Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1239-553/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2A-1239-553/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00991-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas, Aldona Tilindienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ecolando“, uždarosios akcinės bendrovės „Ekolando“
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Gotika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1239-553/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00991-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecolando“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekolando“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Gotika“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) 2020 m. liepos 15 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą mažos vertės viešajame pirkime, kuriuo perkančioji organizacija siekė įsigyti kareivinių 504P ir 604P vidaus šalto ir karšto vandens tinklų (I etapo) remonto darbus (toliau – Pirkimas); 2) įpareigoti perkančiąją organizaciją nustatyti terminą ieškovei ištaisyti pasiūlymo trūkumą bei įvertinti pasiūlymą iš naujo.

2. Ieškovė nurodė, kad ginčijamu perkančiosios organizacijos sprendimu buvo atmestas jos pasiūlymas Pirkime dėl to, kad kartu su pasiūlymo lokaline sąmata Nr. 2 nepateikti darbų ir išlaidų aprašymo 35-45 punktai. Nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. pateikta pretenzija prašė sustabdyti Pirkimo procedūras, panaikinti paminėtą sprendimą ir suteikti terminą ištaisyti pasiūlymo trūkumą bei jį įvertinti, tačiau perkančioji organizacija 2020 m. liepos 24 d. informavo, jog 2020 m. liepos 20 d. sudarė Pirkimo sutartį su UAB „Naujoji Gotika“, todėl motyvuodama nurodyta aplinkybe, pretenziją atsisakė nagrinėti.

3. Ieškovės teigimu, teikiant ginčo pasiūlymą per klaidą, t. y. sulipus dviem skanuojamiems lapams, nebuvo pateikti pirmiau nurodytos lokalinės sąmatos aprašymo 35-45 punktai (1 puslapis). Pažymėjo, kad jos pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr. 2 buvo aiškiai nurodyta bendra šios sąmatos kaina – 16 522,55 Eur, kuri atitinka ir ginčo pasiūlyme nurodytą bendrą remonto darbų (pagal abi pateiktas sąmatas) kainą, t. y. 50 365,08 Eur. Tuo tarpu per klaidą nepateiktame lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktų aprašyme (1 puslapis) esantys duomenys nekeičia (nekeitė) bendros jos pasiūlymo kainos ir jos sudedamųjų dalių.

4. Ieškovė teigė, kad perkančioji organizacija, įvertinusi ginčo pasiūlymo klaidos pobūdį, privalėjo, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti patikslinti pasiūlymą. Tačiau, 2020 m. liepos 15 d. išsiuntusi pranešimą apie priimtą sprendimą atmesti ginčo pasiūlymą, 2020 m. liepos 20 d., t. y. nesulaukusi pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino pabaigos, kuris baigėsi 2020 m. liepos 23 d., perkančioji organizacija neteisėtai sudarė Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, taip pat visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 43 punkto, 86 straipsnio 8 dalies, 103 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos pareigos paprašyti patikslinti ginčo pasiūlymą, teismas, remdamasis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, nurodė, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

7. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) pasiūlymą siaurąja prasme laikomasi griežtos pozicijos, jog tokio pasiūlymo tikslinimas galimas tik tokiu išimtiniu atveju, kai tikslinami arba redakcinio pobūdžio pasiūlymo trūkumai, arba paaiškinami tam tikri pasiūlymo duomenys, kurie galėtų būti suprasti nevienareikšmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016).

8. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė pasiūlymo dalimi esančioje lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nenurodė išlaidų aprašymo pagal 35-45 punktus, dėl ko perkančioji organizacija pasiūlymo vertinimo metu negalėjo nustatyti aplinkybių, kad siūlomas Pirkimo objektas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. aplinkybių, kad ieškovė siūlo Pirkimo objektą, į kurį įtraukti ir darbai, nurodyti lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktuose. Sprendė, kad vien tai, jog ieškovės pateiktoje pasiūlymo formoje buvo nurodyta bendra Pirkimo objekto kaina, nesudarė sąlygų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad į Pirkimo objektą yra įtraukti darbai, kurie turėtų būti nurodyti lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktuose. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pakankamos apimties informacija apie nurodytų darbų įtraukimą į Pirkimo objektą buvo pateikta kituose su ginčo pasiūlymu pateiktuose Pirkimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

