Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. A., ieškovo atstovei advokato padėjėjai R. V., atsakovei I. G., atsakovės atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Agnei Streckei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl nuostolių priteisimo, pareikštą atsakovei I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas teismui 2017-07-11 pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 18568,63 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006-11-18 iki 2014-10-10 buvo santuokoje su atsakovės dukra. Atsakovė 2008 metų rudenį pasiūlė ieškovui rekonstruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį sodo namą, jį pertvarkant į gyvenamąjį. Atsakovė ne kartą buvo nurodžiusi, kad šį daiktą vėliau padovanos savo dukrai ir ieškovui. Kadangi ieškovas turi medienos apdirbimo staklininko kvalifikaciją, jo pajamos pagal verslo liudijimą 2008 metais buvo 59100 Lt (17116,54 EUR), pasitikėdamas atsakove, su atsakovės pasiūlymu sutiko. Atsakovė 2008 metų rudenį paėmė 70000 Lt paskolą, vėliau 20000 Lt paskolą. Šių lėšų dalis buvo skirta minėto sodo namo renovacijai. Ieškovo žiniomis paskolos grąžinimo terminas – 2028 metai. Dalį paskolintų lėšų atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą, dalį į ieškovo sutuoktinės sąskaitą. Paaiškino, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas į atsakovės banko sąskaitą įneš pinigines lėšas, reikalingas paskolai grąžinti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo sutuoktinė nedirbo nuo 2008 metų iki santuokos nutraukimo. Ieškovas susitarimą vykdė, 2008 - 2014 metais į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 54563 Lt (I5802,54 EUR), o 2009 metais į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2178 Lt (630,79 EUR), į savo sutuoktinės sąskaitą pervedė 1600 Lt (463,39 EUR), kurie, kaip teigia ieškovas, buvo skirti atsakovei. Ieškovas 2012 – 2013 metais, jo teigimu, sumokėjo už atsakovę 1293,22 Lt (374,54 EUR) UAB ,,Šiaulių banko lizingas“. Nurodė, kad 2008 metų gruodžio – 2009 metų gegužės mėnesiais ieškovas, atsakovei priklausančiame sodo name atliko šiuos darbus: namo sienų storinimo ir apšildymo darbus; elektros galios padidinimą; įrengė naują elektros instaliaciją name ir ūkiniame pastate; įrengė naują vamzdyną ir santechniką; įrengė grindinį šildymą, židinį, radiatorius; įrengė sienas, grindinį ir grindis; sumontavo naujus langus, duris, stoglangius; išklijavo plyteles vonioje ir virtuvėje, glaistė sienas ir lubas, dažė, sudėjo grindis; sumontavo naujus virtuvės baldus; organizavo biokanalizacijos, vandens gręžinio ir vandentiekio įrengimo sklype darbus. patvirtino, kad šiems darbams atlikti buvo naudojamos atsakovės suteiktos piniginės lėšos ir asmeninės atsakovo lėšos. Atkreipė dėmesį, jog, dirbdamas atsakovei, ieškovas pajamų negavo. Nurodė, kad 2009 – 2014 metais, panaudojęs asmenines lėšas, įrengė tvorelę, pastatė malkinę, apželdino sklypą, pirko dalį baldų ir buitinę techniką. Iki santuokos su ieškovės dukra nutraukimo mokėjo mokesčius: sodų bendrijai, komunalinius. Atkreipė dėmesį, kad dalį šių mokesčių mokėjo, pinigus pervesdamas atsakovei. Nurodė, kad ieškovas 2008-12-22 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sumokėjo 1179,53 Lt (341,62 EUR), UAB ,,Formasta“ už laiptus sumokėjo 3300 Lt (955,75 EUR), architektams R. S. ir R. S. sumokėjo 5500 Lt (1592,91 EUR). Ieškovas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė apgaunant atsakovą, pažadant, jog atlikus namo rekonstrukciją, atsakovė sodo sklypą ir statinius padovanos savo dukrai ir ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad nesant aukščiau nurodyto atsakovės pažado, ieškovas nebūtų investavęs į atsakovei priklausantį turtą. Ieškovas nurodo, kad dėl aukščiau nurodyto jis patyrė 18568,63 EUR nuostolių.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasitikėdama ieškovu, ji siekė padėti savo dukters ir ieškovo šeimai. Paaiškino, kad ieškovas yra skolingas atsakovei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016-06-23 sprendimu priteistą pinigų sumą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimai nėra aiškūs ir suprantami, nes neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad atsakovei pervestos sumos yra skola ir tuo pačiu ieškovo patirti nuostoliai. Nurodė, kad ieškovas į atsakovę kreipėsi 2017-05-05 pretenzija, kuria reikalavo 28484,34 EUR skolos ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų. Atsakiusi į pretenziją, atsakovė tikėjosi, kad ieškovas, jos nuomone, nepagrįstų reikalavimų atsisakys. Atsakovės žiniomis, po atsakymo į ieškovo pretenziją, ieškovas kreipėsi į architektus, kurie rengė namo rekonstrukcijos projektą, reikalaudamas ieškovo vardu išrašyti sąskaitas už paslaugas, kurios asmeniškai ieškovui nebuvo suteiktos. Nurodė, kad visi, aukščiau nurodyti, ieškovo šeimos turtiniai santykiai yra išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu, nutraukus ieškovo santuoką, kuri buvo sudaryta su atsakovės dukra. Šiame sprendime, priimtame patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra nurodyta, kad jog ieškovas turi turtinių teisių į atsakovę. Paaiškino, kad ieškovas kartu su sutuoktine, kuri yra atsakovės dukra, ir nepilnamečiais vaikais, turėdami atsakovės leidimą, gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sodo name, esančiame