Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-796-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
2A-796-661/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37115-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
A. B., I. B., G. G., N. K., V. M., J. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., B. R., T. K., K. J., Z. V., D. J., V. U., M. V., V. O., A. P., V. V., R. L., H. U., L. O., L. A., J. V., S. M., M. R., F. U., S. D., UAB „NT draudimo grupė“, UAB „Senasis dvaras“, UAB „Vystymo vizija“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Labek“
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-796-661/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37115-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) A. B., I. B., G. G., N. K., V. M. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. B., I. B., G. G., N. K., V. M. ir J. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., B. R., T. K., K. J., Z. V., D. J., V. U., M. V., V. O., A. P., V. V., R. L., H. U., L. O., L. A., J. V., S. M., M. R., F. U., S. D., V. U., UAB „NT draudimo grupė“, UAB „Senasis dvaras“, UAB „Vystymo vizija“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Labek“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovės prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal ieškovių nurodytas sklypo koordinates nustatyti ir paskirti ieškovių naudojimui, valdymui ir disponavimui žemės plotą. Ieškovės nurodė, jog šalys (ieškovai ir atsakovai) bendrai, dalinės nuosavybės teise valdo 1,3726 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Bendrai ieškovėms tenkančio žemės sklypo dalį bendrame žemės sklype sudaro 0,2212 ha arba 2212 kv.m. Atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį sudaro 1,1514 ha arba 11514 kv.m. Šiuo metu ieškovių ir atsakovų žemės sklypo naudojimosi ir valdymo tvarka nėra nustatyta, t.y. nėra aišku, kuria žemės sklypo dalimi kuri šalis turėtų naudotis. Dalis žemės sklypo (0,18 ha) yra išnuomota UAB „Labek“ 2002-11-25 nuomos sutarties pagrindu. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prašo vadovautis UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtu žemės sklypo naudojimosi planu.

Atsakovė K. B. su ieškiniu nesutiko (t. 1 – b.l. 73-75). Nurodė, kad žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų ir tvarkos nustatymas turi būti derinamas su kitų bendraturčių interesais, o ne siekiant savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita. Anksčiau į atsakovę ieškovės dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nesikreipė, su siūloma tvarka nesutinka, nes jos prašo skirti žemės sklypo dalį, į kurią nepatenka kelio servitutas. Mano, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ parengto žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra teisinga visų bendraturčių atžvilgiu, dėl ko gali kilti nesutarimai, nes atsakovams paliktinas žemės sklypo plotas, į kurį patenka 0,2310 ha kelio servituto.

Atsakovės T. K. ir K. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1 – b.l. 84-85). Nurodė, kad ieškovės klaidingai nurodo, kad joms priklauso 2212 kv.m. žemės sklypo ploto, nes joms priklauso 1840,40 kv.m. (815/41178 dalys sudaro tik 271,70 kv.m., o ne 408 kv.m.). vien dėl šio fakto ieškinį būtina atmesti. Be to, ieškovės pageidauja naudotis pačia geriausia sklypo vieta, kurioje nėra servituto, pasirinkta vieta nebuvo derinta su atsakovais. Servitutas sudaro 2310 kv.m., t.y. 17,4 proc. sklypo, jame nebus galima pagal paskirtį statyti komercinės paskirties objektų. Todėl ieškovėms taip pat turi būti skirta dalis servituto, bent 385 kv.m. (2212 x 174). Dėl nurodyto mano, kad ieškovių siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus.

Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, nes anksčiau negavo jokio pasiūlymo, o ieškovės prašo skirti naudojimui žemės plotą strategiškai patogioje vietoje, dėl ko kitų interesai nukentėtų (t. 1 – b.l. 89).

Atsakovai B. R., L. A., S. D., V. U., M. R., V. U., M. V., V. O., R. L. ir F. U. su ieškiniu taip pat nesutiko (t. 1 - b.l. 91-94). Mano, kad ieškovės siekia savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita; pateiktame žemės sklypo plane nėra pažymėtos žemės sklypo gretimybės, t.y. besiribojantys žemės sklypo planai ir juose esantys statiniai, šalia esantys keliai, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar kiti bendraturčiai turės tinkamą privažiavimą prie jiems tenkančios žemės sklypo dalies; sklypui nustatytas 0,2310 servitutas, kuris patenka į bendrą viso ginčo žemės sklypo plotą; pateiktas projektas neatitinka interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principų, nes nėra atsižvelgta į bendraturčių dalis vertingumo požiūriu.

Atsiliepimas

Atsakovė Z. V. su ieškiniu nesutiko iš esmės atsakovų B. R., L. A., S. D., V. U., M. R., V. U., M. V., V. O., R. L. ir F. U. argumentais (t. 1 – b.l. 95-98).

