- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1-2201-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28528-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- M. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, niekur nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, ir vadovaujantis 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2017 m. birželio 9 d., apie 15.23 val., Vilniuje ties Sodų g. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,93 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 9 d., apie 13 val. išgėrė tris litrus 7,5 procentų sidro. Buvo prie Liepkalnio g. esančio prekybos centro „Maxima“, gėrė kartu su mergina, tačiau ji išėjo. Jis nusprendė važiuoti pasivažinėti savo automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į autobusų stotį, ties Sodų g. 8, apie 15.23 val. jį patikrinimui sustabdė policijos ekipažas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas. Vėliau jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur iš jo paimtas kraujas. Vairuotojo pažymėjimą jis turėjo, tačiau teisė vairuoti jam buvo atimta teismo sprendimu iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Valvonis parodė, kad 2017 m. birželio 9 d., apie 15 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Stadiono g. link Sodų g. važiuoja automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja, įtariama vairuotojas neblaivus. Paieškomą automobilį „Audi“ pastebėjo ties Sodų g. namu Nr. 8 ir sustabdė patikrinimui. Už automobilio vairo sėdėjo M. G.. Vyras pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Išlipęs iš automobilio vairuotojas svirduliavo. Kitų automobilio dokumentų nepateikė. Apie 15.23 val. patikrinus alkotesteriu, M. G. nustatytas 3,11 promilių girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur iš jo paimtas kraujo mėginys (b. l. 20).
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių E. Valvonio ir Ž. Aleškevičienės tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose papildomai paminėta, jog pasisodinus M. G. į tarnybinį automobilį jis prašė jo nebausti ir nuolat siūlė susitarti (b. l. 2, 3).
M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 9 d., apie 15.23 val., Vilniuje, ties Sodų g. 8 vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 7). Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad M. G. už minėto nusižengimo padarymą buvo skirta 600 Eur bauda (b. l. 8).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos Natalijos Burbo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. birželio 9 d. iš M. G. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas Vilniaus apskrities VOK KPV administracinės veiklos skyriui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo vykdymui, pagal kurį M. G. buvo atimta teisė vairuoti, tačiau jis vairuotojo pažymėjimo nebuvo pateikęs (b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. birželio 9 d., 14.57 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Stadiono g. 2, prie Lokomotyvo stadiono esančioje aikštelėje stovi automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 9).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 9 d., 15.23 val. M. G. buvo nustatytas 3,11 promilių neblaivumas (b. l. 13). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 14).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 5698/2017(01) matyti, kad M. G. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 9 d., 16.55 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 11). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 972 (b. l. 12).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A4“, 2003 m., kaina Lietuvoje yra 3 320 Eur (su PVM) (b. l. 15, 16).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. M. G. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad M. G. vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,93 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis M. G. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko. Prašė skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi siūloma 50 MGL dydžio bauda jam yra labai didelė, šiuo metu jis niekur nedirba, registruojasi Darbo biržoje, taip pat turi mokėti išlaikymą dukrai (b. l. 35, 36).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgia ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo būklę, vis tiek sėdo už vairo, norėdamas tiesiog pasivažinėti automobiliu, toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu 2 metų laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimo jis nebuvo pateikęs minėtą nutarimą įgaliotai vykdyti institucijai. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas už pasipriešinimą valstybės tarnautojui (b. l. 32), ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 29-31), be to, praeityje jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (taip pat buvo nustatytas sunkus – 2,83 promilių girtumo laipsnis). Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad M. G. turi problemų su alkoholio vartojimu, kadangi ne vienas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas jam esant neblaiviam. M. G. šiuo metu niekur nedirba, jo teigimu registruojasi Darbo biržoje, turi mokėti išlaikymą dukrai, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamojo galimybes sumokėti baudą, tiek ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nebus pakankamai efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Teismo įsitikinimu, remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. M. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. G. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, praeityje jis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai taip pat buvo nustatytas sunkus girtumas, jam prieš tai buvo atimtos teisės vairuoti, teisių atėmimo laikotarpiu padarė naują itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai rodo, kad M. G. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Be to, M. G. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį nusikaltimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų laikotarpiui.
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vertė yra 3 320 Eur (b. l. 15), todėl iš kaltinamojo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina suma atitinkanti automobilio rinkos vertę, t. y. 3 320 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kardomoji priemonė paskirta nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.
Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Išieškoti iš M. G. valstybės naudai 3 320 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.