Vilkynės g. 60, Vilniuje. Ieškovas savo iniciatyva, neatlygintinai gyvendamas name, asistavo atsakovę realizuojant jos ketinimą renovuoti namą: kontaktavo su rangovais, kartu su sutuoktine iš atsakovės suteiktų lėšų pirko remontui reikalingus daiktus. Remonto darbai buvo vykdomi ūkio būdu, atskirais atvejais samdant specialistus. Patvirtino, kad pasinaudojo banko paskola, kuri bei kitos asmeninės atsakovės lėšos buvo naudojamos namo renovacijai. Paaiškino, kad lėšas, reikalingas namo renovacijai atskirais atvejais ji pervesdavo arba duodavo grynais pinigais ieškovui arba jo sutuoktinei – savo dukrai. Atsakovė neigia tai, jog buvo pažadėjusi namą dovanoti ieškovui ar dukrai, nes name ketino gyventi pati, o namas ieškovo ir dukters šeimai buvo suteiktas gyventi laikinai kaip jaunai šeimai, kuri dar nebuvo įgijusi būtiniausių daiktų. Kadangi ieškovo šeima neturėjo galimybės įsigyti būtiniausių daiktų, atsakovė savo vardu ėmė paskolas ir pirko ieškovo šeimai būtiniausius daiktus, piniginės lėšos jai buvo grąžinamos dalimis. Paaiškino, kad dukters prašymu nupirko šeimai lizinguojant skalbimo mašiną, šaldytuvą, viryklę, baldus. Už baldus sumokėjo 1452 Lt (420,53 EUR), už skalbimo mašiną - 1320,99 Lt (382,56 EUR), už šaldytuvą – 1678,88 Lt (486,24 EUR), už viryklę -2090,28 Lt (605,39 EUR). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ir jo sutuoktinė namu naudojosi panaudos teise, turėdami galimybę sumokėdavo už namui suteiktas komunalines paslaugas, tačiau 2008 – 2014 metais atsakovė už ieškovo šeimos suvartotą elektros energiją sumokėjo 2001,33 EUR, už ryšio paslaugas 3443,07 EUR. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo šeima, neatlygintinai gyvendami atsakovės name ir turėdami galimybes, galėjo prižiūrėti aplinką, įrengti malkinę. Atsakovės žiniomis, ieškovas nuo 2008-01-09 iki 2014-03-31 buvo paėmęs virš 10600 EUR greitųjų kreditų, kurių dengimui atsakovė ieškovui skolino pinigų sumas, o ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 16433,33 Lt grąžindamas šias skolas. Nurodė, kad tokia situacija buvo todėl, kad ieškovas turėjo problemų su azartiniais lošimais. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2010 metais sumokėjo 100 Lt (28,96 EUR) ieškovui skirtą administracinę baudą, 198,20 Lt (57,40 EUR) sumokėjo už anūkų darželį, iš kaimyno Paulausko pasiskolintus 2000 Lt (579,24 EUR) perdavė ieškovui, pirko lėktuvo bilietus ieškovui už 432 Lt (125,12 EUR), paimtą paskolą iš General Finansing perdavė ieškovui. Ieškovui išvykus dirbti į užsienį ir niekur nedirbant, tarpusavio susitarimu, atsakovė išlaikė ieškovo nepilnamečius vaikus, o ieškovas epizodiškai atsakovei patirtas išlaidas kompensuodavo. Paaiškino, kad su architektais, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Formasta“ buvo atsiskaityta iš ieškovui 2008 metų gruodžio mėnesį pervestos 29430 Lt (8523,52 EUR) sumos.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2014, patvirtina, kad ieškovas nuo 2006-11-22 iki 2014-11-10 buvo sudaręs santuoką su atsakovės dukra. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir jo sutuoktinės 2017-09-18 sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalis.). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukščiau nurodytoje sutartyje privalo būti aptartos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos. Šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių 4.1. – 4.6. punktuose įtvirtintos sąlygos, kuriomis buvo išspręsti sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų padalijimo klausimai. Sutarties 4.4. punkte įtvirtinta asmeninė ieškovo turtinė prievolė atsakovei. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18870-433/2016, ieškovo asmeninė prievolė atsakovei susidarė pagal 2014-07-23 skolos raštelį bei pagal atsakovės vardu ieškovo naudai 2014-03-25 paimtą vartojimo kreditą. Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad nuo santuokos sudarymo momento iki 2014-03-25 visas ieškovo įgytas turtas (piniginės lėšos sąskaitose, gautas darbo užmokestis, kitos ieškovo pajamos, daiktai, turtinės prievolės ir turtiniai reikalavimai) buvo ieškovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Kaip matyti iš ieškovo AB Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2007-01-01 iki 2014-10-30, bei atsakovės sąskaitų AB Swedbank“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašų nuo 2008-11-28 iki 2014-10-11 ir Luminor Bank AB sąskaitų (duomenys neskelbtini) išrašo Nr. 3 ir Nr. 4 laikotarpiu nuo 2008-11-24 iki 2013-08-25, bei sąskaitos operacijų ataskaitos laikotarpiais 2013-08-25 – 2013-12-31 ir 2014-01-01 – 2014-12-31, bei (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo 2018-11-24 – 2013-08-25, sąskaitos operacijų ataskaitų laikotarpiais 2013-08-25 – 2013-12-31 ir 2014-01-01 – 2014-12-31, tarp atsakovės ir ieškovo bei jo sutuoktinės sąskaitų nuo 2007-11-10 buvo vykdomi įvairūs piniginiai pervedimai, pavadinti įvairiais pavadinimais. Minėti sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė į ieškovo ir jo sutuoktinės sąskaitas nuo 2007-11-10 iki 2014-03-25 pervedė daugiau nei 66000 Lt sumą, o tuo pačiu laikotarpiu ieškovas atsakovei pervedė didesnę nei 61000 Lt sumą. Šie sąskaitų duomenys patvirtina atsakovės paaiškinimus, jog ji ieškovo šeimai buvo paskolinusi didesnę nei 60000 Lt suma vien tik piniginiais pervedimais.