9. Teismas sprendė, kad ginčo atveju perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo pirmiau paminėtų duomenų pasiūlyme nepateikimo vertinti kaip redakcinio pobūdžio pasiūlymo trūkumo ar kaip duomenų, dėl kurių turinio supratimo kiltų abejonių ir abejonės galėtų būti pašalintos paaiškinant pasiūlymą. Pažymėjo, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateikta dokumentacija nepagrindė pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams ir nurodytas atitikimas galėjo būti įrodytas tik pateikiant naujus dokumentus, ginčo pasiūlymą iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimų padarantį jas atitinkančiu. Nurodė, kad teisės patikslinti ginčo pasiūlymą nurodytų aspektu suteikimas būtų pažeidęs skaidrumo ir proporcingumo principų reikalavimus, neatitiktų nei VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, nei Pirkimo sąlygų 7.6 punkto, todėl konstatavo, jog perkančioji organizacija pagrįstai nesikreipė į ieškovę dėl pasiūlymo patikslinimo ir pagrįstai jį atmetė.

10. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl perkančiosios organizacijos pažeisto pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino, nustatyto VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, motyvuodamas tuo, kad paminėta įstatymo nuostata netaikytina mažos vertės, kaip ginčo Pirkimas, atveju (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad sutarties sudarymo atidėjimo terminas nėra įtvirtintas ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše (toliau – Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas), kad Pirkimo sąlygų 8.1 punkte taip pat buvo nurodyta, jog pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas netaikomas.

11. Vadovaudamasis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, teismas, nustatęs, kad ieškovės pretenzija buvo pateikta po Pirkimo sutarties sudarymo, sprendė, jog perkančioji organizacija pagrįstai jos nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija pagrįstai nesikreipė į ieškovę dėl pasiūlymo patikslinimo. Lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktų aprašymo nepateikimas nėra laikytinas pasiūlymo keitimu iš esmės, o per klaidą nepateiktas dokumento vienas lapas nereiškia esminio pasiūlymo keitimo.

12.2. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymu metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Pirkimo sąlygų 7.5-7.7 punktuose.

12.3. Teismas nepagrįstai nevertino, ar ginčo pasiūlymo trūkumas yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinas ir paprastai ištaisytinas. Lokalinės sąmatos Nr. 2 aprašymas 35-45 punktuose, t. y. vienas puslapis, nebuvo pateiktas tik dėl to, kad nebuvo perduotas elektroninėmis priemonėmis dėl techninės klaidos, ir todėl turi būti pripažįstamas redakcinio pobūdžio technine klaida bei objektyviai nustatytinu trūkumu, kuris ieškovės būtų buvęs ištaisytas keleto valandų laikotarpyje.

12.4. Teismo išvada, kad perkančioji organizacija pagrįstai nesikreipė į ieškovę dėl ginčo pasiūlymo patikslinimo prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1075-180/2015 suformuotai praktikai. Nurodytoje analogiškų faktinių aplinkybių byloje teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, prieš atmesdama tiekėjo pasiūlymą, privalo pareikalauti paaiškinti ar patikslinti jame nurodytus duomenis. Aptariamoje byloje teisėjų kolegija pripažino net klaidingo pirkimo objekto ir jo techninių duomenų pasiūlymo nurodymą technine klaida ruošiant ginčo pasiūlymą. Cituojamoje byloje teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė pareigą visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir priimti atitinkamą teisėtą sprendimą.

12.5. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtina sąvoka „gali prašyti“ nereiškia ir neturėtų būti aiškinama kaip laisvas perkančiųjų organizacijų apsisprendimas kreiptis ar ne į tiekėją, tai ne kartą nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje. Perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės pasireiškia ne sprendimu leisti ar ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti.

12.6. Perkančioji organizacija sprendime atmesti ginčo pasiūlymą nepateikė įvertinimo, ar nustatytas pasiūlymo trūkumo pobūdis (ne)leidžia jį pataisyti, pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė be jokių motyvų.

12.7. Perkančiajai organizacijai pateiktos lokalinės sąmatos Nr. 2 pirmame puslapyje buvo aiškiai nurodyta bendra šios sąmatos kaina – 16 522,55 Eur, kuri atitinka ir bendrą pasiūlymo kainą – 50 365,08 Eur, todėl akivaizdu, kad sąmatoje visi darbai buvo aiškiai numatyti, detaliai apskaityta bendra visų darbų kaina ir į Pirkimo objektą buvo įtraukti darbai, kurie turėtų būti nurodyti lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktuose.