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko (t. 1 – b.l. 103-107). Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas Vilnius miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pagal patvirtintą detalųjį planą ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-09-27 sprendimu Nr. Nr. 1935V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje ribų ir dydžio nustatymo bei žemės sklypo dalies pardavimo kainos tvirtinimo“ vietoje atlikus sklypo matavimus nustatyta, kad sklypas yra 13726 kv.m. ploto, taip pat nustatyta 5626 kv.m. ploto sklypo dalies, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-2-3-4-8-9-10. Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-11 įsakymu Nr. 4759-01 buvo nuspręsta valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 8100 kv.m. ploto dalį, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais 7-10, 6 ne aukciono tvarka devyniasdešimt devyneriems metams išnuomoti UAB „Labek“, 5626 kv.m. ploto dalį, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais 1-7, 16, 13-11 parduoti UAB „Labek“. 2002-11-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi 8100 kv.m. ploto žemės sklypo dalis išnuomota UAB „Labek“, 2002-11-28 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartimi 5626 kv.m. ploto žemės sklypo dalis parduota UAB „Labek“. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2006 panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės 2001-09-27 sprendimo Nr. 1935V, Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-11 įsakymo Nr. 4759-01, 2002-11-26 įsakymo Nr. 5143-01 dalis dėl 5626 kv.m. žemės sklypo pardavimo bei pripažinus negaliojančia 2002-11-28 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartį dėl 5626 kv.m. žemės sklypo, į 5626 kv.m. ploto žemės sklypo dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams grąžinant žemę natūra buvusiame Lūžių (Zbrodno) rėžiniame kaime. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika ir fiziniai asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo 8438 kv.m., iš jų 8100 kv.m. žemės sklypo dalis išnuomota 2002-11-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Labek“, į 338 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atkurtos nuosavybės teisės, tačiau fiziniai asmenys į šį plotą nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre neregistravo, į 5288 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atkurtos nuosavybės teisės, kurias fiziniai asmenys įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad vertinant su ieškiniu pateiktą žemės sklypo planą, kuriame nurodytos prašomos nustatyti žemės sklypo dalys, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovės prašo nustatyti ir joms priskirti atskirai naudotis tą žemės sklypo dalį (8100 kv.m.), kuri Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-11 įsakymo Nr. 4759-01 bei 2002-11-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ne aukciono tvarka devyniasdešimt devyneriems metams išnuomota UAB „Labek“. Be to, žemės sklypo planas išorinės žemės sklypo ribos derinimui Vilniaus miesto skyriui nebuvo pateiktas, kaip ir siūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka – prašoma skirti sklypo dalį, kuri yra ekonomiškai patraukliausioje sklypo vietoje ir nėra apribota jokiais servitutais (t. 1 – b.l. 133-136).

Trečiasis asmuo UAB „Labek“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (t. 2 – b.l. 4-6). Nurodė, kad ieškovai prašo skirti jiems naudotis žemės sklypo dalį, kuri yra išnuomota trečiajam asmeniui UAB „Labek“. Dėl minėtos nuomos sutarties sudarymo teisėtumo pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2003-12-30. Minėta valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota viešajame registre nuo 2002-11-25, todėl ieškovės negalėjo nepaisyti šio fakto.

