Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T. (M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, turintis nepilnametį vaiką (kuris gyvena atskirai su vaiko motina), baustas administracine tvarka, teistas, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 39 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir turto konfiskavimas (bausmė atlikta);

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį galutine 54 parų arešto bausme, taip pat paskirta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 6 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir turto konfiskavimas (bausmė atlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. 2025 m. kovo 25 d., apie 1.30 val., Vilniuje, S. Batoro g., ties pastatu Nr. 154, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, M. T. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2160-1201/2023 jam kaip asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones 6 metus (nuo 2023 m. birželio 11 d.) ir 2023 m. spalio 3 d. būdamas pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus su sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, nevykdė šia baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2025 m. kovo 25 d., apie 1.30 val., adresu Vilniuje, S. Batoro g., ties pastatu Nr. 154, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilės neblaivumas), vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu M. T. piktybiškai vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad su draugais važiavo pas kitą draugą, vykstant pas draugą vairavo ne jis, o jo draugas. Pas draugą būnant vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį, jam draugas pasakė, kad „Lidl“ stovėjimo aikštelė, kur buvo pastatytas jo automobilis, yra mokama, dėl to reikia perstatyti automobilį į nemokamą „Maxima“ aikštelę. Pagalvojo, kad yra naktis, aplink nieko nėra, reikėjo tik per kelią pervažiuoti; nebuvo kitų eismo dalyvių, jo automobilis buvo vienintelis kelyje. Jis tuo metu vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė norėjęs tik perstatyti automobilį, važiavo, nes nenorėjo mokėti už automobilio stovėjimą „Lidl“ aikštelėje. Automobilyje buvo trise – jis ir du keleiviai, niekas kitas nemokėjo vairuoti. Draugas, kuris jį atvežė į priekį, būnant su draugais išvyko, dėl to negalėjo jo automobilio perstatyti. Pas draugą gėrė trise degtinę, turėjo litrą degtinės. Kai vairavo, jautėsi išgėręs, bet nebuvo labai girtas; sutinka, kad buvo neblaivus nagrinėjamo įvykio metu. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Atsimena įvykio aplinkybes, su policijos pareigūnais nekonfliktavo. Žinojo, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 6 metams, bet nežinojo, jog pažeidus bus dar viena baudžiamoji byla, pasirašydamas Probacijos tarnyboje nesigilino į pasekmes. Šis kartas yra ketvirtas, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Automobilį nusipirko su draugu per pusę, kad galėtų važinėti į darbą, tačiau automobilį vairuoja jo draugas. Draugas ant savęs negalėjo užregistruoti automobilio, nes yra nelietuvis. Nurodė priklausomybės alkoholiui neturintis, alkoholį vartoja kartą per mėnesį, kai nueina į pirtį ar susitinka su draugais; kai vartoja alkoholį, kitą dieną jo nevartoja. Savo elgesį vertina blogai, supranta galimas pasekmes, išėjo blogai, geriau būtų palikęs automobilį stovėti ir būtų susimokėjęs už stovėjimą. Planuoja pasikeisti, nebepirks automobilių, supranta, kad automobilis Volvo bus konfiskuotas. Šiuo metu turi sugyventinę, su kuria jau kartu gyvena kelis metus (1 t., b. l. 181-185).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. (D. B.) nurodė, kad 2025 m. kovo 25 d., apie 1.30 val., važiuojant Pergalės g. Vilniuje, pastebėjo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nusuko iš Pergalės g. į S. Batoro g. Minėto automobilio vairuotojas Stepono Batoro gatvėje, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją, parodė posūkio signalą tik baigdamas manevrą, dėl ko nusprendė pasitikrinti minėtą automobilį MN sistemoje. Patikrinus automobilį MN sistemoje, paaiškėjo, kad minėtas automobilis yra be privalomosios techninės apžiūros, dėl to minėtą automobilį nusprendė sustabdyti. Apie 1.36 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas prie pastato, esančio adresu S. Batoro g. 154. Priėjus prie automobilio vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo M. T., kuris paaiškino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas paaiškino, kad prieš valandą išgėrė butelį alaus, bei vėliau nurodė, kad išgėrė 0,5 l degtinės. 1.42 val. alkotesteriu pirmu pūtimu M. T. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Antrą kartą – 2.04 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Minėtame automobilyje buvo du keleiviai (1 t., b. l. 24-27).