12.8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtinais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžiai redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas.

12.9. Ginčo atveju ieškovė VPĮ nustatytu terminu pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o pastaroji, pažeisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė ją nagrinėti ir tuo labiau neturėjo teisės sudaryti Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu. Pirkimo sutartis galėjo būti sudaryta ne anksčiau nei 2020 m. liepos 24 d., tačiau buvo sudaryta 2020 m. liepos 20 d.

12.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įstatymo nuostata perkančiajai organizacijai laikytis sutarties sudarymo atidėjimo termino nėra taikoma mažos vertės pirkimų atveju. Šiuo metu galiojantis VPĮ ar kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai tokios išimties mažos vertės pirkimams nenustato.

12.11. Išimtis, kada sutarties sudarymo atidėjimo terminas gali būti netaikomas, numatyta VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, kuomet vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų. Šis straipsnis nenumato galimybės netaikyti sutarties sudarymo atidėjimo termino mažos vertės pirkimų atveju.

12.12. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 8.1.1 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 5 darbo dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Akivaizdu, kad sudaryti Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu perkančiajai organizacijai draudžia net jos pačios nustatyta tvarka.

12.13. Teismas visiškai nevertino ieškinio 21-34 punktuose bei dubliko 21-37 punktuose nurodytų motyvų, perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti pretenziją prieštaravimo konkrečių teisės aktų nuostatoms, tik deklaratyviai nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog perkančioji organizacija, sudarydama Pirkimo sutartį ir atsisakiusi nagrinėti pretenziją, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Toks skundžiamo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis, o toks teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertintas ieškovės nurodytų aplinkybių teisėtumas ir pagrįstumas, įvertinti esminiai ieškinio argumentai. Skundžiamas sprendimas turi akivaizdžių sprendimo negaliojimo pagrindų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

12.14. Teisės aktuose įtvirtina perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Tokia tvarka įtvirtinta siekiant ne tik užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai galimybę išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą, nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Ieškovei nagrinėjamu atveju nebuvo suteikta teisė pasinaudoti šioje teisių gynimo stadijoje numatytomis teisėmis.

12.15. Teisingas procesas reikalauja, kad teismas, kuris nurodo deklaratyvius teiginius, ne tiesiog iš karto pritartų kitos proceso šalies teiginiams, o iš tikrųjų išnagrinėtų esminius jam pateiktus klausimus.

12.16. Skundžiamame sprendime teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinyje keliamo viešojo intereso pažeidimo klausimo. Ieškinio 38 punkte buvo keliamas klausimas dėl VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo. Ginčo Pirkimą laimėjo trečiasis asmuo, kurio siūlomų atlikti darbų kaina buvo net 27 procentais didesnė nei ieškovės pasiūlymo kaina. Akivaizdu, kad perkančioji organizacija, sudarydama ieškovei formalias kliūtis, pažeidė VPĮ 17 straipsnį.

Atsiliepimas

13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ginčo pasiūlymo nebuvo įmanoma paaiškinti nepakeičiant jo esmės, todėl atmestini skundo argumentai, kad perkančioji organizacija nevykdė pareigos leisti ieškovei patikslinti pasiūlymą.

13.2. Skundo argumentai susiję su sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymu prieštarauja VPĮ 86 straipsnio 8 dalies, 102 straipsnio 1 dalies bei 103 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

13.3. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepažeidė procesinių taisyklių, taip pat tinkamai pritaikė ginčui materialinės teisės normas ir pagrįstai taikė pasiūlymų vertinimą, atmetimą, sutarties sudarymą ir ginčų nagrinėjimą reglamentuojančias VPĮ normas.