Trečiasis asmuo Vilnius miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įstatymu yra įtvirtinta, kad bendrą daiktą bendraturčiai valdo visų bendraturčių susitarimu, o į teismą kreipiamasi, kai yra nesutarimas tarp bendraturčių (t. 1 – b.l. 78-81). Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad iki posėdžio kreipėsi į bendraturčius (atsakovus) dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovių reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovės, prašydamos skirti joms naudotis žemės sklypo dalį, patenkančią į jau išnuomotą sklypo dalį, neįrodė tokio reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo – teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad 2002-11-19 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra pakeista ar pasibaigusi (sutartis sudaryta 99 metams, sutarties 2 p., ši informacija įregistruota ir viešajame registre), nebuvo pateikta įrodymų, sąlygojančių nustatytos sklypo dalies naudojimosi tvarkos pakeitimą (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Ieškovių pateiktas žemės sklypo planas, pagal kurį reikalaujama nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes plane pažymėtos išorinės sklypo ribos nebuvo pateiktos derinimui Vilniaus miesto skyriui, o proceso įstatymu yra nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis aplinkybėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str. 3 d.). Todėl teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovės nepateikė įrodymų, sąlygojančių jų prašomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą (LR CPK 12, 178, 179 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantės (ieškovės) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (b.l. 100). Apeliantės prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti – nustatyti ir paskirti ieškovų naudojimui, vykdymui ir disponavimui žemės plotą, kurio koordinačių taškai pateiktame naudojimosi žemė projekto - schemos koordinačių sistemoje yra 11,12,13,18 ašyse, o Atsakovų naudojimui, valdymui ir disponavimui žemės plotą, kurio koordinačių taškai pateiktame naudojimosi žeme projekto - schemos koordinačių sistemoje yra: 1,2,3,4,5,6,7,8,9,11,18,13,14,15,16,17; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės apeliacinį skundą grindžia tuo jog šioje byloje nebuvo pasirengimo bylai stadijos, t.y. nebuvo parengiamojo teismo posėdžio. Kadangi nebuvo parengiamojo teismo posėdžio, nebuvo galima galutinai suformuluoti ir patikslinti ieškinio reikalavimo, taip pat tretieji asmenys ir atsakovai neturėjo galimybės pateikti jiems priimtinos Žemės sklypo naudojimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko Žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimą neišnagrinėtą, nors Ieškovai tiek ieškinyje, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu siekė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, tuo siekė disponuoti nuosavybės teise turima Žemės sklypo dalimi. Taip pat civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasiūlyta proceso šalims teikti savo projektus dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, Ieškovams nebuvo sudarytos galimybės tikslinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenagrinėjimo tokios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimo, apsiribojo formaliai vienu teismo posėdžiu, kurio metu išnagrinėjo civiline bylą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Senasis dvaras“ pateikė atsiliepimą (b.t. III, b.l. 59) į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad skunde išdėstyti argumentai yra tik subjektyvi apeliantų nuomonė, nepagrįstas vienų ar kitų įrodymų pervertinimas ir aiškinimas, klaidingas teismo sprendimo interpretavimas ir vertinimas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas, priimtas tinkamai pritaikius ir išaiškinus tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl turi būti paliktas galioti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba pateikė atsiliepimą (b.t. III, b.l. 63) į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, be to, nurodė, kad Apeliantų išsakyta nuomonė dėl parengiamojo posėdžio nebuvimo yra nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 228 str. 1 d. nurodyta, kad Teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 pranešime Nr. 2-44441-600/2013, buvo nurodyta, kad atsakovai atsiliepime turi nurodyti atsakovo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti. Kadangi tokia pozicija nebuvo išsakyta, teismui nebuvo tikslinga bylą nagrinėti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Dėl civilinio proceso nuostatų pažeidimo

Apeliantės apeliacinį skundą grindžia tuo, jog šioje byloje nebuvo pasirengimo bylai stadijos, t.y. nebuvo parengiamojo teismo posėdžio. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b.t. I., b.l. 39) teismas bylą skyrė CPK 232 str. tvarka. CPK 227 str. ir 232 str. nustato, jog manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str. ). Taigi teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, į bylos ypatumus, pats sprendžia, kaip pasirengti bylai ir atsižvelgdamas į tai, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas gali priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog buvo suvaržytos apeliančių teisės teikti įrodymus, paaiškinimus ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nuostatų ir apeliančių teisių.

Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių

Apeliantės skundu prašo patenkinti jų ieškinį ir nustatyti ir paskirti jų naudojimui, vykdymui ir disponavimui žemės plotą, kurio koordinačių taškai pateiktame naudojimosi žemė projekto - schemos koordinačių sistemoje yra 11,12,13,18 ašyse, o Atsakovų naudojimui, valdymui ir disponavimui žemės plotą, kurio koordinačių taškai pateiktame naudojimosi žeme projekto - schemos koordinačių sistemoje yra: 1,2,3,4,5,6,7,8,9,11,18,13,14,15,16,17 bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojami bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto (nagrinėjamu atveju žemės sklypo) konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje, ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso apeliantėms (ieškovėms) ir atsakovams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, patikėjimo teise valdo 8438 kv. m. Iš šios dalies 8100 kv. m. žemės sklypo dalis išnuomota UAB „Labek“. O apeliantės prašo tos žemės sklypo dalies, kuri yra išnuomota UAB „Labek“ 2002-11-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pagal patvirtintą detalųjį planą ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naudojimosi 13726 kv. m. ploto žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. Viešojo registro duomenų bazėje matyti, kad teritorijų planavimo dokumentais buvo tam tikra prasme apspręstas 13726 kv. m. valstybinės žemės sklypo naudojimas, nes sklypas buvo išskirtas į dvi dalis. Todėl šiuo atveju, nors naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta teismo sprendimu, pateikti įrodymai - teritorijų planavimo dokumentai ir viešajame registre įregistruota valstybinės žemės nuomos sutartis yra privaloma šalims, todėl šiais duomenimis būtina vadovautis sprendžiant iškilusį ginčą. Be to, žemės sklypo planas išorinės žemės sklypo ribos derinimui Vilniaus miesto skyriui nebuvo pateiktas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjai Andrutė KalinauskienėRita Kisielienė