- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1S-762-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- DNB banko
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo DNB banko atstovo advokato L. P. skundas ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014 m. birželio 23 d. nutarimas atmesti pareiškėjo atstovo skundą ir ikiteisminio tyrimo byla grąžinta Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, pasiūlant joje pašalinti ikiteisminio tyrimo trūkumus, nustatant vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 str. 1 d. ir 206 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo byloje įtarimai dėl šių nusikalstamų veikų padarymo buvo pareikšti S. S., t. y. ji buvo įtariama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-09-03 iki 2012-05-24 Kupiškio r., Noriūnų k., (duomenys neskelbtini), siekdama užtikrinti prievolės įvykdymą pagal 2007-08-06 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui DNB bankui, 2007 m. rugsėjo 3 d. hipotekos lakštu įkeitusi nekilnojamąjį daiktą – būtą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Noriūnų k., Kupiškio r., paslėpė, sunaikino ir sugadino aprašytą, areštuotą, saugoti patikėtą DNB bankui priklausantį turtą, t. y. paslėpė viryklę, plautuvę, duris į sandėliuką ir kambarį, išplėšė elektros lizdus, sugadino grindų bei sienų apdailą, šiais savo veiksmais DNB bankui padarė bendrą 9000 Lt turtinę žalą, be to, ji pagal 2007-089-06 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautą paskolą panaudojo ne pagal paskirtį.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą S. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., nenustačius jos veikoje nusikalstamos veikos požymių, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 206 str. 1 d., – suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai. Prokuratūra konstatavo, jog įtariamoji S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., nėra subjektas, nes jai įkeistas turtas nebuvo patikėtas BK 246 str. prasme, ji nebuvo įspėta dėl gresiančios atsakomybės pagal BK 246 str. Pripažinusi, kad S. S. nėra BK 246 str. 1 d. numatytos veikos subjektas, prokurorė jos atžvilgiu nutraukė bylą ir dėl BK 206 str. 1 d. numatytos veikos, nes nuo veikos padarymo, t. y. nuo paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, yra praėję daugiau kaip penkeri metai.
Pareiškėjo DNB banko atstovei advokatei K. B. apskundus šį prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniajam prokurorui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2014 m. birželio 23 d. nutarimu pareiškėjo atstovės skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nepakeistą. Aukštesnioji prokurorė konstatavo, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi ikiteisminiame tyrime atlikti reikiami proceso veiksmai, prokurorė išsamiai nurodė nustatytas faktines aplinkybes, teisiškai jas įvertino, tinkamai vadovavosi teismų praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, nurodė tyrimo nutraukimo motyvus ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, lėmusias tyrimo nutraukimą.
Pareiškėjui atstovavusiam advokatui L. P. apskundus šį aukštesniosios prokurorės nutarimą Kupiškio rajono apylinkės teismui, skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo DNB banko atstovo advokato L. P. skundas ir kaip nepagrįsti panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014 m. birželio 23 d. nutarimas atmesti pareiškėjo atstovo skundą; ikiteisminio tyrimo byla grąžinta Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, pasiūlant joje pašalinti ikiteisminio tyrimo trūkumus, nustatant vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartyje konstatavo, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. S. atžvilgiu tuo pagrindu, jog ji nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., subjektas yra nepagrįstas, nes areštuojant S. S. turtą, jai buvo išaiškinta, jog areštavus jos nekilnojamąjį turtą, ji netenka teisės perleisti nekilnojamąjį daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į nekilnojamąjį daiktą. Atsižvelgęs į tai apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. S. nustatyta tvarka buvo informuota apie areštuotą turtą, disponavimo juo ribojimus ir draudimus, todėl ji yra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 246 str., ją papildomai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės ar paimti iš jos rašytinį pasižadėjimą, kaip nurodė prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimą, nebuvo būtina.
Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Kliaugienė prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir palikti galioti prokurorės 2014-05-07 bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-06-23 nutarimus. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, jei asmuo turto arešto pagrindu nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju ir nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už tokio turto neišsaugojimą, sugadinimą, vien žinojimo apie turto areštą nepakanka daryti išvadai, kad šis turtas asmeniui buvo patikėtas BK 246 str. prasme, t. y. toks asmuo negali būti veikos, numatytos BK 246 str., subjektu (kasacinė nutartis Nr. 2K-131/2013). Teigia, kad bankas S. S., kaip areštuoto turto savininkę, turėjo tinkamai, laiku ir nedviprasmiškai raštu informuoti apie iškilusią atsakomybę pagal BK 246 str., žinant tai, kad S. S. yra asmuo, neturintis jokio ekonominio, finansinio ar teisinio išsilavinimo, atkreipiant dėmesį, kad S. S. buvo našlaitė, nes būstas, pasak jos, pirktas už našlaičio pašalpą, todėl ji yra asmuo, mažiau socialiai atsakingas ir supratingas bei galbūt finansiškai neraštingas, todėl S. S. turėjo būti aiškiai, suprantamai išaiškinta, kokios pasekmės iškyla areštavus turtą jo tinkamai neišsaugant. Atkreipia dėmesį į tai, kad bankas, kaip juridinis asmuo, turintis kvalifikuotus teisininkus, skolininkui turėjo išsamiai išaiškinti turto sugadinimo, perleidimo pasekmes. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog S. S. veikė iš anksto suprasdama neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, nes paėmusi būsto renovacijai paskolą, kurios užtikrinimui įkeitė būstą su rūsiu, keitė bute langus, išlygino sienas, tačiau remonto nebaigė dėl nepalankiai susiklosčiusios šeiminės situacijos. Taigi atsižvelgus į tai darytina išvada, kad S. S. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Be to, prokurorės nuomone, šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra būtinybės taikyti baudžiamąją atsakomybę, kuri yra kraštutinė priemonė ginant visuomenę nuo įvairių teisės pažeidimų. Bankas, kaip juridinis asmuo, turi galimybę pats apginti savo pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, juolab kad iš interneto puslapyje pateiktų nuotraukų matyti, kad butas yra tokios pačios būklės, kaip ir bankui perimant butą iš S. S., tik neprimėtyta šiukšlių ir statybinių atliekų. Manytina, kad jei buto apdaila neatitinka banko lūkesčių, asmeniui negalima baudžiamoji atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą DNB banko įgaliotas atstovas prašo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-08-20 skundą atmesti. Nurodo, kad dėl prokuroro skundo argumentų bankas jau yra išsamiai pasisakęs savo ankstesniuose skunduose, todėl jų nebekartoja, tik papildomai pažymi, kad S. S., atsižvelgiant į jos socialinę padėtį, buvo išsamiai išaiškintos turto sugadinimo ir perleidimo pasekmės. Bankas neturi duomenų, kad S. S. būtų turėjusi kokių nors sutrikimų, kurie jai trukdytų suprasti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-02 nutartį ir joje S. S. kaip areštuojamo buto savininkei nustatytų ribojimų. Šia hipotekos nutartimi butas buvo areštuotas, o S. S. išaiškinta, kad ji netenka teisės perleisti butą kitiems asmenims, taip pat jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį nekilnojamąjį daiktą arba mažinti jo vertę. Tokie pateikti išaiškinimai nėra dviprasmiški ir yra suprantami bet kuriam asmeniui, kadangi jie nėra susiję su kokių nors specifinių žinių ar įgūdžių turėjimu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad S. S., neturėdama jokio ekonominio, finansinio ar teisinio išsilavinimo, kokiu nors būdu negalėjo suvokti hipotekos nutarties turinio. Kadangi S. S. priklausęs butas buvo areštuotas hipotekos nutartimi, o priėmus šią nutartį butas nebuvo perduodamas saugoti jokiems kitiems asmenims, ne visos S. S. nuosavybės teisės į butą