13.4. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė nepateisinamai suabsoliutina klaidos aplinkybę, todėl neteisingai aiškina pasiūlymų vertinimo, sutarties sudarymo ir ginčų nagrinėjimo institutų taikymo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė pasiūlymą perkančiosios organizacijos organizuotame mažos vertės Pirkime, kuriuo pastaroji siekė įsigyti kareivinių 504P ir 604P vidaus šalto ir karšto vandens tinklų (I etapo) remonto darbus. 2020 m. liepos 15 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą dėl nepateikto lokalinės sąmatos Nr. 2 darbų ir išlaidų aprašymo 35-45 punktuose. Ieškovė 2020 m. liepos 21 d. pretenziją prašė panaikinti tokį perkančiosios organizacijos sprendimą, motyvuodama teikiant pasiūlymą padaryta techninio pobūdžio klaida – skanuojant pasiūlymo dokumentus, sulipo du nurodytos sąmatos lapai, dėl ko nebuvo pateikti duomenys dėl šios sąmatos 35-45 punktuose numatytų atlikti darbų ir jų kainos. Teigė, kad perkančioji organizacija privalėjo leisti paaiškinti tokį pasiūlymo netikslumą, nes dėl šio patikslinimo nebūtų pasikeitusi pasiūlymo esmė – nepakistų nei konkrečiai nurodytos lokalinės sąmatos, nei bendra pasiūlymo kaina. 2020 m. liepos 24 d. atsakymu į pretenziją perkančioji organizacija, remdamasis su trečiuoju asmeniu UAB „Naujoji Gotika“ 2020 m. liepos 20 d. sudarytos Pirkimo sutarties aplinkybe bei VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, atsisakė ją nagrinėti. Ieškiniu ieškovė prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo ir grąžinti šalis į pasiūlymų vertinimo stadiją. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, 86 straipsnio 8 dalies, 102 straipsnio 1 dalies, 103 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei viešojo intereso užtikrinimu.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovės kartu su pasiūlymu nepateikti duomenys sudarė pasiūlymą siaurąja prasme. Įvertinęs kasacinio teismo išaiškinimus dėl galimybės tikslinti pasiūlymus siaurąja prasme, VPĮ 55 straipsnio 9 dalį bei Pirkimo sąlygų 7.5-7.8 punktus, konstatavo, kad dėl ieškovės padarytos klaidos perkančioji organizacija negalėjo nustatyti, ar siūlomas Pirkimo objektas atitinka jam keliamus reikalavimus dėl atliktinų darbų rūšių ir jų apimties, todėl pagrįstai nevertino tokio pobūdžio klaidos kaip redakcinės ir paprastai ištaisytinos bei atmetė ginčo pasiūlymą, nepaprašiusi jo paaiškinti (patikslinti). Teismas taip pat sprendė, kad perkančioji organizacija, atsisakiusi nagrinėti ieškovės pretenziją, nepažeidė ikiteisminį ginčo nagrinėjimą reglamentuojančių VPĮ normų. Nurodė, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas, nustatytas VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, nagrinėjamu mažos vertės Pirkimo atveju neturėjo būti taikomas.

18. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė iš esmės grindžia netinkamu pirmiau nurodytų normų, Pirkimo sąlygų, ginčui aktualios teismų praktikos aiškinimu ir taikymu, teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimu.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

19. Skunde pirmiausiai apeliuojama teismo išvada, kad perkančioji organizacija pagrįstai nesikreipė dėl ginčo pasiūlymo patikslinimo (paaiškinimo), nes trūkstamų pasiūlymų duomenų pateikimas būtų sąlygojęs VPĮ 55 straipsnio 9 dalies draudžiamą jo pakeitimą. Apeliantės nuomone, trūkstamų pasiūlymo duomenų pateikimas ginčo atveju nebūtų lėmęs jo esmės pakeitimo, nes pateikus lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktuose nustatytus darbų išlaidų aprašymus, nepasikeistų nei bendra pasiūlymo kaina, nei jos sudedamosios dalys. Tuo tarpu tiek paminėta VPĮ norma, tiek Pirkimo sąlygos aiškiai numatė galimybę ir pareigą perkančiajai organizacijai paprašyti tiekėjo patikslinti, paaiškinti arba papildyti savo pasiūlymą, nekeičiant jo esmės. Kolegijos vertinimu, nurodyti skundo argumentai nepaneigia aptariamos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Visų pirma, apeliantės skunde cituojamas Pirkimo sąlygų 7.5 punktas nustato, kad tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantės nepateikti duomenys yra susiję su Pirkimo objektu, t. y. pasiūlymu siaurąja prasme.

21. Antra, šiam ginčui neaktualus ir Pirkimo sąlygų 7.7 punktas, kuris nustato apskaičiuojant pasiūlymo kainą padarytų aritmetinių klaidų ištaisymo galimybę, perkančiajai organizacijai prašant tiekėjo tokias klaidas ištaisyti, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos.