Aukščiau nurodytas ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina tai, kad atsakovas sistemingai imdavo kreditus, kuriuos privalėjo grąžinti. Jo sąskaitos išrašuose nėra duomenų, jog nuo to momento, kai jis su šeima ėmė gyventi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, būtų atsiskaitoma už šeimai teikiamas komunalines ir kitas įprastas paslaugas. Atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė šių paslaugų apmokėjimui kiekvieną mėnesį skirdavo gana ženklias pinigų sumas, o tai pagrindžia, atsakovės argumentus, jog nepaisant to, jog ji pinigines lėšas pervesdavo ieškovui ir jo sutuoktinei, ji dar apmokėdavo už komunalines ir kitas paslaugas, teikiamas ieškovui ir jo šeimai.

Byloje esančios išperkamosios nuomos sutartys 2007-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-09 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės sąskaitų išrašai, šalių paaiškinimai duoti 2018-01-25 teismo posėdyje, leidžia laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, jog, neskaitant to, jog ji ieškovo šeimai skolindavo pinigines lėšas ji savo vardu įgydavo ieškovo šeimos buitinių poreikių patenkinimui reikalingus daiktus, už kuriuos, kaip matyti iš atsakovės sąskaitų išrašų, pati ir sumokėjo dar papildomai mažiausiai 7163,25 Lt.