2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos atsakyme dėl informacijos pateikimo apie M. T. nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį, kuriuo be kita, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 6 metams. Numatoma baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 2 d. M. T. su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo supažindintas tiek telefonu, tiek raštiškai. Lietuvos probacijos tarnybos pateiktais duomenimis, M. T. 2023 m. spalio 3 d. buvo pasirašytinai supažindintas su 2023 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Jam pasirašytinai išaiškinta vykdoma baudžiamojo poveikio priemonės tvarka ir sąlygos, teisės ir pareigos, teisinės pasekmės už pareigų nevykdymą (1 t., b. l. 102-122).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. paaiškino, kad įvykio vakarą jį su draugais pas pažįstamą į svečius atvežė draugas kaltinamajam priklausančiu automobiliu, po to kaltinamasis pas draugą vartojo alkoholį, jį atvežusiam draugui išvykus, suprato, jog jo automobilis buvo pastatytas mokamoje vietoje, dėl to nutarė jį perstatyti. Nurodė supratęs, jog yra neblaivus, o jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau galvojo, kad pavyks nedidelį atstumą nuvažiuoti be pasekmių. Teismo vertinimu, kaltinamasis, kuomet praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo vairavo automobilį, suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti bei suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab, kad kaltinamasis praeityje yra ne kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. T. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. T., žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2023 m. rugsėjo 13 d.) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 6 metams uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamo įvykio metu šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo terminas nebuvo pasibaigęs, taigi kaltinamasis tyčia piktybiškai nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, kuomet jis nagrinėjamo įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 2,35 promilės neblaivumas), vairavo automobilį. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, tarnybiniai pranešimai, Probacijos tarnybos pateikti duomenys, ĮKNR duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad M. T. žinojo apie anksčiau jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei galimas pasekmes, nevykdant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamasis M. T. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. piktybiškai vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis savo elgesiu šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Juolab, kad kaltinamasis M. T. yra jau praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. T. tyčia vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, nesilaikė įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, ir demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimams. Taigi ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. T., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos 2 tyčinės nusikalstamos veikos), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – kaltinamasis praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo, nakties metu vairavo transporto priemonę, po ko jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. T. savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo paties, kartu transporto priemone vykusių keleivių bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Nors kaltinamojo teigimu, įvykio metu kitų eismo dalyvių nebuvo, vis tik kaltinamasis vairavo automobilį pakankamai intensyvaus eismo, net ir nakties metu, gatve, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai. Dėl to pripažintina, kad jo veika buvo pavojinga aplinkiniams.

Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. T. yra brandaus, darbingo amžiaus, oficialiai nedirbantis, teigia dirbantis neoficialiai statybose (teisiamojo posėdžio metu nurodė uždirbantis (duomenys neskelbtini) Eur), registruotas Užimtumo tarnyboje, turtintis pastovią gyvenamąją vietą, išsiskyręs, turintis nepilnametį vaiką (teigia mokantis vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį), turintis skolų, kurias išieško antstoliai (nurodė, kad išieškoma suma yra apie 12 000 Eur). Be to, kaltinamasis M. T. yra teistas iš viso 7 kartus, pagrinde (4 kartus) už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio (analogišką nusikalstamą veiką padaro jau ketvirtą kartą), baustas administracine tvarka – praeityje yra baustas ir už vairavimą neturint tam teisės bei vairavimą esant neblaiviam (paskirtų baudų nelinkęs mokėti). Nors duomenų apie kaltinamojo M. T. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės bei praeiti kaltinamojo teistumai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. T. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); be to, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamąjį M. T. charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų – iš esmės saistomas pakankamai stipriai socialiniais ir ekonominiais ryšiais, tačiau turintis polinkį nesaikingai vartoti alkoholį ir teistas daugiausia už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio skirtas bausmes, kurios neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis pakartotinai nusikalto, kaltinamajam M. T. skirtinos griežčiausios padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės, t. y. griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis; ir griežčiausia BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, o būtent – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 35 parų arešto bausmė.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, kuomet minėtas nusikalstamas veikas padarė to paties įvykio metu tais pačiais savo veiksmais, darytina išvada, jog abi nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl to paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes – o būtent tai, kad kaltinamasis nuolat sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir nėra linkęs keisti savo elgesio, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis M. T. prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam M. T. paskirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, yra pagrindo, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, visiškai atidėti kaltinamajam M. T. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, kadangi nuolatinė kaltinamojo M. T. buvimo vietos kontrolė bei priežiūra šiuo atveju netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam M. T. vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie iš esmės įtakotų kaltinamojo elgesį, užtikrintų jo užimtumą ir skatintų ateityje laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Dėl to kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai ir draudimai: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 3) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10-11 punktai).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. T. laikino sulaikymo laikas – nuo 2025 m. kovo 25 d., 2.06 val. (1 t., b. l. 55-56) iki 2025 m. kovo 25 d., 16.33 val. (1 t., b. l. 97-99), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kadangi kaltinamasis M. T., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,35 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, dėl to kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Pabrėžtina, kad kaltinamasis M. T. jau ketvirtą kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio (pažymėtina, kad ir šią nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti ir taip pažeidė jo atžvilgiu taikomą baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, o tai lėmė analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant maksimalų jos taikymo terminą – 7 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 25 d. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 1 529 Eur. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pagal jį charakterizuojančius duomenis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, nagrinėjama nusikalstama veika taip pat padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. T. turtui – transporto priemonei – automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (1 t., b. l. 78-79; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. (M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo būdu ir M. T. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8, 10-11 punktais, atidėti M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. T. paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 3) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti M. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. kovo 25 d., 2.06 val. iki 2025 m. kovo 25 d., 16.33 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. T. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septyniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – nuo 2025 m. kovo 25 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, M. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. T. turtui – transporto priemonei – automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. T. atėmimą 7 (septyniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 25 d.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie pirmojo baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam M. T., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.