22. Trečia, VPĮ 55 straipsnio 9 dalies formuluotė neteikia pagrindo išvadai, kad draudžiamą pasiūlymo esmės pakeitimą sudaro tik toks pasiūlymo patikslinimas (paaiškinimas), dėl kurio pasikeistų pasiūlymo kaina. Nurodyta norma draudžia perkančiajai organizacijai prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad apeliantei pateikus trūkstamą lokalinės sąmatos Nr. 2 lapą su 35-45 punktuose numatytų darbų išlaidų aprašymu, nebūtų pasikeitusi nei šios lokalinės sąmatos, nei bendra pasiūlymo kainos, nėra pagrindas teigti, jog pasiūlymo esmė nepasikeistų.

23. Tuo tarpu kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl to, kad apeliantė kartu su pasiūlymu nepateikė lokalinės sąmatos Nr. 2 atitinkamų darbų išlaidų 35-45 punktuose aprašymo, perkančioji organizacija pasiūlymo vertinimo metu negalėjo nustatyti, ar siūlomas Pirkimo objektas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. ar apeliantė siūlo Pirkimo objektą, į kurį yra įtraukti ir darbai, kurie turėjo būti nurodyti pirmiau paminėtuose lokalinės sąmatos Nr. 2 punktuose. Vien lokalinės sąmatos Nr. 2 kainos nurodymas nesudarė sąlygų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad į Pirkimo objektą yra įtraukti visi šiame Pirkimo sąlygų priede nustatyti darbai ir išlaidos, tame tarpe ir nurodyti 35-45 punktuose.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo Pirkimo sąlygos patvirtina, kad tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų lokalinių sąmatų atskiros eilutės perkančiajai organizacijai buvo reikšmingos ne tik bendros pasiūlymo kainos vertinimo prasme. Pirkimo sąlygų 5.7 punktas nustato, kad pasiūlymo kainai nustatyti tiekėjas pagal darbų kiekių žiniaraštį parengia remonto darbų lokalines sąmatas, nurodant darbus identifikuojančius kodus bei darbų ir kitas sąnaudas eurais. Darbų aprašymas tiekėjo parengtoje sąmatoje turi atitikti pateiktų remonto darbų kiekio žiniaraščio darbų aprašymą ir eilės tvarką, (t. y numeraciją). Pirkimo sąlygų 5.8 punktas nustato, kad darbų aprašymas tiekėjo parengtoje sąmatoje turi atitikti perkančiosios organizacijos pateiktų darbų kiekių žiniaraščių darbų aprašymą (eilės tvarką ir darbų kiekį). Darbai, medžiagos, gaminiai, konstrukcijos bei prietaisai ir įrenginiai turi būti įkainuoti lokalinėje sąmatoje numatytą kokybę atitinkančiomis kainomis. Neįkainojus kurių nors medžiagų, gaminių, konstrukcijų, prietaisų, įrenginių arba komplektuojančių priedų pateiktų darbų kiekių žiniaraščiuose ir techninėse specifikacijose, laikoma, kad šios medžiagos, gaminiai, konstrukcijos, prietaisai, įrenginiai ir komplektuojantys priedai įvertinti pasiūlyme ir patiekiami, montuojami ar atliekami nemokamai. Pirkimo sąlygų 7.4.3, 7.4.6 punktai nustato, kad, vertindama tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo siūlomas pirkimo objektas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina (jos sudedamosios dalys) neatrodo neįprastai maža.

25. Paminėtos Pirkimo sąlygos suponuoja, kad apeliantei nepateikus duomenų apie lokalinės sąmatos Nr. 2 35-45 punktuose numatytus darbus ir išlaidas vykdant Pirkimo sutartį, perkančioji organizacija negalėjo visapusiškai įvertinti jos pasiūlymo, t. y. taip, kaip to reikalavo aptartos Pirkimo sąlygos.

26. Tuo tarpu kasacinio teismo nuosekliai aiškinama, kad kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą, inter alia (liet. – be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą, perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini; svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Duomenų nepateikimas apskritai nelaikytinas redakcinio pobūdžio trūkumu, kurį būtų galima objektyviai nustatyti ir paprastai ištaisyti. Be to, kasacinio teismo pažymėta, kad net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016 32 punktą).

