- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- AS-822-521-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- I. E.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėja I. E. (toliau – ir pareiškėja), 2010-07-08 per pašto įstaigą pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-01-13 sprendimą Nr. N24-123 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-25 spendimą Nr. (11.1)I-3072 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių vykdyti 2009-06-26 sprendimą Nr. N30-1547 jame nustatytomis sąlygomis nuo 2010-01-13 iki 2011-04-11.
Kartu su skundu pareiškėja I. E. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad ji, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – ginčų dėl motinystės pašalpų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijos – 2010-05-25 spendimą Nr. (11.1)1-3072 ir nesutikdama su juo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-01-13 sprendimu Nr. N24-123, bei būdama įsitikinusi, jog teisiškai reikšmingas pasekmes sukelia abu nurodyti sprendimai, dėl jų 2010-06-19 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau nurodytas teismas 2010-06-22 nutartimi atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad jis nepriskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Nurodytą nutartį pareiškėjos atstovas gavo 2010-06-28.
II.
2010 m. liepos 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos I. E. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-01-13 sprendimo Nr. N24-123 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-25 sprendimo Nr. (11.1)1-3072 panaikinimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti bei atsisakė priimti skundą. Grąžino 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto R. J. pagal AB SEB bankas 2010-07-07 mokėjimo nurodymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui ginčo šalis gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (32 straipsnio 1 dalis), o skundo (prašymo) padavimo terminus administracinis teismas gali atnaujinti pareiškėjo prašymu, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (34 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad I. E. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-25 sprendimą Nr. (11.1)1-3072, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-01-13 sprendimo Nr. N24-123 perskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą, gavo 2010-05-28. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodyta ginčų dėl motinystės pašalpų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucija savo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nesutinkant su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinio padalinio Panevėžio skyriaus sprendimais, jie per 20 dienų nuo 2010-05-25 sprendimo Nr. (11.1)1-3072 gavimo dienos gali būti skundžiami Panevėžio apygardos administraciniam teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog įgaliota valstybės institucija I. E. tinkamai ir jos neklaidindama išaiškino administracinių aktų apskundimo tvarką: nurodė terminą, per kurį galima skųsti administracinius aktus, teismą, kuriam turi būti paduodamas skundas. Šios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010-05-25 sprendimo Nr. (11.1)1-3072 nuorodos atitinka tiek teisės normų nuostatas, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių padalinių priimtų sprendimų sukeliamų teisinių pasekmių, sprendimų apskundimo tvarkos bei šiuos ginčus nagrinėjančių teisminių institucijų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėja nuo 2010-05-14 naudojasi advokatų teikiamomis teisinėmis paslaugomis, teismas konstatavo, kad I. E. prašyme nurodyti teiginiai apie jos įsitikinimą, jog teisiškai reikšmingas pasekmes sukelia tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tiek ir jos teritorinio padalinio – Panevėžio skyriaus sprendimai, dėl ko skundą padavė pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buveinę, yra susiję ne su objektyviomis, o išimtinai su subjektyviomis priežastimis, susijusiomis su pareiškėjos valia pasirinktu teisės normų aiškinimu. Teismo vertinimu, pareiškėja, kuriai tinkamai buvo išaiškinta sprendimų apskundimo tvarka, savo laisva valia pasirinko tokį elgesio variantą ir nustatytos tvarkos nesilaikė, dėl ko ir praleido įstatyme įtvirtintą apskundimo terminą.
III.
Nesutikdama su 2010 m. liepos 12 d. nutartimi, pareiškėja I. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą dėl termino atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimą grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja neneigia, kad jai buvo išaiškinta skundžiamų administracinių aktų apskundimo tvarka, nurodant kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą, tačiau ji, manydama, kad jai pasekmes sukelia tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-01-13 sprendimas Nr. N24-123 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-25 spendimas Nr. (11.1)I-3072 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio, atsižvelgdama į ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutarė kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
LR administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui ginčo šalis gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (32 straipsnio 1 dalis), o skundo (prašymo) padavimo terminus administracinis teismas gali atnaujinti pareiškėjo prašymu, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (34 straipsnio 1 dalis).
I. E., nesutikdama su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-01-13 sprendimu Nr. N24-123 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, šį sprendimą, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir išnagrinėjus jos skundą buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (11.1)1-3072.
2010 m. birželio 19 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-06-22 nutartimi atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad jis nepriskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Nurodytą nutartį pareiškėjos atstovas gavo 2010 m. birželio 28 d., o 2010 m. liepos 8 d. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, t.y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą bei prašydama jį atnaujinti.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2008 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS442-615/2008, 2010 m. gegužės mėn. 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010). Tačiau išvadai, kad pareiškėja terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, nepakanka vien tos aplinkybės, kad ji dėl suklydimo bei klaidingo Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų aiškinimo kreipėsi ne tą teismą, kuriam byla teisminga. Vertinant, ar terminas buvo praleistas dėl objektyvių kliūčių, reikšminga visų su šiuo klausimu susijusių aplinkybių visuma.
Administracinių teismų praktikoje reikšminga aplinkybe sprendžiant termino atnaujinimo klausimą laikoma ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010). Kolegijos vertinimu, pareiškėja, 2010 m. birželio 28 d. gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį, kurioje jai išaiškinta, kad skundas teiktinas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, į šį kreipėsi 2010 m. liepos 8 d., kas leidžia daryti išvadą, jog buvo delsiama. Turint omenyje, kad pareiškėja jau turėjo parengtą skundo tekstą (kurį teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui), nėra aišku, kodėl ji delsė šį skundą teikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui iškart, kai tik sužinojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties turinį. Kolegija nenustatė objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjai į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreiptis iškart, nelaukiant dešimties dienų. Be to, nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (11.1)1-3072 pareiškėja gavo 2010 m. gegužės 28 d. (b. l. 21), o į Vilniaus apygardos administracinį teismą ji su skundu kreipėsi 2010 m. birželio 19 d., taip pat praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginant savo pažeistas teises pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, delsdavo pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.