- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-194-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) rajone, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, nevedusio, teisto, gynėjo skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria įtariamajam A. M. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui iki 2015-06-29.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo A. M. gynėjas prašo kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir A. M. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, nes teismas nors ir nurodė suėmimo skyrimo pagrindus, tačiau nenurodė jokių motyvų dėl kiekvieno iš pagrindų buvimo. Gynėjas teigia, jog visų pirma, prieš skiriant bet kokią kardomąją priemonę, teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų įtarti, kad buvo įtarime nurodyta nusikalstama veika, kad būtent šis asmuo pagrįstai patrauktas įtariamuoju, ir tik po to spręst, kokia kardomoji priemonė yra būtina, siekiant baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų paskirčių. Šioje byloje kyla abejonių dėl to, jog A. M. atlikti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, t. y. jis padarė sunkų nusikaltimą, tuo pačiu kyla abejonių dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo. Gynėjas teigia, jog nėra aišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog, būdamas laisvėje A. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. A. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena su tėvais ir seserimi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), t. y. turi stiprius socialinius ryšius, gauna našlaičio pensiją, jam padeda tėvai, anksčiau paskirtų kardomųjų priemonių laikėsi, kviečiamas visada atvykdavo, todėl manymas, jog, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis. Teismas nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad A. M. gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Nors A. M. praeityje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už visai kitokio pobūdžio veikų padarymą, nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo yra praėję trys metai, per tą laiką jis jokių nusikaltimų nepadarė, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, mokėsi. Skirdamas suėmimą ar jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Šioje byloje kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti A. M. skiriant ir švelnesnes (vieną ar dvi) kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir pan.).
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
A. M. įtariamas tuo, kad jis 2015 m. kovo 28 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. B. bei kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą prievartavo turtą, o būtent: atvažiavęs su automobili BMW 530 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) teritoriją, (duomenys neskelbtini) rajone, N. B. sudavus ne mažiau vieną kartą V. M. į veidą, koja spyrus į veidą, sudavus rankomis nenustatytą smūgių skaičių V. M. į įvairias kūno vietas, jį prispaudus ir laikant ant žemės tuo metu A. M. atvarius automobilį BMW 530 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) prie V. M., A. M. ir N. B. paėmė V. M. ir įmetė į bagažinę bei uždarė dangtį, taip atėmė V. M. laisvę, nuvažiavus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, automobiliui sustojus, atidarius jo bagažinės dangtį, A. M. ir N. B. pradėjus grasinti, kad už dingusias cigaretes V. M. privalo sumokėti 3 000 eurų, N. B. paėmus V. M. ranką, A. M. su rankoje turėtomis žnyplėmis ne mažiau du kartus suspaudus pirštą, liepė prisipažinti dėl dingusių cigarečių, tuomet N. B. paėmus žnyples, karpė koją ir ranką, sudavė smūgį žnyplėmis į galvą, taip sukėlė V. M. fizinį skausmą, grasindamas, daužydamas rankomis į galvą bei kojomis į kojas, vertė perduoti nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą – 3000 eurų, V. M. minėtos pinigų sumos neturint, A. M. paimant V. M. pinigus – 450 eurų – tokiu būdu užvaldė nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą – 450 eurų, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje.
Suimtasis A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2015-03-29 12.00 val. buvo laikinai sulaikytas.
Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai – tai iš dalies paties A. M. bei kito įtariamojo N. B. parodymai, nukentėjusiųjų V. M., B. M. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų pateikimo, asmens apžiūros protokolai, kiti tyrimo veiksmų protokolai.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad A. M. įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.
Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad A. M., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus ir todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima. Teismas nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.
Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Suimtasis A. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, gauna našlaičio pašalpą, tačiau jis yra teistas, teistumai nėra išnykę. A. M. anksčiau buvo teistas už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Nors įtariamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Šioje byloje A. M. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnis), už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje A. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, bylos duomenys nurodo, kad A. M. buvo teistas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), ir tai rodo A. M. ryšius užsienyje, kas padidina pasislėpimo tikimybę.
Suimtasis A. M., būdamas jauno amžiaus, jau yra ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę. Jis anksčiau buvo teistas už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuosavybei, šioje byloje yra įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo susijusio su fizinio smurto panaudojimu padarymu. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. M., būdamas laisvėje, ir toliau darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 daleis 3 punktas).
BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog A. M. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
Skunde keliamas suimtojo kaltės, veikos kvalifikavimo klausimas. Tačiau tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, tame tarpe ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą ir kt., privalės įvertinti atitinkamai prokuroras arba bylą nagrinėsiantis teismas.
Skunde teigiama, jog BPK 119 straipsnyje numatytas paskirtis galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas suėmimo terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl daryti išvadą, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir pakeisti suimtajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone, šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo.
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, A. M. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Rokiškio rajono apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo A. M. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.