buvo apribotos, bet nurodyti konkretūs S. S. draudžiami su turtu atlikti veiksmai, tai - hipotekos nutarties priėmimas, jos įteikimas skolininkei ir pirmiau paminėtų hipotekos nutartyje nustatytų ribojimų, kurių didžioji dalis atitinka BK 246 str. įtvirtintų alternatyvių neteisėtų veiksmų atlikimą, nesilaikymas yra daugiau negu pakankamas pagrindas pripažinti, jog butas S. S. buvo (liko) patikėtas kaip saugotojai ir jai gali būti taikoma BK 246 str. įtvirtinta baudžiamojo atsakomybė. Mano, kad S. S. yra tinkamas atsakomybės subjektas pagal BK 246 str. Nurodo, kad aplinkybė, jog S. S. atskirai raštu nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 246 str. ir iš jos nebuvo paimtas rašytinis pasižadėjimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji negalėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str. ir kad ji nėra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas. Įspėjimas apie baudžiamąją atsakomybę nėra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 str. atsirasti. Ši sąlyga nenurodyta BK 246 str. dispozicijoje, o plečiamasis baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygų aiškinimas nėra galimas. Be to, tik kai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir jis skiriamas prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo metu asmuo pagal BPK 151 str. atskirai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 str. už turto iššvaistymą ar paslėpimą. Kitais atvejais įstatymai nereikalauja asmens atskirai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 str. Tačiau asmens suvokimą apie galimą baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu taikymą suponuoja paties teismo asmeniui nustatytas įpareigojimas. S. S. buvo suprantamai išaiškinta, kad ji neturi teisės nei perleisti areštuoto turto, nei mažinti jo vertės, todėl papildomas informavimas apie baudžiamąją atsakomybę už areštuoto turto paslėpimą, sunaikinimą, sugadinimą, perleidimą nebuvo privalomas. Nurodo, kad S. S. suvokė, kad nepadengus skolos įkeistas butas bus parduodamas priverstine tvarka ir ji negalės jame gyventi. Todėl S. S. negalėjo nesuprasti, kad bet kokie veiksmai, kuriais būtų gadinamas butas ir mažinama jo vertė yra neteisėti. Butą bankas perėmė tik 2012-05-24, jis perimtas sugadintas ir tokios būklės, kad gyventi jame negalima. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad S. S. veikė ne tiesiogine tyčia. Be to, pažymi, kad ir pati S. S. buvo pripažinusi, kad sugadino areštuotą bankui priklausantį turtą (butą), o vėliau šiuos savo parodymus pakeitė. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaip liudytojas apklaustas M. S. nurodė, jog remontuojant butą buvo perkami dažai, gipsas, plytelės ir pan. 2013-11-14 nutarime nurodoma, kad visus darbus M. S. vykdė pats ir beveik viską pakeitė naujai. Taigi atliekant remontą ir perkant baldus bei buitinę techniką, banko įsitikinimu, butas negali atrodyti tokios būklės, kokia matoma nuotraukose. Bankui perimant butą buvo išplėšti elektros lizdai, išimtos vidinės durys, sugadinta grindų, durų bei sienų apdaila, o visas butas sugadintas taip, kad jame neatlikus naujo remonto, gyventi nėra galima. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad S. S. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 187 str.), nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma pareiškėjo (nukentėjusiojo) ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Nagrinėjamu atveju prokurorų 2014-05-07 ir 2014-06-23 nutarimais procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei atmesti skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo panaikinimo, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., subjektui, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 206 str. 1 d., suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, priimti, kai jų manymu, visi galimi reikšmingi bylai duomenys jau buvo surinkti bei tyrimo veiksmai atlikti.
Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencija esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Nagrinėdamas skundus dėl prokurorų nutarimų, teismas tik patikrina prokurorų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo pašalinti.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiama nutartimi būtent tai ir padarė, t. y. pripažinęs, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei aukštesniosios prokurorės nutarimas atmesti pareiškėjo atstovės skundą yra nepagrįsti, juos panaikino ir ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžino prokuratūrai, pasiūlydamas pašalinti procesinius pažeidimus, nustatant vieno mėnesio terminą nustatytiems trūkumams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl prokurorų nutarimų panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos grąžinimo prokuratūrai ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti.
Pažymėtina, kad nutraukti ikiteisminį tyrimą yra galima kai yra išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis, įrodančius ar paneigiančius nusikalstamos veikos buvimą. Kaip minėta, teismas pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus ar priimti konkrečius sprendimus. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos medžiagos, joje ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nebe pirmą kartą ir ankstesne 2014-02-12 nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismas, patenkinęs pareiškėjo DNB banko atstovės advokatės skundą ir panaikinęs prokurorės 2013-11-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-01-06 nutarimą atmesti pareiškėjo atstovės skundą bei grąžinęs ikiteisminio tyrimo bylą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti, jau yra nurodęs ikiteisminio tyrimo trūkumus, kuriuos buvo būtina pašalinti. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras minimą teismo nutartį ignoravo ir joje nurodytų trūkumų iš esmės nepašalino, dėl ko byloje liko pagrįstų abejonių dėl S. S. veiksmų vertinimo.
Kaip matyti iš 2014-02-12 nutarties, joje Kupiškio rajono apylinkės teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra privalėjo išsiaiškinti, ar BK 246 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo tyčia, siekdamas pabloginti turto, kuriam nustatyti nuosavybės teisių ribojimai, ar siekdamas išsaugoti savo nuosavybėje bent dalį turto, kurio disponavimui taikomi apribojimai, nesunaikino ar nesugadino tokio turto, ar jo nepaslėpė. Apylinkės teismas pažymėjo, kad šioje konkrečioje byloje yra aktualu, ar įtariamoji S. S. po to, kai buvo atlikti remonto darbai (po jo įkeitimo iki buto arešto ar po jo), gadino šį turtą, slėpė jį, taip blogindama turto vertę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šioms teismo nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti buvo papildomai apklausta tik S. S., kuri parodė, kad ji jokio turto negadino, jo neslėpė ir turto vertės neblogino, o bute, kuris vėliau buvo perduotas bankui dėl to, kad nebuvo įvykdyta prievolė, t. y. negrąžinta paskola, kuri buvo paimta buto remontui ir jo apdailai atlikti, o šios paskolos grąžinimui buvo įkeistas butas su rūsiu, ji atliko remonto darbus, ir bankui perimant butą, jis (butas) dar nebuvo iki galo suremontuotas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, darytos banko, iš kurių matyti, kad bute viskas suversta, mėtosi statybinių medžiagų liekanos, statybinis laužas. Šios apklausos metu įtariamoji S. S. taip pat parodė, kad remontuojant butą buvo išimtos senos rozetės ir nupirktos naujos, kurių tik dalis buvo sudėtos į vietas. Taip pat buvo nupirktos ketverios vidinės buto durys, kurios, kaip ir likusios nesudėtos rozetės, liko bute, kurį perėmė bankas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, šios aplinkybės dėl galimai bute likusių minimų daiktų nebuvo tirtos, nors iš S. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad butas minimo veiksmo metu jau buvo tvarkingas, jame yra sutvarkytos sienos, lubos, grindys, sudėtos vidinės durys, rozetės ir pan., t. y. nesiaiškinta, kas (bankas ar S. S.) šiuos daiktus (duris ir rozetes) pirko, nes bankas į bylą pateikė dokumentus, kurie patvirtina jų turėtas išlaidas (300 Lt) tik už buto valymo paslaugas, o atsižvelgus į šių išlaidų dydį, mažai tikėtina, kad valymo darbus atlikusi bendrovė būtų nupirkusi ir 4 vnt. buto vidinių durų, rozetes bei kitas reikiamas butui atstatyti priemones, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog butui atstatyti reikiamas priemones būtų pirkęs pats bankas. Šios nesiaiškintos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir dėl bankui padarytos žalos. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, bankas jiems padarytą 9000 Lt žalą apskaičiavo atsižvelgdamas į dviejų skirtingų laikotarpių sudarytas turto vertinimo ataskaitas, t. y. paėmęs už skirtingus laikotarpius sudarytuose turto vertinimo ataskaitose nustatytą buto rinkos vertės skirtumą, kas, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tinkamas padarytos žalos apskaičiavimo būdas, apie ką pasisakė ir Kupiškio rajono apylinkės teismas ankstesnėje 2014-02-12 nutartyje, nurodydamas, kad šios abejonių keliančios aplinkybės dėl bankui padarytos žalos nebuvo tirtos ir analizuotos, tačiau bylą grąžinus prokuratūrai trūkumams pašalinti, šios aplinkybės ir toliau nebuvo tirtos, dėl ko abejonės dėl bankui padarytos žalos iki šiol liko nepašalintos, t. y. nesiaiškinta, kokią realiai žalą patyrė bankas dėl S. S. veiksmų jai galimai sugadinus, sunaikinus, paslėpus ar kitaip pabloginus turto (buto) vertę. Be to, bankas nurodė, kad S. S. sugadino bei sumažino turto vertę, nes bankui perėmus butą virtuvėje nebuvo viryklės ir plautuvės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad viryklė buvo rasta butui priklausančiame sandėliuke, o kaip pagrįstai ankstesnėje nutartyje nurodė apylinkės teismas, minimi daiktai nėra BK 246 str. numatytos nusikalstamos veikos dalykas, kadangi šis turtas nebuvo įkeistas ar vėliau areštuotas ir negali būti inkriminuojamas kaip nusikalstama veika. Tačiau grąžinus bylą ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti nesiaiškinta, kokią reikšmę šios aplinkybės turi galimai padarytos žalos įvertinimui. Be to, iš ankstesnės 2014-02-12 nutarties matyti, kad joje teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, kodėl S. S. pirmoje apklausoje tvirtinusi dėl sugadinto, paslėpto turto, teisme nurodė priešingas aplinkybes, kurios iš esmės prieštaravo ir kitiems byloje esantiems duomenims. Pažymėtina, kad šie apylinkės teismo nutartyje nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai nebuvo ir nėra pašalinti iki šiol, o, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, S. S. paskutinės apklausos metu nurodė aplinkybes, kurių ji ankstesnėse savo apklausose nebuvo nurodžiusi, t. y. tvirtino, kad buvo nupirktos naujos rozetės, taip pat 4 vnt. vidinių buto durų bei parodė, kad šie daiktai liko bute, kai jį perėmė bankas, nors ankstesnėse apklausose tokių aplinkybių ji nebuvo nurodžiusi, priešingai, tvirtino, kad šie daiktai nebuvo nupirkti. Kaip minėta, šios aplinkybės dėl bankui perimtame bute likusių daiktų (naujų rozečių ir buto vidinių durų) tirtos nebuvo, taip pat nesiaiškinta, kodėl S. S. kas kartą apklausta nurodo vis naujas aplinkybes, kurios atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo tikslintos ir nebuvo bandoma pašalinti tarp jos pačios parodymų bei kitų bylos duomenų esančių prieštaravimų. Taip pat nevertinta ir nepasisakyta dėl to, ar S. S. veiksmai, dėl kurių bankas inicijavo ikiteisminį tyrimą, yra baudžiamojo pobūdžio, ar jie vertintini kaip civiliniai teisiniai santykiai.
BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, jo metu nebuvo pašalintos abejonės, išsiaiškintos visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos tinkamam procesiniam sprendimui priimti, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės skundą ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nutartį nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.