Aukščiau išdėstyta, bei tai, kad ieškovas santuokos metu pastovias pajamas gaudavo ne nuolat, jo sutuoktinė buvo vaikų priežiūros atostogose, tai, kad ieškovas nuolat naudojosi lėšomis, gautomis imant trumpalaikius kreditus, tai, kad ieškovas dalyvaudavo lošimuose (Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-07 raštas Nr. 2-T ir ieškovo 2014-0310 prašymas), leidžia laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, kad nuo santuokos su atsakovės dukra sudarymo momento, ji rėmė ieškovo šeimą, skolino ieškovui ir jo sutuoktinei pinigines lėšas, todėl ji buvo ieškovo kreditorė, kaip ir argumentus, kad, ieškovui nutraukiant su jos dukra sudarytą santuoką, apskaičiuojant ieškovo turinę prievolę atsakovei, buvo įvertintos visos aukščiau nurodytos aplinkybės.

Aukščiau išdėstyta, atsakovės paaiškinimai bei tai, kad ieškovui ir jo sutuoktinei nebuvo pervesta visa kredito suma, kurią atsakovė gavo pagal 2018-11-28 su DnB Nord banku sudarytą ir 2009-03-10 pakeistą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė šią paskolą paėmė ieškovui ir jo šeimai, o ieškovo į atsakovės sąskaitą pervedamomis piniginėmis lėšomis buvo dengiamas šis kreditas.

Ieškovo argumentai, jog jis patyrė nuostolius dėl to, jog atliko remonto darbus name, kuriame atsakovė leido jam ir jo šeimai gyventi, jog organizavo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo darbus name, kuriame pats ir jo šeima gyveno, ar tvarkė namo aplinką, visiškai nepagrįsti, nes ieškovas ir jo šeima atsakovei nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojosi neatlygintinai, negana to, ieškovas ir jo sutuoktinė naudojosi namui teikiama elektros energija, ryšio paslaugomis už tai nemokėdami. Esant nurodytai situacijai, ieškovo darbai gali būti prilyginti atlygiui natūra už jam ir jo šeimai suteiktą gyvenamąją vietą bei paslaugas, kuriomis šeima naudojosi.

Ieškovas, reikalavimą atsakovei kildina iš jos pažado (kaip nurodo ieškovas ir neigia atsakovė) duoto ieškovui ir jos sutuoktinei dovanoti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir namą, kurie buvo suteikti ieškovo šeimai gyventi, ir kurio, pasak ieškovo, atsakovė neištesėjo.

CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Įstatymas nenustato pasižadėjusiam padovanoti turtą ateityje asmeniui pareigos vykdyti pažadą, o asmeniui, kuriam buvo pažadėta padovanoti turtą ateityje, – teisės reikalauti vykdyti pažadą, todėl tai, kad ieškovui ir jo sutuoktinei – atsakovės dukrai nebuvo padovanotas, galimai pažadėtas dovanoti ateityje nekilnojamasis turtas, nėra neteisėtas atsakovės veiksmas.

Aukščiau nurodytoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo duotas pažadas padovanoti, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kada ar kokiai sąlygai įvykus, ieškovas bei jo sutuoktinė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės dovaną – nekilnojamąjį turtą, tačiau iš ieškovo paaiškinimų, duotų 2018-01-25 teismo posėdyje, yra aišku, jog, atsakovė galimai buvo davusi pažadą turtą dovanoti ateityje ne vienam ieškovui, o ieškovui ir jo sutuoktinei, t.y. šeimai. Kadangi ieškovo ir jo sutuoktinės – atsakovės dukters santuoka iširo, yra pagrindas išvadai, kad atsakovė (galimai duoto) pažado dovanoti turą atsisakė dėl svarbios, pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas neįgijo ir teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimo.

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių, jų atstovų paaiškinimų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 18568,63 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas atmetamas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1200 EUR dydžio išlaidas, patirtas už suteiktą teisinę pagalbą bei jas pagrindžiančius įrodymus, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei šios išlaidos priteistinos.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 2,72 EUR pašto išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.