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis Pirkimo sąlygomis bei kasacinio teismo praktika, sutinka su apygardos teismo pozicija, kad perkančioji organizacija ginčo atveju neturėjo pareigos paprašyti apeliantės ištaisyti savo pasiūlymo trūkumą, nes jo ištaisymas būtų galimas tik iš naujo teikiant atitinkamus pasiūlymo objektą sudarančius duomenis. Apeliantės ginčo atveju padaryta klaida, nepaisant to, kad yra techninė, negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina. Tuo tarpu naujo dokumento pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo laikytinas ne pasiūlymo patikslinimu, o pasiūlymo keitimu iš esmės, t. y. leidus apeliantei po pasiūlymo pateikimo termino pateikti dokumentą, kuris nebuvo pateiktas kartu su pasiūlymu, jos pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimus taptų jas atitinkančiu. Aplinkybė, kad pasiūlymo pateikimo terminui pasibaigus ne visi dokumentai buvo pateikti, lemia, kad perkančioji organizacija turi vertinti tokių klaidų taisymą (net jei jos ir akivaizdžios), ne kaip pasiūlymo patikslinimą, o kaip jo pakeitimą, kurį VPĮ draudžia. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti apeliantės pasiūlymą, o ne leisti jai iš naujo teikti trūkstamą dokumentą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas teisėtu.

29. Atmestinas skundo argumentas, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nukrypo nuo ginčui aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl perkančiajai organizacijai privalomos laikytis pasiūlymo tikslinimo procedūros, suformuotos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1076-180/2015. Nurodytoje civilinėje byloje pateikti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai buvo priimti iki pirmiau cituotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, kaip minėta, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016 32 punktas). Naujausioje savo praktikoje dėl galiojančio VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo ir aiškinimo, kasacinis teismas laikosi analogiškos pozicijos, kad nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 72 punktas).

30. Skunde apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo atveju netaikytino VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje nustatyto pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino. Teigia, kad šiuo metu galiojantis VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato nurodyto termino taikymo mažos vertės pirkimuose išimties. Tokie apeliantės teiginiai neatitinka sisteminio VPĮ normų aiškinimo, ginčo Pirkimo sąlygų.

31. Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina VPĮ 86 straipsnio 8 dalį, kuri, kaip ji pagrįstai teigia, tiesiogiai nenustato, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas mažos vertės pirkimuose nėra taikomas. Tačiau sisteminis šios normos vertinimas su VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja, kad atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės, patvirtina kvestionuojamos teismo išvados pagrįstumą. Pirkimo sutarties sudaryto atidėjimo terminas, kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, nėra nustatytas ir pirmiau paminėtame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše. Be to, ginčo Pirkimo sąlygų 8.1 punktas nustatė, kad pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, 2020 m. liepos 15 d. sprendimu atmetusi ginčo pasiūlymą ir 2020 m. liepos 20 d. su trečiuoju asmeniu sudariusi Pirkimo sutartį, pirmiau nurodytų teisės normų ir Pirkimo sąlygų nepažeidė.

32. Aptariamos teismo išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamas Pirkimo sąlygų 8.1.1 punktas, kuris nustato, kad, gavusi tiekėjo pretenziją, perkančioji organizacija nedelsdama sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 5 darbo dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Nagrinėjamu atveju apeliantės pretenzija dėl jos pasiūlymo atmetimo buvo pateikta 2020 m. liepos 21 d., t. y. po Pirkimo sutarties sudarymo, todėl perkančioji organizacija neturėjo pareigos laikytis nurodytos Pirkimo sąlygos.

33. VPĮ 103 straipsnio 1 dalis (VPĮ VII skyriuje esanti norma, kuri, remiantis VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi, taikytina ir mažos vertės pirkimams) nustato, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Vadovaudamasis šia norma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti apeliantės po Pirkimo sutarties sudarymo pateiktos pretenzijos.

34. Atmestini deklaratyvaus pobūdžio apeliantės teiginiai, kad teismas nevertino ieškinio ir dubliko argumentų, kuriais buvo kvestionuojamas perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti pretenziją dėl ginčo pasiūlymo atmetimo ir dėl to teismas neįvykdė pareigos motyvuoti sprendimą. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad aptariama teismo išvada buvo motyvuota, tuo tarpu teismo pareiga pagrįsti sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

35. Aplinkybė, kad ginčo pasiūlymo kaina buvo 27 procentais mažesnė nei Pirkimą laimėjusio pasiūlymo kaina, nesudarė nei perkančiajai organizacijai teisinio pagrindo leisti apeliantei atlikti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies draudžiamą pasiūlymo esmės pakeitimą, nei teismui, pripažinusiam apeliantės ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai vertinti jos argumentus dėl pasiūlymų kainų skirtumu neva pažeisto viešojo intereso.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAldona TilindienėJūratė Varanauskaitė