro tvarkyti savo kambarį, pastaruoju metu su G. santykiai pablogėjo, jis jos neklauso, vartoja necenzūrinius žodžius ir jo, ir Ž. atžvilgiu, G. prastai mokosi, praleidinėja pamokas. Kai Ž. konfliktuoja su G., pastaroji rėkia ant jo, o jis pradeda keiktis. Tuomet jis su B. stengiasi įsikišti į jų ginčą ir G. nuveda į vieną kambarį, o Ž. į kitą, kad jie abu ramiai pasėdėtų ir pagalvotų, apsiramintų. Po to jie apsiramina, susitaiko. 2017-12-21 dienos metu įvykus žodiniam konfliktui tarp G. ir Ž., Ž. iš G. atėmė MRT, kadangi pastarasis praleidinėjo pamokas ir nenorėjo daryti pamokų. Ji jam pasakė, kad telefoną grąžins tada, kai bus padarytos pamokos. G. supyko ant mamos ir pasakė, kad minėtą telefoną jis pirko iš dovanotų pinigų ir Ž. neturi teisės iš jo telefoną atiminėti. Ž. G. telefoną atėmė ir paslėpė. 2017-12-22 jam būnant darbe paskambino Ž. ir pasakė, kad nėra namuose planšetės, kadangi pagalvojo kad jis planšetę paėmė į darbą. Jis Ž. pasakė, kad planšetės neėmė. Po kelių minučių jam vėl paskambino Ž. ir pasakė, kad G. paėmė planšetę ir paslėpė kažkur lauke prie tėčio N. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. jis grįžo namo, G. su R. tuo metu buvo namuose. Jis priėjo prie G. ir pasakė jam, kad jis grąžintų planšetę. G. pasakė, kad kol jie jam negrąžins telefono, jis negalės jiems atiduoti planšetės. Kai Ž. ir G. stovėjo koridoriuje, Ž. rėkdama ant sūnaus priėjo prie pastarojo, sugriebė jam už plaukų ir pradėjo tampyti, G. irgi mamai sugriebė už plaukų, jie susikabino, tampydami vienas kitam už plaukų. G. neverkė, jo skruostai paraudo, matėsi, kad jis buvo supykęs. Jis tai matydamas, priėjo prie jų ir juos išskyrė, jis G. pasakė eiti į kambarį, tačiau jis atsisakė ir tuomet jis jį pakėlė ir nunešė į jo kambarį, padėjo ant lovos ir uždarė kambario duris. Parodo, kad jis G. jokių smūgių sudavęs nebuvo, jis jį tik išskyrė nuo mamos ir nunešė į kambarį. Ž. nuėjo pas dukrą į savo kambarį, kadangi V. pradėjo verkti. G. pasakė, kad nori gyventi pas savo tėvą N.. Jis nuėjo į lauką ieškoti planšetės prie G. tėvo namų, (duomenys neskelbtini), tačiau nerado, nuėjo pas patį N. į namus, jie su juo kalbėjo, jis N. atidavė G. telefoną, kad N. paprašytų sūnaus, kad pastarasis surastų planšetę. Po kažkiek tai laiko pas N. atėjo G. ir N. jam liepė atnešti paslėptą planšetę, G. atnešė paslėptą planšetę, o N. jam atidavė telefoną. G. po to atėjo namo, pasakė, kad nori išeiti pas tėvą. Ž. jam pasakė, kad pas tėvą jam nebus vietos kur miegoti, tačiau G. pradėjo rėkti, reikalauti jį išleisti pas tėvą ir jie nenorėdami didesnio konflikto išleido vaiką pas N., kuris pas jį ir liko iki 2017-12-27. Parodo, kad jis nežino iš kur pas G. galėjo atsirasti mėlynės ir nubrozdinimai, aprašyti pranešime apie įtarimą, jo sutuoktinė Ž. taip pat jokių smūgių sūnui sudavus nebuvo, tik buvo sugriebus jį už plaukų (b. l. 58).

2018-04-16 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, įtariamojo P. K. atžvilgiu (b. l. 60-62).

2017 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 4253/2017(01) nurodoma, kad G. T. nustatyti šie sužalojimai: kairio žando, kairio žasto, kairės viršraktikaulinės srities poodinės kraujosruvos, krūtinės ląstos dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, abiejų žastų kraujosruvos odoje, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-12-22). Sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito. Tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje nebūdingi vienkartiniams griuvimui, padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių (b. l. 7-8).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios Ž. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., įrodyta. Kaltinamoji Ž. K. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad ji, 2017 m. gruodžio 22 d., dienos metu, bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto dėl planšetinio kompiuterio metu sugriebė savo mažamečiui sūnui G. T. už plaukų ir tokiu būdu laikė jį, tempė jį už plaukų. Be Ž. K. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo G. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, liudytojo N. T., P. K. parodymais, specialisto išvada, bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl šiais įrodymais remiasi priimdamas šį baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusysis G. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 3 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Kaltinamoji Ž. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113-114).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją Ž. K. – teista vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka bausta, šiuo metu esanti motinystės atostogose. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Tačiau kadangi Ž. K. jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamosios padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jai skirtinos baudos dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji Ž. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai Ž. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su nepilnamečio apklausos vaizdo ir garso įrašu (b. l. 53) – paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir skirti jai bausmę – 51 MGL (1920,66 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. K. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su nepilnamečio apklausos vaizdo ir garso įrašu (b. l. 53) – palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.